- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- AS-143-156-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- Švč
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacija (toliau – ir pareiškėjas) 2007 m. rugpjūčio 10 d. skundu, kurį 2007 m. rugsėjo 17 d. patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ 1 punkto dalį, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į pastatą Palangoje, Vytauto g. 21, negrąžinant jo natūra, bei 2 punktą, kuriuo nustatyta, kad nekilnojamojo turto išpirkimo būdą pasirenka religinė bendrija, ir įpareigoti atsakovus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Palangos miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 7330 kv. m žemės sklypą ir pastatus Palangoje, Vytauto g. 21, kurie jam priklausė nuosavybės teise iki turto nacionalizacijos. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad apie skundžiamą Palangos miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 185 sužinojo 2007 m. liepos 16 d., gavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 12 d. raštą Nr. (4.17)-D3-2203 bei skundžiamo sprendimo nuorašą. Teigė, jog jo atstovas 1999 m. lapkričio 24 d. savivaldybės tarybos posėdyje nedalyvavo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo nepatenkino ir skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 7, 8 p., 105, 106 str.).
Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi į teismą, ginant pažeistas teises, turėjo būti kreipiamasi per vieną mėnesį, kai pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą sprendimą. Teismas nustatė, kad pirmasis pareiškėjo skundas teisme gautas 2007 m. rugpjūčio 31 d., o patikslintas skundas – 2007 m. rugsėjo 19 d. (ryšių skyriui įteiktas 2007 m. rugsėjo 17 d.). Pareiškėjas, 2007 m. liepos 16 d. gavęs skundžiamo sprendimo nuorašą, į teismą turėjo kreiptis iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 34 straipsnyje numatyta, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei bus pripažinta, jog jis praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė faktinės aplinkybės, jog 1999 – 2000 m. jam atstovavo Elena Auškalnytė ir jo vardu turėjo teisę priimti bei pasirašyti dokumentus. E. Auškalnytė dalyvavo 1999 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto tarybos posėdyje, todėl priimto sprendimo turinys jai buvo žinomas jo priėmimo dieną. Pareiškėjo atstovės 1999 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 6-13 ,,Dėl nekilnojamo turto sugrąžinimo“ ir 2000 m. birželio 12 d. raštas Nr. 6-1 ,,Dėl nekilnojamo turto sugrąžinimo“ akivaizdžiai patvirtina, jog ginčijamo sprendimo turinys jai, o tuo pačiu ir pareiškėjui, buvo žinomas ne vėliau kaip 1999 m. gruodžio mėnesį. Be to, apie skundžiamą sprendimą E. Auškalnytė informuota ir Palangos miesto savivaldybės 2001 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1-395ž. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, visiškai nenurodė aplinkybių, kodėl praleido terminą nuo, pareiškėjo teigimu, skundžiamo sprendimo įteikimo tinkamam atstovui dienos – 2007 m. liepos 16 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, sutrukdžiusių įstatymo nustatytu terminu ginti savo subjektines teises, buvimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nepatenkino prašymo dėl termino atnaujinimo, o skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-942/2007 konstatavo, kad religinės bendruomenės pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą neturi teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tokia tvarka suteikta tik religinėms bendrijoms. Vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, šia nutartimi privaloma remtis. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra ne religinė bendrija, o religinė bendruomenė, padarė išvadą, jog jis, neturėdamas religinės bendrijos statuso, neturi teisės kreiptis į teismą, ginčydamas Palangos miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimą bei prašydamas įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į pastatus (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-166-162/2008 m.; 2) išspręsti klausimą iš esmės – priimti pradinį 2007 m. rugpjūčio 10 d. skundą ir patikslintą 2007 m. rugsėjo 17 d. skundą nagrinėti teisme; 3) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės Alonos Romanovienės 2008 m. sausio 2 d. nutartį dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo; 4) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos Dalios Gumuliauskienės 2008 m. sausio 3 d. nutartį dėl papildomų įrodymų pareikalavimo; 5) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos D. Gumuliauskienės 2008 m. sausio 16 d. nutartį dėl teisėjos nušalinimo; 6) nušalinti nuo tolimesnio Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-166-162/2008 m. nagrinėjimo visas tris Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos teisėjas – D. Gumuliauskienę, Irmą Čuchraj ir Aušrelę Mažrimienę; 7) nušalinti nuo tolimesnio Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-166-162/2008 m. nagrinėjimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkę A. Romanovienę; 8) perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo kitai teisėjų kolegijai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skundžiamą aktą gavo 2007 m. liepos 16 d., o pradinį skundą pašto skyriui įteikė 2007 m. rugpjūčio 10 d. Teismui konstatavus, kad paskutinė termino skundui paduoti diena buvo 2007 m. rugpjūčio 16 d., akivaizdu, jog terminas skundui paduoti nepraleistas. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 34 straipsnį. Skundo gavimo teisme data – 2007 m. rugpjūčio 31 d. – yra netinkama skaičiuoti procesinius terminus (ABTĮ 66 str.).
2. Prašymas atnaujinti terminą nebuvo susijęs su termino praleidimu po 2007 m. liepos 16 d., jame minimas termino praleidimas po 1999 m., t. y. po ginčijamo akto priėmimo. Teismas neįsigilino į prašymo turinį.
3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnį, nes konstatavo, kad skundžiamo sprendimo turinys jam buvo žinomas dar 1999 m. gruodžio mėnesį, tačiau nenustatė, jog šis sprendimas būtų buvęs tinkamai ir laiku jam įteiktas. Be to, teismas rėmėsi šio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties, panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi, konstatavimais.
4. E. Auškalnytė neturėjo religinės bendruomenės įgaliojimo atstovauti jam Palangos miesto savivaldybėje. Jei E. Auškalnytei buvo žinoma apie ginčijamą sprendimą, nereiškia, kad apie tai žinojo ir jis. 2008 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas žodis ,,vadovavo“, nereiškia, jog E. Auškalnytė ,,atstovavo“. Nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, taip pat ir dokumentų, kad anksčiau nei 2007 m. liepos 16 d. jis gavo ginčijamą sprendimą ar kitus su juo susijusius dokumentus.
5. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė irgi nepateikė jokio dokumento apie E. Auškalnytės teisę jam atstovauti ir apie ginčijamo sprendimo jai įteikimą. Skundžiamo sprendimo turinio žinojimas ne vėliau kaip 1999 m. gruodžio mėnesį, nesudaro objektyvių prielaidų laikyti, jog jis galėjo apskųsti aktą, nors šis nebuvo įteiktas.
6. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam būtų įteiktas bent vienas iš teismui 2007 m. rugsėjo 24 d. pateiktų rašytinių įrodymų, kad E. Auškalnytė kalbėjo savivaldybės tarybos posėdyje ir girdėjo skundžiamo sprendimo paskelbimą, kada šis sprendimas buvo atspausdintas.
7. Palangos miesto savivaldybei pateikė 2007 m. gegužės 18 d. ir pakartotinai 2007 m. liepos 5 d. prašymus pateikti skundžiamą sprendimą, tačiau buvo delsiama tai padaryti. Be to, sprendime neišaiškinta jo apskundimo teisė.
8. Kadangi E. Auškalnytė, neturėdama jo įgaliojimo, jo vardu susirašinėjo su savivaldybe, tokie rašytiniai įrodymai jam netaikytini.
9. Teismas nepagrįstai netikėjo jo pateiktais oficialiais valstybės įmonės Registrų centro dokumentais apie teisę jam atstovauti.
10. Palangos miesto savivaldybės teiginiai, jog jam paštu buvo išsiųstas ginčijamas sprendimas, negali būti įrodymu, kad jį gavo ir kad buvo žinomas visas jo turinys.
11. Teismas išėjo už skundo ribų, nes atsisakė priimti visą skundžiamą sprendimą, nors jis prašė panaikinti tik jo dalį.
12. Teismas nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti atkurti nuosavybės teises į žemę ir pastatus, nepaminėjo atsakovu nurodyto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos.
13. Jam turėjo būti žinoma apie teisėjų kolegijos sudarymą ir teismo posėdį.
14. 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad rašytinio proceso tvarka sprendžiamas tik prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, bet rezoliucinėje nutarties dalyje išspręstas viso skundo priėmimo klausimas. Teismas neatskleidė bylos esmės.
15. Termino apskųsti 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 185 nepraleido. Klausimą dėl termino atnaujinimo prašė spręsti, jei terminas tikrai yra praleistas.
16. Teismas privalėjo vadovautis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1178/2003), kad apskundimo terminas skaičiuotinas nuo akto įteikimo dienos.
17. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nes konstatavęs, kad jis neturi teisės ginčyti paminėto sprendimo, pasisakė dėl bylos esmės. Teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla nėra tokia pati.
18. 2007 m. rugsėjo 24 d. ir 2008 m. sausio 16 d. nutartis priėmė tie patys teisėjai (ABTĮ 46 str.). Teisėja D. Gumuliauskienė 2008 m. sausio 16 d. nutartimi neteisingai išsprendė nusišalinimo klausimą, nes rėmėsi teismo pirmininkės A. Romanovienės 2008 m. sausio 2 d. nutartimi, nebuvo savarankiška, nedalyvavo kitos kolegijos teisėjos. Be to, teisėja D. Gumuliauskienė vienasmeniškai 2008 m. sausio 3 d. priėmė nutartį dėl papildomų įrodymų pareikalavimo, nedalyvaujant kitoms kolegijos teisėjoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas teisminės gynybos kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas iš esmės pripažino, jog 1999 – 2000 m. jam vadovavo E. Auškalnytė, pagal bažnytines normas ėjusi vienuolyno bendruomenės Lietuvos provincijos vyresniosios pareigas (b. l. 83 – 85). Tokias pareigas eina ir šiuo metu pareiškėjui atstovaujanti Ona Raudoniutė (b. l. 21 – 22). Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktame juridinių asmenų registro išraše užfiksuoti duomenys nuo 2000 m. liepos 10 d. (b. l. 48 – 49). Pareiškėjo atstovės E. Auškalnytės, kuri dalyvavo 1999 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto tarybos posėdyje priimant 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 185 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ (b. l. 40 – 42), 1999 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 6-13 ,,Dėl nekilnojamo turto sugrąžinimo“ (b. l. 43) ir 2000 m. birželio 12 d. raštas Nr. 6-1 ,,Dėl nekilnojamo turto sugrąžinimo“ (b. l. 44) Palangos miesto savivaldybei, surašyti ant Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos Lietuvos provincijos blanko, akivaizdžiai patvirtina, jog ginčijamo Palangos miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ turinys jai, o tuo pačiu ir pareiškėjui, buvo žinomas ne vėliau kaip 1999 m. gruodžio mėnesį. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo (šio įstatymo nuostatų pagrindu priimtas sprendimas (b. l. 14)) 10 straipsniu, sprendimas turėjo būti apskųstas teismui per vieną mėnesį (nuo teismo nustatyto laiko). Pareiškėjas skundą teismui dėl Palangos miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ panaikinimo iš dalies, kuris yra pagrindinis reikalavimas, ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į pastatus Palangoje, Vytauto g. 21, kurie jam priklausė nuosavybės teise iki turto nacionalizacijos, kuris yra išvestinis reikalavimas (neatsiejamai susijęs su pagrindiniu), padavė tik 2007 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 4, 65), t. y. praleidęs kreipimosi į teismą terminą. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla ir ši byla nėra analogiškos (skirtingos situacijos).
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Pareiškėjas iš esmės nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti, kad į teismą nuo 1999 m. gruodžio mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. dėl aptartų reikalavimų jis nesikreipė dėl svarbios priežasties.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nepatenkino prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu dėl Palangos miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ panaikinimo iš dalies ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į pastatus Palangoje, Vytauto g. 21, kurie jam priklausė nuosavybės teise iki turto nacionalizacijos. Pažymėtina, jog atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, atsisakytinas priimti ir išvestinis reikalavimas.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, skundu (b. l. 2 – 3), kurį patikslino (b. l. 8 – 12), prašė įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 7330 kv. m žemės sklypą Palangoje, Vytauto g. 21, kuris jam priklausė nuosavybės teise iki turto nacionalizacijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio savarankiško skundo reikalavimo, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti jį priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Ši teismo nutarties dalis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, konstatavęs, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl skunde pareikštų reikalavimų. Tačiau reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima. Teismas nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tačiau šis procesinės teisės normos pažeidimas šiuo atveju nėra esminis (ABTĮ 142 str.).
Atskirajame skunde (b. l. 113 – 127) pareiškėjas kelia klausimą ir dėl teismo sudėties teisėtumo. Skundžiamą nutartį ir ankstesnę pirmosios instancijos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį, vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 4 dalimi, galėjo priimti ta pati trijų teisėjų kolegija, nes byloje nebuvo priimtas sprendimas išsprendžiant ją iš esmės. Teisėjų kolegija sprendė tik skundo priėmimo klausimą. Teisėja D. Gumuliauskienė 2008 m. sausio 16 d. nutartį dėl nušalinimo priėmė vienasmeniškai (ABTĮ 47 str. 7 d.), nes teismo pirmininkės 2008 m. sausio 2 d. nutartimi, konstatavus, kad priimant 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį byla neišnagrinėta iš esmės, o tik išspręstas skundo priėmimo klausimas, jai buvo paskirta nagrinėti skundą (b. l. 79). Trijų teisėjų kolegija skundui spręsti buvo sudaryta vėlesne teismo pirmininkės 2008 m. sausio 16 d. nutartimi (b. l. 103). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nebuvo ABTĮ 46, 47 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjai D. Gumuliauskienei nusišalinti. Be to, ši teisėja, būdama paskirta nagrinėti skundą 2008 m. sausio 2 d. nutartimi, turėjo teisę priimti 2008 m. sausio 3 d. nutartį dėl įrodymų pateikimo (ABTĮ 37 str. 1 d., ABTĮ 57 str. 4 d.).
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis įpareigoja skundo priėmimo klausimą išspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas gavus teisme skundą. ABTĮ neįpareigoja teismo pranešti pareiškėjui, kada būtent bus sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir koks teisėjas (teismas) jį spręs.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartis iš dalies yra nepagrįsta, todėl naikintina, skundo dalies priėmimo klausimą perduodant teismui nagrinėti iš naujo, o likusi dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 7330 kv. m žemės sklypą Palangoje, Vytauto g. 21, kuris jam priklausė nuosavybės teise iki turto nacionalizacijos, panaikinti ir skundo dėl šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.