- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-635-911/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14369-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- Ž. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos butai“
- Kategorijos
- 3.2.3.2Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos butai“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, VĮ „Klaipėdos butai“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. L. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) su savo tėvu A. L. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) buvo jo šeimos narys kartu gyvenęs bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad A. L. pagal 2000-07-27 Klaipėdos miesto valdybos sprendimą Nr. 370 „Dėl leidimo keistis butais“ ir 2000-08-08 mainų sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 7-jame notarų biure Nr. MV7-14343, tapo Klaipėdos miesto savivaldybės buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku. Teigia, kad nuomos sutarties jis nebuvo pasirašęs, tačiau buvo pagrindiniu buto nuomininku iki savo mirties - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad visą laiką nuo buto įsigijimo gyveno kartu su tėvu nurodytame bute, padėjo tėvui jį išlaikyti, vedė su juo bendrą ūkį. Teigia, kad sudarius santuoką pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau iširus santykiams pareiškėjas (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi pas savo tėvą. Nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu po tėvo mirties sudaryti su juo nurodyto buto nuomos sutartį ir pripažinti jį pagrindinio mirusio nuomininko šeimos nariu, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kad nurodytas klausimas gali būti sprendžiamas tik teismo keliu, kadangi nepakanka duomenų nustatyti, kad pareiškėjas vedė bendrą ūkį su A. L..
Teismo posėdžio metu pareiškėjas Ž. L. nurodė, kad 2008 metais buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), mainų sutartis. Minėta bute apsigyveno pareiškėjas ir jo tėvas A. L.. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) metais sudarė santuoką ir gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau po skyrybų (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi į Klaipėdą ir faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Teigia, kad gyvendamas šiame bute darė buto remontą, mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų tenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Ž. L. yra A. L. šeimos narys. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Klaipėdos butai“ atsiliepime nurodė, kad Ž. L. buvo deklaruotas bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo įrašytas į mirusiam tėvui teikiamą pasirašyti 2004 metų nuomos sutartį kaip šeimos narys, tačiau A. L. iki mirties nuomos sutarties nebuvo pasirašęs. Teigia, kad 2014-11-24, 2016-10-06 patikrinimo aktuose nustatyta, kad faktiškai nurodytame bute gyveno ir Ž. L.. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad 2007-07-27 Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto valdyba sprendimu Nr. 370 „Dėl leidimo keistis butais“ nusprendė leisti keistis butais: D. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (2 kambariai, bendrasis plotas 42,14 kv.m., atskira virtuvė, butas nuomojamas iš savivaldybės) su A. L., gyvenančiui (duomenys neskelbtini) (3 kambariai, bendrasis plotas – 72,15 kv.m. atskira virtuvė, butas privatus). 2000-08-08 Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biure patvirtinta mainų sutartis Nr. MV7-14343. Šioje sutartyje nustatyta, kad A. L. keitė jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), į D. V. priklausančią teisę naudotis gyvenamąją patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp A. L. ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pasirašyta nebuvo. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduotu mirties liudijimu nustatyta, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2016-06-07.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo pripažinimo šeimos nariu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu: išgyvenus kartu su pagrindiniu buto nuomininku ilgiau kaip vienerius metus ir tvarkius bendrą ūkį. Pažymėtina, jog CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-3-315/2004).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas kartu su A. L. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina gyvenamosios patalpos apžiūros 2014-11-24 aktas, kuriame nurodyta, kad buto apžiūroje dalyvavo Ž. L.. Byloje taip pat pateiktas gyvenamosios patalpos 2016-10-06 aktas, kuriame nurodyta, jog bute gyvena Ž. L.. Iš Klaipėdos miesto migracijos tarnybos 2004-05-25 pranešimo Nr. 27m-7128 matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo A. L. ir Ž. L., kuris atvyko 2001-07-18. Liudytoja Z. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje paaiškino, kad yra pareiškėjo kaimynė. Nurodė, kad pareiškėjas atsikraustė pas tėvą gyventi 2010 m. sausio 1 d.. Nuo to laiko iki šiol pareiškėjas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), darė buto remontą, jį prižiūrėjo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad butas yra išlaikomas ir įsiskolinimų neturi. Šią aplinkybę pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos ir gyvenamosios patalpos apžiūros 2016-10-06 aktas, kuriame nurodyta, jog butas įsiskolinimų neturi.
Pareiškėjo ir A. L. gyvenimą kartu patvirtina pareiškėjo paaiškinimai, liudytojos Z. M. parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su buto nuomininku A. L. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, šioje byloje pakanka įrodymų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. L. yra A. L. šeimos narys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas ir A. L. gyveno kartu daugiau nei vienerius metus vienoje patalpoje, kartu vedė bendrą ūkį. Todėl teismas pripažįsta faktą, kad pareiškėjas Ž. L. buvo A. L. šeimos narys nuo (duomenys neskelbtini) ir tvarkė su juo bendrą ūkį iki A. L. mirties ((duomenys neskelbtini)), nustatytu. Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjas įgys teisę sudaryti gyvenamosios patalpos sutartį CK XXXI skyriuje „Gyvenamosios patalpos nuoma“ nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iki jo mirties ((duomenys neskelbtini)) šeimos narys, kartu gyvenęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.