Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d., 2 punkto b papunkčiu, 2 d., subendrinta su 2016-08-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinėjame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-08-28 17 val. iki 2016-08-30 9.05 val., t.y. 2 (dvi) paros.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2016-08-28 apie 16 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę–sugyventinę Ž. S.-tyčia savo galva ir kojomis sudavė jai ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas Ž. S. poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, nosies srityje, dešinio klubo srityje, dešinio peties srityje, dešinėje šlaunyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašė, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-09-14 skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę be realaus laisvės atėmimo. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes (BK 59 str.), kad jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis pažymėjo, jog jis su sugyventine Ž. S. susitaikė, gyvena kartu faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, plytelių klojėju, turi du mažamečius vaikus, kuriems privalo skirti išlaikymą. D. S. įsitikinimu, teismo paskirta jam bausmė - realus laisvės atėmimas, pablogintų finansinę padėtį, kadangi jis netektų darbo ir galimybės teikti išlaikymą vaikams ir šeimai. Prašo teismo atsižvelgti į išdėstytus motyvus ir jam paskirtą bausmę pakeisti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo D. S. gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgė į tai, kad buvo baustas administracine tvarka (trys nuobaudos galiojančios), nusikalstamą veiką padarė, prieš tai būdamas teistas penkis kartus, paskutinius tris kartus pagal BK 140 str. 2 d., t.y. visus tris kartus teistas už smurto panaudojimą prieš sugyventinę Ž. S.. Ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu. Tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją. Teismas skirdamas nuteistajam bausmę taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltęs, byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertinęs tai, jog D. S. nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas nusikalstamas elgesys, padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirtina vienintelė BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė-realus terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas nustatė, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes. Nors nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. S. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, prieš tai būdamas teistas penkis kartus, paskutinius tris kartus pagal BK 140 str. 2 už smurto panaudojimą prieš sugyventinę Ž. S.. Į tai, jog D. S., neatlikęs jam paskirtosios 8 mėnesių viešųjų darbų bausmės, spėjus praeiti vos šešioms dienoms po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už fizinio smurto panaudojimą prieš savo sugyventinę Ž. S., vėl pavartoja smurtą prieš ją, t.y. toliau daro nusikalstamas veikas. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos viešųjų darbų bausmės, įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo D. S. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti D. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, atsižvelgė ir į nuteistojo prisipažinimą kaltu bei gailėjimąsi, tai pripažino lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.D. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis su sugyventine Ž. S. susitaikė, gyvena kartu faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi du mažamečius vaikus, kuriems privalo skirti išlaikymą, nesudaro pagrindo išskirtiniam paskirtos bausmės švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims dėl nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad D. S. dėl paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų nusikaltimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, neteisingai subendrino D. S. paskirtas bausmes pagal kelis nuosprendžius. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio nuostatose numatytas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nusikalstamą veiką už kurią D. S. yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, jis įvykdė po priimto 2016-08-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, todėl apylinkės teismas 2016-08-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, turėjo bendrinti vadovaujantis BK 64 straipsnio, o ne BK 63 str. 1 d. 4 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, jog bendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 str. nuteistojo D. S. teisinė padėtis pablogėtų ir nesant nei prokuroro, nei nukentėjusiosios skundų, apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva bloginti nuteistojo padėties. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. (D. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.