Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-1614/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
2-1614/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas
Atsakovas
V. A. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1614/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2517-254/2010, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas, priėmęs ieškovo Kauno apskrities VMI ieškinį atsakovams V. A. B. ir V. B., kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 202 462,98 Lt skolos, 2010 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutarė ieškovo reikalavimo užtikrinimui areštuoti bendrai – 202 462,98 Lt sumai V. A. B. ir V. B. po 1/2 dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą:

žemės sklypas (duomenys neskelbtini);

pastatas - degalinė - parduotuvė (duomenys neskelbtini); pastatas - alaus baras (duomenys neskelbtini), pastatas - kavinė (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) - degalinės įrenginiai: kolonėlės 1k, 2k, požeminiams kuro rezervuaras 1r, 2r, 3r, 4r, aikštelei - lb, (duomenys neskelbtini);

asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. B. priklausantį pastatą:

gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); pastatas - šiltnamis (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas -malkinė (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (duomenys neskelbtini).,

asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. B. priklausantį pastatą:

pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas su tremperiu (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties gautas atsakovo V. A. B. atskirasis skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsakovai, būdami santuokoje 1991 m. kovo 20 d. įkūrė V. B. individualią įmonę (duomenys neskelbtini). Įmonei 2003 m. balandžio 10 d. iškelta bankroto byla, o 2003 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas pripažinti įmonę pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, nurašant visus kreditorinius įsiskolinimus, įskaitant ir įsiskolinimą Kauno apskrities VMI. 2003 m. lapkričio 22 d. įmonė išregistruota. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovų išspręstas įsiteisėjusia 2003 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ir įsiteisėjusiu 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-503/2003. Skundžiama nutartis pažeidžia apelianto konstitucines teises į privačia nuosavybę.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-503/2003 buvo nurašyti visi kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir skola Kauno apskrities VMI.

2. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-835/2010, nurodė, kad, atsižvelgus į tai kad atsakovai turėjo turto, kuris iki įmonės išregistravimo nebuvo padalintas, o ieškovo kreditorinis reikalavimas nebuvo galutinai išspręstas iki įmonės likvidavimo, ieškovas turi teisę pateikti ieškinį dėl valstybei nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir po įmonės likvidavimo, juo labiau, kad atsakovų turto padalinimas buvo išspręstas tik 2008 m. gegužės 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

3. Individualios įmonės savininkas turi pareigą atlyginti likviduoto neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (LR CK 2.50 str. 4 d.).

4. Prašo priimti kaip įrodymą Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 17 d. raštą Nr. (18.14-14)-R-4611, patvirtinantį apie atsakovo turto pardavinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Šios bylos nagrinėjimo objektas yra skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis.

Atskirajame skunde atsakovas skundžiamos nutarties nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad ieškinys, kurio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pareikštas dėl teisme jau išnagrinėto reikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia apelianto konstitucines teises į privačia nuosavybę.

Nėra pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo motyvais. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-835/2010, nurodė, kad individualios įmonės bankroto byloje atsakovas yra ne tik pati bankrutuojanti įmonė, bet ir jos dalyviai, todėl, patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą, ginčas dėl jo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia tik tais atvejais, kai likviduojama individuali įmonė ir jos savininkas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008 matyti, jog likviduojant individualią įmonę atsakovas turėjo turto, tačiau jis buvo nepadalintas. Ieškinys, kurio užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir bankroto byloje nagrinėtas ieškinys nėra tapatūs. Šioje byloje pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų V. A. B. ir V. B., o ne iš personalinės įmonės, kuri buvo atsakovas bankroto byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo tokio bylos faktinių aplinkybių vertinimo ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje esančių išaiškinimų.

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, ši aplinkybė gali būti preziumuojama tuomet, kai pareikštas arba patenkintas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė ieškinio suma realiai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje atsakovams pareikštas solidarus 202 462,98 Lt reikalavimas, kuris dviems fiziniams asmenims laikytinas didele suma.

Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų (2010 m. sausio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis) matyti, jog atsakovas V. A. B. dalį turto pardavė. Tai sustiprina kolegijos įsitikinimą, kad šioje byloje yra grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys (CPK 301 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas nepriėmė nutarties, kuria išspręstų 2010 m. liepos 9 d. prašyme pateiktą pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, be to, šiame prašyme nurodytomis aplinkybėmis nėra grindžiamas atskirasis skundas, todėl dėl minėto prašymo ir jame nurodytų aplinkybių Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasDonatas Šernas