Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-17 · Administracinė byla Nr. I-1556-423/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
I-1556-423/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00796-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-1556-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-00796-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui V. B. ,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2015-05-07 atvyko į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI), kur asmens kratos metu iš jo buvo paimti jo asmeniniai daiktai – televizorius, radijo imtuvas bei patalynė. 2015-05-11 jis pateikė prašymą Kauno TI administracijai dėl paimtų daiktų grąžinimo, tačiau televizorius ir radijo imtuvas jam grąžinti tik 2015-05-27. Per laikotarpį nuo 2015-05-07 iki 2015-05-27 jis negalėjo klausytis radijo žinių, kadangi kamerose esantys radijo taškai transliuoja tik komercinių radijo stočių programas, be to jų negalima pagarsinti, reikia stovėti prie pat radijo taško, kad galima būtų girdėti. Dėl laiku negrąžintų daiktų ir neužtikrintų teisės aktais numatytų kalinimo sąlygų, jis patyrė diskriminaciją, administracijos spaudimą jo atžvilgiu ir dėl to prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime (b.l. 9-10) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-05-07, pareiškėjui atvykus į Kauno TI, jis perdavė televizorių „Supra“, radijo aparatą „Roadstar“ ir 2 patalynės komplektus saugoti į sandėlį, kadangi tikėjosi iš Kauno TI greitai išvykti. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012-03-30 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau - Aprašas), 12 straipsnio nuostatas daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmeniui pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, kai daiktai paimami ne patikrinimui, o asmens valia atiduodami saugoti sandėlyje. Šiuo atveju, pareiškėjui sužinojus, jog jis bus laikomas Kauno TI ilgesnį laiką, 2015-05-13 pateikė prašymą grąžinti daiktus – televizorių ir radijo imtuvą. Daiktai buvo patikrinti ir 2015-05-27 grąžinti pareiškėjui, pastarasis jokių pretenzijų nepareiškė. Skundo motyvas, jog pareiškėjas negalėjo kameroje klausyti „valstybinių žinių“ yra nepagrįstas. Visose Kauno TI kamerose instaliuotas ir veikia radijo transliacijos tinklas, kuris veikia nuo 7.00 val. iki 23.00 val., todėl pareiškėjas turėjo galimybę klausytis radijo programų. Be to, pareiškėjo nurodytu pavadinimu „valstybinių žinių“ radijo stotys netransliuoja. Šiuo atveju, jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) dėl laiku jam negrąžintų asmeninių daiktų – televizoriaus „Supra“ ir radijo imtuvo „Roadstar“.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2012-03-30 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau - Aprašas). Aprašo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacinės laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog 2015-05-07, pareiškėjui atvykus į Kauno TI, buvo atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu buvo paimti pareiškėjui priklausantys daiktai – televizorius „Supra“, radijas „Roatstar“, 2 komplektai patalynės. Šias aplinkybes patvirtina 2015-05-07 Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. 66-2197 (b.l. 11) bei asmenys atlikę pareiškėjo asmens kratą ir daiktų patikrinimą. Liudytojai L. N. ir V. S. nurodė, jog 2015-05-07, pareiškėjui atvykus į Kauno TI, jie atliko jo asmens kratą ir daiktų patikrinimą, šių veiksmų atlikimo metu buvo paimti pareiškėjui priklausantys daiktai – televizorius, radijo imtuvas ir patalynės komplektai. Šie daiktai buvo padėti į sandėlį, pareiškėjas tuo metu jokių pretenzijų nereiškė. Apie tolimesnius veiksmus jie nieko nežino ir paaiškinti negali. 2015-05-13 pareiškėjas pateikė prašymą Kauno TI direktoriui grąžinti iš sandėlio televizorių „Supra“ ir radijo imtuvą „Roadstar“. Daiktai pareiškėjui grąžinti 2015-05-27 (b.l. 12-13).

Šiuo atveju, dėl pareiškėjo daiktų paėmimo, patikrinimo ir išdavimo turėjo būti taikoma Aprašo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminai. Akivaizdu, jog minėti Aprašo reikalavimai šiuo atveju buvo pažeisti (daiktai grąžinti praėjus ne 5 darbo dienoms nuo jų paėmimo, o 14 darbo dienų). Byloje nėra jokių duomenų, jog nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu buvo pratęstas.

Pareiškėjo skunde nurodo, jog neturtinė žala jam padaryta dėl neteisėtų pareigūno veiksmų, nepagrįstai ilgai jam negrąžinant paimtų asmeninių daiktų, kadangi kamerose jis negalėjo klausytis „valstybinių žinių“. Naudojimosi radijo taškais Kauno TI tvarka reglamentuota 2008-10-23 Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-64 patvirtinta Radijo taškų kamerose naudojimosi tvarka (b.l. 14). Bylos duomenys patvirtina, jog visose Kauno TI kamerose instaliuotas ir veikia radijo transliacijos tinklas nuo 7.00 val. iki 23.00 val., radijo taškai veikia dviem kanalais. Pirmuoju kanalu vietinis radijas įjungiamas visose kamerose be išimties, nepriklausomai nuo suimtųjų ir nuteistųjų pageidavimų. Antruoju kanalu vietinis radijo taškas įjungiamas ir išjungiamas pagal nuteistųjų ir suimtųjų pageidavimus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas į kameras Nr. 234 ir Nr. 331, kuriose veikė radijo transliacijos tinklas (b.l. 32-43). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjas nuo 7.00 val. iki 23.00 val. turėjo realią galimybę klausytis radijo programų, tame tarpe ir žinių laidų. Iš esmės šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, nurodydamas, jog kamerose buvo veikiantys radijo taškai, tačiau jie veikė tyliai.

Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto mažareikšmio pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė