- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-918-116-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00492-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- R. D.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo 28 d., nuo 17 val. iki 18 val. (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 20 Lt neteisėtai įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kiekio vieną paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurias gabeno su savimi piniginėje, iš kurių dalį tą pačią dieną suvartojo pats, dalį neatlygintinai suvartojimui perdavė M. V., o likusią dalį – 0,061 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo piniginėje, iki 2014 m. kovo 28 d., apie 22.18 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) patikrinimo metu surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė V. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį: R. D., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, skirti auklėjamojo poveikio priemones: įpareigojimą bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tinkamai kvalifikavo D. D. veiksmus, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas ir dėl to paskyrė R. D. neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.
Skunde pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Teismas, švelnindamas bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011).
Prokurorė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog aplinkybės, apibūdinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, kurios vertintinos kaip aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-355/2012).
Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas įprastas aplinkybes, apibūdinančias R. D., pripažindamas išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies turinio prasme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Mano, jog aplinkybės, kad nuteistasis R. D. praeityje neteistas, mokosi, vasaros atostogų metu dirbo, nusikalto būdamas nepilnametis, tai, kad savo elgesį vertina neigiamai, padėjo išsiaiškinti nusikalstamų veikų aplinkybės, viso proceso metu prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, taip pat jos šeiminė padėtis bei auklėjimo sąlygos nėra pagrindas daryti išvadą, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (narkotinių medžiagų platinimas) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog būtent R. D. pasiūlė parūkyti M. V., o ne pastarasis to paprašė. Be to, baudžiamoji atsakomybė dėl narkotinių medžiagų platinimo kyla nepriklausomai nuo to, kam ir kokiu būdu jos platinamos.
Paminėtos aplinkybės apeliantės vertinimu nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (narkotinių medžiagų platinimą) padarymą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis, kuriuo nuteistajam pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, keistinas, paskiriant straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumą bei atidedant paskirtos bausmės vykdymą.
Atsikirtimais į Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis R. D. ir jo atstovas pagal įstatymą R. D. prašo atmesti prokuratūros skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį.
Atsikirtimuose nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, ir priėmė teisingą nuosprendį. Teismas tinkamai įvertino įvykio situaciją, jo asmenines savybes ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. R. D. manymu, išimtinė aplinkybė, leidžianti jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, yra jo jaunas amžius. Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, t. y. turėjo tik 17 metų, mokėsi S. Š. gimnazijos 11 klasėje. Nurodo suprantantis, kad pasielgė labai blogai ir gali kaltinti tik save, tačiau teigia, kad tuo metu dėl smalsumo, lengvabūdiškumo, atsakomybės jausmo, žinių stokos manė kitaip, negalvojo, kad už tokius nusikaltimus yra taip griežtai baudžiama.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad narkotinės medžiagos, dėl kurios disponavimo jis yra pripažintas kaltu, kiekis vertinamas kaip ypač nedidelis (rasta ir paimta 0,061 g kanapių). Nuteistasis taip pat pažymi, kad narkotinę medžiagą jis įgijo per vieną kartą ir ja pavaišino draugą taip pat vieną kartą, iš to jokios finansinės ar kitokios naudos neturėjo. Savo kaltę jis pripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pareigūnų, tyrusių bylą, neklaidino, padėjo jiems išaiškinti nusikaltimą, anksčiau niekada nebuvo teistas, jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo baustas ir administracine tvarka. Be to, vasaros metu dirbo UAB „L.“, UAB „S.“, o šiuo metu tęsia mokslus S. Š. gimnazijoje. Taip pat nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis niekada nesivertė narkotikų platinimu, nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teigia norintis tęsti mokslus, padėti tėvams, sportuoti, o vėliau – studijuoti ekonomiką ar vadybą ir dirbti pagal specialybę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistasis R. D. ir jo gynėjas prašė prokuratūros skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal baudžiamajame įstatyme nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau parenkant bausmę už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui galima situacija, kai yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principas, kaip vienas iš bausmės tikslų (paskirties), yra įtvirtintas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šio principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių (pvz., nukentėjusio asmens teisėtų interesų). Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnyje bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, skiriamos nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, paskirtis apibrėžiama per tam tikrų tikslų įgyvendinimą, t. y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti pirmiau nurodyto teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi teismas, darydamas išvadą apie tai, kad BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, privalo atsižvelgti ir į kitus bausmės tikslus, kuriais įgyvendinama bausmės paskirtis. Švelnesnės bausmės paskyrimas (taikant BK 54 straipsnio 3 dalį) turi būti motyvuotas, grindžiamas byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis daryti minėtą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2014).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą motyvavo tuo, kad R. D. yra jauno amžiaus, nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini), 59-60 b. l.), anksčiau nebuvo teistas (62 b. l.), administracine tvarka nebaustas (65 b. l.), mokosi, vasaros atostogų metu dirbo UAB „L.“ ir UAB „S.“ (96, 97 b. l.), savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino viso proceso metu, padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat įvertino tai, kad R. D. įgytos narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis, R. D. narkotinių medžiagų pašaliniams asmenims neplatino, įsigyta narkotine medžiaga pasidalino su draugu (ją kartu surūkė). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. D. gydymo įstaigos registre dėl psichikos ir priklausomybės ligų neįrašytas (67 b. l.), dėl psichikos ligų nesigydė (68, 69 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai įvertino ne tik tai, kad R. D. padarė sunkų nusikaltimą, bet ir pastarojo asmenybę apibūdinančių savybių visumą, ir pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti R. D. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kolegijos įsitikinimu, paskyrus R. D. laisvės apribojimo bausmę, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai neabejotinai bus pasiekti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti atsižvelgiant į prokurorės skunde išdėstytus argumentus, o iš esmės į tai, kad R. D. pasiūlė parūkyti M. V., o ne pastarasis to paprašė, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės V. B. apeliacinį skundą.