Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-08 · Civilinė byla Nr. 2A-2016-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
2A-2016-340/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16975-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
UAB „SveTRa“
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2016-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-16975-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 11.10; 14.4; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovui V. B. (V. B.),vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „SveTRa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. (V. B.) ieškinį atsakovui UAB „SveTRa“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 419,76 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 79,55 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2009-11-17 pagal DK 127 str. 1 d. Atsiskaitymo dieną atsakovas buvo skolingas 552,47 Lt sumą. Skolą atsakovas sumokėjo tik 2010-08-10. Uždelstas atsiskaityti laikas yra 8 mėnesiai, todėl atsakovas turi sumokėti 4 419,76 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 127 str. 1 d. Tačiau toks atleidimas neatitiko realiam atleidimo pagrindui, nes buvo žodiniu susitarimu suderinta, kad darbdavys netaikys darbuotojui sankcijos – atleidimo iš darbo dėl darbdaviui padarytos žalos, o darbuotojas nereikalaus nedelsiant išmokėti likusio atlyginimo sumos. Kadangi ieškovas savo veiksmais priimant užsakymus tarptautiniam krovinių gabenimui, nesiėmė veiksmų dėl vežėjo ekonominio patikrinimo, dėl ko padarė atsakovui tiesioginius nuostolius - 10 000 Lt žalos. Vengiant konfliktinės situacijos ieškovo atleidimas iš darbo buvo išspręstas tarpusavio nuolaidomis. Ieškovas 8 mėnesius nereiškė jokių pretenzijų, kas įrodo, kad toks susitarimas tarp šalių buvo. Reikalavimas sumokėti 4 419,76 Lt yra neproporcingai didelis, prieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo principams. Delspinigių skaičiavimas taip pat nutraukiamas tą pačią dieną, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka sumokėti už 1 mėnesį. Ieškovas išėjo iš darbo sirgdamas, nerado su juo bendros kalbos, todėl pinigai buvo deponuoti. Tokiu būdu norėjo išsiaiškinti dėl ieškovo žalos padarymo bendrovei. Deponavimas turėjo užtikrinti ieškovo atvykimą į darbą. Ieškovui skirti pinigai gulėjo kitoje sąskaitoje ir pagrindo teigti, kad įmonė uždelsė atsiskaityti nėra.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-02-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB „SveTRa“ 4 419,76 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 419,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo V. B. naudai; priteisė iš atsakovo UAB „SveTRa“ 648,79 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo V. B. darbo sutartis su atsakovu UAB „SveTRa“ buvo nutraukta 2009-11-17 pagal DK 127 str. 1 d; atsakovas su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną liko pilnai neatsiskaitęs. Tai patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas Y. B., kuris paaiškino, kad jis su ieškovu ilgą laiką dirbo UAB „SveTRa“; žino, kad ieškovui išėjus iš darbo su juo atsakovas ilgą laiką neatsiskaitė; atlyginimas buvo pervedamas į sąskaitas, grynais nemokėdavo. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo jam priklausančio išmokėti darbo užmokesčio už 2009 m. lapkričio mėnesį – 552,47 Lt. Darbo užmokesčio skola ieškovui yra išmokėta 2010-08-10, t. y. pradelsus visiškai atsiskaityti 8 mėnesius. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, kad ne dėl jo kaltės buvo neišmokėtas ieškovui visas jam priklausantis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną. Nustatyta, kad atsakovui buvo žinoma ieškovo sąskaita, į kurią buvo pervedamas darbo užmokestis. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad ieškovas savo veiksmais yra padaręs žalos įmonei, todėl likusi neišmokėta darbo užmokesčio suma buvo laikoma depozite, tokiu būdu siekiant, kad ieškovas atvyktų į bendrovę išsiaiškinti dėl atlygintinos žalos, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui pagrįstai buvo neišmokėtas darbo užmokestis. Nenustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 552,47 Lt darbo užmokesčio sumos neišmokėjimo ar atidėjimo, kaip atsiliepime nurodė atsakovas. Teismas konstatavo, kad atsakovas su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė nepagrįstai, nustatytina atsakovo kaltė, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas reikalaujamos priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumos dydžio nenuginčijo. Teismas pažymėjo, kad ši suma yra apskaičiuota imant neišmokėtą darbo užmokesčio dydį, o ne vidutinį darbo užmokesčio dydį (552,47 Lt x 8 mėn.). Taigi, prašomas priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydis nėra neproporcingai didelis ar prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Ieškovo reikalavimas dėl 79,55 Lt delspinigių priteisimo pagal DK 207 str. 1 d. atmestas, kadangi nepagrįstas; tokio pobūdžio delspinigiai už laiku neišmokamas su darbo santykiais susijusias sumas priklauso iki darbo sutarties nutraukimo. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 419,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimą priteisti iš atsakovo UAB „SveTRa“ ieškovo V. B. naudai 4 419,76 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „SveTRa“ ieškovo V. B. naudai neišmokėto atlyginimo dalį, t. y. 552,47 Lt kaip įsiskolinimą iki 2010-01-15. apelianto vertinimu, teismas netinkamai taikė DK 141 str. 3 d., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos. Nurodo, jog pagrindas taikyti DK 141 str. 3 d. nustatytus padarinius saistomas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nagrinėjamoje byloje, darbuotojas atleistas iš darbo jam prašant 2009-11-17, po darbo sutarties nutraukimo darbdavys liko skolingas tik dalį atlyginimo. Ieškovas prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pateikė 2009-10-28, nuo 2009-11-07 iki 2009-11-17 darbe nesirodė dėl ligos; po to pas darbdavį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies gavimo neatvyko. 2010-01-15 darbdavys negalėdamas surasti ieškovo, neišmokėtą atlyginimo dalį deponavo. Iki 2010-10-04 ieškovas į darbdavį nesikreipė ir nesiekė atgauti jam neišmokėto atlyginimo dalies, tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Apelianto vertinimu ieškovas nebuvo sąžiningas, siekdamas neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita specialiai vėliau pateikė ieškinį. Tuo tarpu darbdavys ėmėsi veiksmų susisiekti su ieškovu dėl likusios darbo užmokesčio dalies išmokėjimo, tačiau ieškovas į tai niekaip nereagavo. Apelianto teigimu, nėra antrosios DK 141 str. 3 d. numatytos sąlygos, nes atsiskaityti su ieškovu nepavyko dėl jo paties nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų. Teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo apelianto kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu. Taip pat apeliantas nesutinka su priteista suma, teismas turėjo atsižvelgti į šalių veiksmus, apelianto dabartinių darbuotojų interesus. Priteistas neišmokėto atlyginimo dydis – 4 419,67 Lt neprotingai didelis, neatitinkantis pažeidimo mąsto bei neįvertinantis paties darbuotojo kaltės buvimo. Nesutinka su liudytojo Y. B. parodymų vertinimu, kadangi šis liudytojas, nebūdamas atsakovo ir ieškovo santykių liudytojas ir dalyvis negalėjo duoti objektyvių parodymų, apie įvykius galimai žinodamas tik iš paties ieškovo žodžių, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su sprendimu sutinka. Nurodo, kad turėdama visus ieškovo kontaktus, banko sąskaitos numerį, atsakovo vadovė nepagrįstai tvirtina, kad negalėjo susisiekti su ieškovu, jog pats ieškovas nepasiėmė savo pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias šalių sutartinės atsakomybės taikymą, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nuostatų tokios kategorijos bylose; absoliučių teismo spendimo negaliojimo pagrindų nėra, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Įstatymas numato darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2009-11-17, tačiau atsiskaityta su juo buvo 2010-08-10 (b.l. 3); ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas taikyti DK 141 str. 3 d. numatytus neatsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju teisinius padarinius yra tokios: darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotojų jo atleidimo dieną ir dėl atsiskaitymo uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias ieškovo kaltę dėl neatsiskaitymo jo atleidimo dieną. Apeliantas ieškovo kaltę grindžia tuo, kad ieškovas neatvyko pas darbdavį nei atleidimo dieną, nei vėliau, todėl darbuotojui neišmokėti pinigai – 552,47 Lt buvo deponuoti. Apeliantas ėmėsi veiksmų susisiekti su ieškovu, tačiau ieškovas į tai nereagavo; ieškovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ieškovas specialiai delsė ir pareiškė ieškinį teisme tik po aštuonių mėnesių, siekdamas nepagrįstai praturtėti. Apelianto vertinimu, ieškovas turėjo pareigą aktyviai bendradarbiauti siekdamas tinkamai ir per protingą laiką atgauti jam priklausančią ir depozitinėje sąskaitoje laikomą neišmokėto atlyginimo dalį; darbuotojas šią pareigą pažeidė, t. y. pats kaltas dėl neatsiskaitymo. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad ne dėl jo kaltės buvo neišmokėtas ieškovui visas jam priklausantis darbo užmokestis. Teismas nustatė, kad darbo užmokestis ieškovui nuolat buvo pervedamas į banko sąskaitą, t. y. nebuvo jokių objektyvių kliūčių pervesti ieškovui priklausančią darbo užmokesčio dalį jo atleidimo dieną arba per protingą terminą; tokios bylos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog po atleidimo iš darbo su ieškovu darbdavys negalėjo susisiekti ir darbo užmokesčio dalies deponavimas buvo vienintelis įmanomas būdas įvykdyti DK 141 str. 1, 2 d. normų reikalavimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo nebuvo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovo atleidimo metu įmonėje buvo 10 000 eurų skola ir ieškovui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies deponavimas turėjo užtikrinti ieškovo atvykimą pasiaiškinti dėl nuostolių atsiradimo aplinkybių (b.l. 61). Duomenų, kad ieškovas V. B. liko skolingas bendrovei nėra, taip pat nepateikta įrodymų, kad iš ieškovo būtų pareikalauta pasiaiškinti dėl skolos ar atsiradusių nuostolių. Kita vertus, net jeigu ir egzistuotų pagrindai darbuotojo materialinei atsakomybei kilti, tokios aplinkybės negali pateisinti darbuotojui neišmokėto atlyginimo sulaikymą; teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo materialinės atsakomybės klausimai sprendžiami išimtinai DK 245-258 str. numatytais pagrindais ir tvarka.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog darbdavys, deponuodamas neišmokėtą atlyginimo dalį, veikė sąžiningai ir pats pašalino nustatytą pažeidimą, atmetamas dėl analogiškų motyvų – nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog buvo objektyvių kliūčių pervesti ieškovui priklausančią darbo užmokesčio dalį į jo banko sąskaitą, pagal susiklosčiusią tarp darbuotojo ir darbdavio atsiskaitymo tvarką.

Apelianto argumentas, kad teismo priteista 4 419,76 Lt suma yra neproporcingai didelė, neatitinka pažeidimo mastui, pažeidžia darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą, atmetamas, kaip nepagrįstas. Ieškovo darbo užmokestis pas atsakovą buvo 1 200 Lt (b.l. 7); priteista suma buvo teismo apskaičiuota imant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už aštuonis mėnesius (552,47 Lt x 8), dėl to teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priteista suma yra proporcinga atsakovo padarytam pažeidimui ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Kitokių argumentų ar įrodymų, jog 4 419,47 Lt priteisimas ir išmokėjimas iš esmės pablogins atsakovo bendrovės finansinę padėtį, apeliantas nepateikė.

Atmetamas apelianto argumentas dėl liudytojo Y. B. parodymų nepagrįsto sureikšminimo. Apeliantas teigia, jog siekdamas tinkamai įvertinti šio liudytojo parodymus, teismas privalėjo įsitikinti jo parodymų pagrįstumu, liudytojas nėra ieškovo ir atsakovo teisinių santykių dėl neatsiskaitymo dalyvis (neturėjo jokių pareigų bendrovėje) ir negalėjo duoti tokių parodymų. Pažymėtina, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybes, turinčios ryšį su byla (CPK 189 str.). Liudytojas ilgą laiką dirbo atsakovo bendrovėje, dėl to jam tapo žinomos atskiros neatsiskaitymo su ieškovu aplinkybės, jo parodymai iš esmės neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, pasirėmęs liudytojo Y. B. parodymais, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, ir atmeta apelianto argumentą, kaip pagrįstą netinkamu procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimu.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 100) (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „SveTRa“ 8,40 Lt (aštuonis litus, 40 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai N. ŠvedienėH. Jaglinskis