Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-10-28 · Civilinė byla Nr. 2A-504-124/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
2A-504-124/2011
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-01330-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
Atsakovas
UAB „Senasis Paventys“, J. S.
Ieškovas
UADB „ERGO Lietuva“
Trečiasis asmuo
I. S.
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-504-124/2011

Teisėja R. Milvydaitė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01330-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5,122.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant ieškovo atstovui J. S.,atsakovo atstovei R. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Senasis Paventys“ ir J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-641/2011 pagal ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovams UAB „Senasis Paventys“ ir J. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš UAB „Senasis Paventys“, subsidiariai iš J. S. ieškovui UADB "ERGO Lietuva" 9 782,61 Lt žalos atlyginimo, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo , bylinėjimosi išlaidas bei atnaujint senaties terminą (.l.1-3, 100-101b.l). Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 12 d. Širvintų rajone eismo įvykio metu, trečiasis asmuo I. S., būdamas neblaivus, vairavo automobilį Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo automobilį VW Golf vairavęs R. L., kito automobilio keleivio J. P. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Sugadintos abi transporto priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio Fiat Ducato vairuotojo kaltės, kuris po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Atsakovo valdomos transporto priemonės Fiat Ducato civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas UADB "ERGO LIETUVA" atlygino R. L. ir J. P. , išmokėdamas jiems 9782,61 Lt dydžio draudimo išmokų sumą.

Kadangi autoavarijos kaltininkas I. S. eismo įvykio metu atliko darbines pareigas, todėl už darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, iš kurio ir prašo priteisti žalą (CK 6.270 str.).Prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi kaltu dėl padaryto eismo įvykio sukėlimo I. S. buvo pripažintas tik 2010 04 14 d. nuosprendžiu , o jis įsiteisėjo 2010-07-23 d., p[pastarąjį gavo dar vėliau , t..y. 2010-08- 06 d.B e to iki nuosprendžio priėmimo negavo informacijos apie už žalą atsakingus asmenis-atsakovus , nors jis siekė kuo nustatyti atsakingą už žalą asmenį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (45–47 b. l.) atsakovai UAB „Senasis Paventys“ ir J. S. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, kaip draudikas, praleido įstatyme numatytą terminą savo reikalavimams pareikšti, nes išmokas įvykdė 2008-08-12 ir 2009-04-10 dienomis.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu (139–142 b. l.) ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad I. S., dirbdamas J. S. įmonėje ir atlikdamas darbines funkcijas, 2007-12-12 būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET taisyklių, sukėlė avariją, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avarijos metu žuvo pastarojo automobilio vairuotojas R. L., nežymiai sutrikdyta šio automobilio keleivio J. P. sveikata bei sugadintos abi transporto priemonės. Kadangi atsakovo valdomos transporto priemonės Fiat Ducato civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ieškovo UADB „ERGO Lietuva“, ieškovas žalą patyrusiems R. L. bei J. P. išmokėjo 9 782,61 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas žalą patyrusiems R. L. 2009-04-10 išmokėjo 8 725,61 Lt, J. P. 2008-08-12 - 1 057,00 Lt, su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010-08-30, t. y. pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Atsakovas UAB „Senasis Paventys“ prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovas prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik tos ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Viena svarbiausių objektyvių priežasčių, kodėl ieškovas negalėjo laiku kreiptis į teismą, teismas nurodė tai, kad, apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo trečiasis asmuo I. S. pripažintas kaltu dėl 2007-12-12 eismo įvykio sukėlimo, buvo priimtas tik 2010-04-14, įsiteisėjo 2010-07-23, kuomet pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą bylą išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, nuosprendis ieškovui buvo įteiktas dar vėliau - 2010-08-06.

Teismas atsižvelgdamas į ieškovo veiksmus, siekiant gauti informaciją apie asmenį, atsakingą už žalą, į pakankamai aktyvius ieškovo veiksmus, į tai, jog ieškovas savo teisėmis naudojosi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teisminės gynybos teise, ieškinio senaties terminą atnaujino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad 2007-12-12 avarijos metu žuvusio R. L. laidotuvėms R. L. už laidotuvių salės nuomą sumokėjo 1 052,31 Lt, kūno paruošimą laidojimui – 185,00 Lt, šarvojimo paslaugas – 455,50 Lt, nuotraukas – 50,00 Lt, gėles, užrašą ant kryžiaus – 93 Lt, maistą laidotuvių dienomis – 244,20 Lt, gedulingus pietus – 782,80 Lt, paminklą – 3 190 Lt, t. y. iš viso, atėmus laidojimo pašalpą, sumokėjo 5 272,81 Lt. Šią sumą bei 3 452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovė išmokėjo R. L.. R. L. nurodytos išlaidos pripažintos padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų.

Teismas konstatavo, kad didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, šiuo atveju J. S. įmonė, kuri 2009-06-01 buvo pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Senasis Paventys“. Ši bendrovė perėmė buvusios įmonės teises ir pareigas, pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, t. y. J. S., trejus metus subsidiariai atsako pagal pertvarkyto juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujo juridinio asmens - UAB „Senasis Paventys“ - įregistravimo juridinių asmenų registre.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.280 str., TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. 1 p., 4 p. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl autoavarijos nukentėjusiems asmenims, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už autoįvykio metu padarytą žalą atsakovus.

Šalies argumentai

Atsakovai UAB „Senasis Paventys“ ir subsidiarinis atsakovas J. S. apeliaciniu skundu (149–157 b. l.) prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UADB „ERGO Lietuva" ieškinį atmesti, o jei teismas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo manytų kitaip, atitinkamai sumažinti išieškomos žalos dydį.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas, kaip draudikas, praleido įstatyme numatytą terminą savo reikalavimams pareikšti, nes išmokas įvykdė 2008-08-12 ir 2009-04-10 dienomis, o ieškinį pareiškė 2010-08-30. Ieškovas UADB „ERGO Lietuva" galėjo kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, kada Širvintų rajono apylinkės teismas priims sprendimą, iškart po draudiminių išmokų sumokėjimo 2008-08-12 ir 2009-04- l0 , nes kaip patyręs toje srityje juridinis asmuo, žinojo, jog iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.Pats ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ savo 2009-01-28 ir 2009-04-10 kreipimesi dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, įvardijo Širvintų rajono PK pažymą Nr. 95/0700346, kurioje buvo konstatuota, kad eismo įvykio kaltininkas automobilį vairavo būdamas neblaivus. Taigi ieškovui UADB „ERGO Lietuva" jau tuomet buvo žinoma, kas yra įvykio kaltininkas ir būtent minėtos pažymos pagrindu bendrovė išmokėjo nukentėjusiesiems R. L. ir J. P. draudimines išmokas.Šiaulių rajono apylinkės teismas savo sprendimą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą grindžia tuo argumentu, jog ieškovas UADB „ERGO Lietuva" nežinojo, kokioje įmonėje autoįvykio padarymo metu dirbo I. S., kadangi Sodros duomenys nėra viešai skelbiami. Pažymėtina, kad civiliniais atsakovais byloje buvo patraukti ne tik UAB „Senasis Paventys" ir J. S. įmonė, bet ir pati UADB „ERGO Lietuva". Taigi ieškovas bet kuriuo metu galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir išsiaiškinti, kur autoįvykio padarymo metu dirbo I. S.. Dar daugiau, ieškovė į teismą kreipėsi net ne iškart po Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo 2010-04-14, kuomet, ieškovės žodžiais tariant, ji pagaliau išsiaiškino, kas yra I. S. darbdavys, bet 2010-08-30, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams.Teisiškai nereikšminga ir Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-07-23 sprendimas ieškovui įteiktas tik 2010-08-06. Reikia pastebėti, jog teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, tad tai jau yra asmens pareiga tinkamai ir laiku susipažinti su priimtu teismo sprendimu, ką šiuo atveju galėjo padaryti ir ieškovas UADB „ERGO Lietuva", nelaukdamas, kol sprendimas jai bus įteiktas. Ieškovo sąžiningumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad ieškovas pateikdamas ieškinį, net neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir taip galimai manydamas, jog praleisti ieškinio senaties terminai bus nepastebėti.Ieškovas UADB „ERGO Lietuva" bylos nagrinėjimo metu negalėjo pagrįsti, kokios konkrečiai išlaidos buvo atlygintos, kokiu pagrindu (ant kai kurių kasos čekių nebuvo net datos), todėl į teismą buvo iškviesta liudytoja R. L.. Tai rodo, jog ieškovas UADB „ERGO Lietuva" nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimu ir nesigilino, kokias konkrečiai išlaidas atlygina.Nemano, kad buvo atlygintos tik būtinos išlaidos, nes į atlygintinas išlaidas buvo įtrauktos išlaidos šakočiams, saldainiams, maišeliams , 5 skirtingi čekiai už gedulingus pietus. Metinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik tuomet, kai šalis sieja sutartiniai santykiai. Tuo tarpu ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ir atsakovo UAB „Senasis Paventys" šiuo atveju nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip deliktinio pobūdžio. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 6 procentų metinių palūkanų naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „ERGO Lietuva“ (187-190 b. l.) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-11 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas teisingai pažymėjo, jog viena svarbiausių priežasčių, kodėl ieškovas laiku negalėjo kreiptis į teismą, yra tai, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo konstatuotas teisiškai reikšmingas faktas, jog I. S. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo yra tiesiogiai susijęs su šio ginčo esme, buvo priimtas_tik 2010 m. balandžio 14 d., o įsiteisėjo 2010 m. liepos 23 d., kuomet I. S. apeliacinį skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Pažymėtina, kad I. S. nuo pat pirmosios pretenzijos, pareikštos jam, kategoriškai neigė savo kaltę.

2. Iki baudžiamosios bylos išsprendimo ieškovui nebuvo žinomas atsakomybės subjektas. Todėl nepagrįstas ir skundo motyvas, kad teismas klydo, nurodydamas, jog ieškovas turėjo galimybę sužinoti anksčiau - kas turėtų būti atsakovas, t. y. kas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas.

3. Širvintų rajono PK pažymoje užfiksuotos aplinkybės nebuvo pakankamos nustatyti, kas yra draudikui atsakingas už žalos atlyginimą. Galutinį sprendimą dėl to priėmė baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas – Širvintų rajono apylinkės teismas, konstatavęs, kad už šį asmenį žalą privalo atlyginti J. S. ir UAB „Senasis Paventys". Nuosprendis įsiteisėjo tik 2010 m. liepos 23 d.

Šalies argumentai

4. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad iškėlus baudžiamąją bylą civiliniais atsakovais iškart buvo patraukti asmenys, kurie yra atsakovai šioje byloje. UAB „Senasis Paventys“ kaip subjektas atsirado tik 2009 m. birželio 1 d., kuomet J. S. įmonė buvo pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį. Iki 2010 m. balandžio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dienos ieškovui buvo žinomi tik transporto priemonės FIAT DUCATO draudėjo A. M. bei vairuotojo- I. S., kuris žalą atlyginti atsisakė, duomenys.

5. Ieškinio senaties taikymas reikalavimui, kuris atsiradęs dėl to, kad atsakovo darbuotojas sąmoningai ir šiukščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles (nubaustas už vairavimą esant neblaiviam, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, asmens sužalojimą ir jo palikimą eismo įvykyje), prieštarautų viešam interesui, kadangi taip prioritetiškai būtų ginamos pavojingų ir neatsakingų visuomenės narių teisės.

6. Ieškovas sutinka su Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo motyvais, jog iš byloje esančių kvitų, čekių bei liudytojos R. L. parodymų galima spręsti, kad ieškovas atlygindamas nukentėjusiajai 5.272,81 Lt. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, neperžengė nuosaikumo ribų, t.y. išmokėtos sumos yra įprastos tokios rūšies žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl senaties termino regresiniams reikalavimui pateikti atnaujinimo, dėl priteistinų sumų dydžio bei palūkanų priteisimo .

Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelia begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kurie išplaukia iš draudimo sutarties. Automobilis Fiat Ducato v.n.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. S. įmonėje dirbęs I. S. , buvo apdraustas automobilio savininko M.A. L. E. A..Šis automobilis buvo naudojamas įmonėje panaudos pagrindais. Autoįvykio metu 2007-12-12 d žuvo kitos transporto priemonės vairuotojas R. L. , sužalotas šios transporto priemonės savininkas J. P. bei jo turtas, nukentėjusieji įgijo reikalavimo teisę į draudiką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį - šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, yra nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Tai, kaip kvalifikuotini regreso teisės į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytoją, kylančios pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo pagrindu susiformuojantys teisiniai santykiai, šios bylos kontekste lemia ieškinio senaties terminų taikymą .Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalies 1,4 punktas) pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 punkte įtvirtintu pagrindu draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kyla tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos. Šiuo atveju byloje atsakingas už žalą asmuo yra įmonė, kurioje dirbo automobilį vairavęs asmuo, dėl kurio kaltės įvykio autoavarija (CK 6.270 str.). Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis ). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu UAB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo šias sumas bei šiomis datomis , t.y J. P. 2008-08-12 d. 1057,00 Lt. bei 2009-04-10 d.R. L. išmokėjo 8725,61 Lt (12,20 b.l.). Todėl ieškovas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1ir 4 punkto pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas , esant ieškovo prašymui, atnaujino ieškinio senaties terminą, su kuo sutinka ir kolegija .Teismo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis. Kolegija nesutiktina su apelianto argumentais, kad ieškovas nebuvo rūpestingas. Teismas pagrįstai šias priežastis vertino svarbiomis, nes tik baudžiamojoje byloje buvo nustatyta vairavusio automobilį asmens I. S. kaltė dėl autoįvykio, kas tiesiogiai susiję su ginčo esme. Be to joje buvo nustatytas asmuo, kuriam atsirado regresinė pareiga atlyginti žalą. Nesutiktina su apeliantų nuomone, kad apie kaltą asmenį ieškovui jau buvo žinoma ir iš Širvintų rajono policijos komisariato pažymos. Joje užfiksuotos aplinkybės nebuvo pakankamos nustatyti, kas yra draudikui atsakingas už žalos atlyginimą, kas buvo nustatyta teismo nuosprendžiu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas buvo rūpestingas ,stengėsi susižinoti su ikiteisminį tyrimą atliekančiomis institucijomis ir nustatyti už žalą atsakingą asmenį, ką patvirtina keliolika raštų (103-121 b.l.) . Atsakovas niekur nedeklaravo , neišviešino mašinos panaudos fakto, kas apsunkino asmens, kuriam turi teisę regreso tvarka pareikšti ieškinį, nustatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savalaikiai reiškė pretenzijas automobilį vairavusiam asmeniui , t.y. I. S. (b.l.107-108), pastarasis kaltę neigė, nurodydamas, kad autoavarija kilo dėl slidžios kelio dangos .Kadangi ieškovui buvo žinomi tik transporto priemonės draudėjo bei vairuotojo duomenys, o darbdavio duomenys Sodros nėra atskleidžiami juridiniams asmenims, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas anksčiau negalėjo nustatyti už žalą atsakingo asmens .Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad UAB „Ergo Lietuva“ galėjo įstoti ieškovo teisėmis į bylos nagrinėjimą, nes šioje byloje jis 2010 -03- 30 d. įstojo atsakovo teisėmis. Ieškovas ieškinį pareiškė 2010-08-27 (b.l.25). Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą atnaujinti senaties terminą, gavus atsiliepimą, į ieškinį,neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo atnaujinimo.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas ir pagrįstai laikė, jog, šios bylos duomenimis, yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ginti pažeistą teisę taikant CK 1.131 straipsnio 2 dalį, nes ieškovas savo teisėmis naudojosi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teisminės gynybos teise ir buvo aktyvus., teismo nurodytos aplinkybės sukliudė ieškovui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, kas nepriklausė nuo jo valios. Atkreiptina, kad ieškinio senatis draudimo santykiuose yra vienas trumpiausių, o draudikas yra saistomas griežtų terminų , per kuriuos privalo nukentėjusiems išmokėti draudimo išmokas, nes yra pirmiausia skirtas saugoti per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus.

Dėl žalos atlyginimo dydžio

Apeliantai nurodo, kad ieškovas nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimu, nesigilino, kokias išlaidas atlygina, dėl ko apklausai buvo kviečiama net liudytoja R. L. .Eismo įvykio metu žuvus jos vyrui, buvo atlyginta 8725,61 Lt laidojimo išlaidos. CK 6.291 straipsnis numato, kad šiuo atveju yra atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Kolegija sutinka, kad šios išlaidos atitiko šiuos kriterijus, yra įprastos.Atlygindamas išlaidas, ieškovas rėmėsi jam pateiktomis sąskaitomis, kurių pagrįstumą,vertino, ką patvirtina ir atžymos ant šių sąskaitų , dėl jų paaiškinimus teisme davė ir liudytoja R. L. ( 11-17 b.l).Nors atsakovai kai kurias išlaidas,kaip saldainiai, šakočiai nelaiko būtinomis, tačiau tai atitinka protingumo kriterijus, mūsų tautos papročius, nes gedulingų prietų metu yra vaišinama ir saldumynais. Šios išlaidos sudaro labai nežymią išlaidų dalį . Tai, kad į sąskaitas įtraukti keli maišeliai, kurie yra laikomi tara-įpakavimų prekėms, nerodo šių išlaidų nepagrįstumo.Visas išlaidas ieškovas smulkiai apskaitė savo paskaičiavime, detalizavo pagal rūšis ir dienas.Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusi net neprašė atlyginti tokių išlaidų, kurios pripažįstamos protingomis, t,y išlaidos duobės kasimui, bažnyčiai, degalams, kapo sutvarkymui ir pan.Liudytoja detaliai paaiškino, kokie produktai buvo perkami ir kokioje parduotuvėje, ir jos parodymai patvirtino, kad visos apmokėtos išlaidos buvo susijusios su žuvusiojo laidotuvėmis, nes gedulingiems pietums buvo perkami ir maisto produktai atskirose parduotuvėse. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama , kad tam tikros išlaidos net gali būti ir nepagrįstos dokumentais.

Kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl atlygintios žalos dydžio, sprendžia, kad buvo atlygintos protingo dydžio ir pagrįstos išlaidos, atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Atmestinas apeliantų argumentas dėl procesinių palūkanų priteisimo nepagrįstumo. CK 6.37 str. 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis, jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi , šiam pareiškus ieškinį. Jos yra taikomos ir esant nesutartinėms prievolėms, jos atsiranda įstatymo pagrindu. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 str. straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Teismui priteisus atitinkamą sumą, atsiranda piniginė prievolė, kurią privalo vykdyti skolininkas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines ir procesines teises normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Matiukienė