Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-442-1248-13

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-12
Bylos Nr.: A-442-1248-13
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01912-2012-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: UAB „Kabelių žuvis“
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Varėnos rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A442-1248/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kabelių žuvis“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kabelių žuvis“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 2 500 000 Lt negautų pajamų, 129 929,35 Lt mokesčių, 111 287,50 Lt su darbu susijusių mokėjimų ir 100 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2001 m. įsigijo pastatus, hidrotechninius įrenginius ir tvenkinius, kurie buvo valstybei priklausančioje žemėje. 2006 m. lapkričio mėnesį bendrovė kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką, siekdama išsipirkti jos įsigytame žuvininkystės ūkyje valstybei priklausančią žemę, tačiau buvo atsisakyta žemę parduoti, nes numatyta spręsti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Pagal Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5, 11 ir 16 punktų nuostatas, Alytaus apskrities viršininkas per 15 dienų nuo Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. rašto Nr. (11-4)-D8-8834 gavimo dienos turėjo išnagrinėti prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, per 10 dienų parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą, po to per 3 darbo dienas priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir per 5 darbo dienas apie tai informuoti suinteresuotus asmenis. Atsisakymas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą turėjo būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo padavimo (Taisyklių 5 p.). Atsižvelgusi į šias teisės aktų nuostatas ir tai, kad pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė buvo 1 800 000 Lt, bendrovė turėjo teisėtą lūkestį, kad procedūra nebus pradėta arba kad per pusę metų bus susitarta dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo buvo priimtas tik 2007 m. rugsėjo 18 d., o 2009 m. liepos 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2177-(1.3) nuspręsta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nutraukti. Pažymėjo, kad Žemės įstatymas nenumato pradėtos procedūros nutraukimo galimybės, o aplinkybės, ar visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir jis negali būti patenkintas kitų būdų kaip tik paimant žemę, turi būti nustatytos ir įvertintos priimant sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjas teigė, kad per visą laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio buvo sustabdęs žuvininkystės veiklą, ūkis buvo apleistas, todėl bendrovė neatitiko žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtintoje Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programoje nustatytų reikalavimų ir negalėjo teikti paraiškos paramai gauti. Pasak pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai pasireiškė žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos pažeidimais, t. y. procedūros pradžios ir pradėtos procedūros vilkinimu, neteisėtu jos nutraukimu. Dėl šių veikų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (11-4)-D8-3778 tvirtina, kad jei nebūtų buvę neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, pareiškėjas būtų galėjęs pateikti paraišką paramai pagal žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtintą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programą gauti, kurios vertė būtų 150 000 Lt. Pagal parengtą perspektyvos plano pesimistinį variantą, UAB „Kabelių žuvis“ grynasis pelnas 2006-2010 metais būtų siekęs 350 000 Lt. Vadinasi, už trejus metus turėtų būti priteista 1 000 000 Lt negautų pajamų iš žuvininkystės veiklos. Bendra pareiškėjo negautų pajamų suma – 2 500 000 Lt. Turtinę žalą sudaro ir pareiškėjo mokėti mokesčiai, pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. patvirtintą taikos sutartį, pareiškėjas yra įsipareigojęs sumokėti 42 913,52 Lt žemės nuomos mokesčio ir šio mokesčio delspinigių sumą. Be žemės nuomos mokesčio, pareiškėjui taip pat apskaičiuota 87 015,83 Lt nekilnojamojo turto mokesčio mokestinė nepriemoka, dėl 67 219,97 Lt šio mokesčio dalies pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Apskaičiuotos mokesčių sumos vertintinos kaip pareiškėjo patirta turtinė žala, nes pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pareiškėjas negalėjo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarčių, parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Bendrovė patyrė ir tiesioginių nuostolių, nes, nors ir nevykdė jokios veiklos, turėjo mokėti darbo užmokestį bendrovės direktoriui, buhalterei ir sargui. Tvirtino, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo patirta ir neturtinė žala, kurią vertino 100 000 Lt. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis, kad žemė bus paimta visuomenės poreikiams, o jam teisingai atlyginta. Gautą kompensaciją bendrovė tikėjosi investuoti į kitą verslą.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Teigė, kad nėra tinkamas atstovas šioje byloje, nes pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Dėl ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams į Alytaus apskrities viršininko administraciją kreipėsi Aplinkos ministerija, šios institucijos iniciatyva pradėta procedūra buvo ir nutraukta. Todėl tinkamu Lietuvos valstybės atstovu turėtų būti Aplinkos ministerija. Pasak atsakovo, Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Dėl valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamo turto mokesčio, kaip turtinės žalos, pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnį, Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punktą, žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės nuomą mokamas į savivaldybės biudžetą. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto nuomos mokestis įskaitomas į savivaldybės biudžetą. Vadinasi pareiškėjo skunde nurodyti mokesčiai buvo mokami Varėnos rajono savivaldybei, todėl reikalavimas negali būti reiškiamas Lietuvos valstybei. Be to, pareiškėjui teisę vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis suteikia Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.565 straipsnis. Dėl darbo užmokesčio bei su juo susijusių mokesčių sumos nurodė, kad pagal teismų praktiką, darbo užmokestis priskirtinas prie būtinųjų įmonės veiklos sąnaudų, nes jis būtų mokamas ir įmonei vykdant veiklą. Todėl nurodyta suma negali būti vertinama kaip žala. Be to, bendrovė neįrodė, kad įmonės direktoriaus, buhalterio ir sargo paslaugos buvo objektyviai reikalingos, o joms apmokėti buvo būtina 111 287,50 Lt suma.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas tvirtino, jog Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (11-4)-D8-3778 įrodo, kad jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjas būtų galėjęs pateikti paraišką paramai pagal žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtintą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programą gauti. Teismas pažymėjo, jog Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. rašte Nr. (11-4)-D8-3778 rašoma, kad Aplinkos ministerija kviečia Alytaus apskrities viršininko administraciją ir UAB „Kabelių žuvis“ sudaryti taikos sutartį, po kurios sudarymo Aplinkos ministerija atšauks pateiktą prašymą paimti žemę visuomenė poreikiams, nes vertinant pasikeitusią situaciją, nurodo, kad užsibrėžtas tikslas – atkurti žuvininkystės teritorijos gamtosauginę ir ūkinę vertę – galėtų būti pasiektas kitu būdu, t.y. nepaimant žemės visuomenės poreikiams, nes Grybaulios žuvininkystės tvenkinių problemas galima būtų spręsti pasinaudojant Europos Sąjungos parama. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl Europos Sąjungos paramos bendrovei suteikimo nustatyta tvarka nesikreipė. Dėl prašomo priteisti negauto pelno teismas pabrėžė, kad UAB „Kabelių žuvis“ Alytaus apskrities viršininko administracijai pateiktame 2006 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 06/04 nurodė, jog bendrovė žuvų auginimą nutraukė prieš tris metus, nes jis buvo nuostolingas. Šis raštas, teismo vertinimu, įrodo, kad 2009 m. liepos 17 d. Alytaus apskrities viršininkui priimant įsakymą Nr. Ž-2177-(1.3) pareiškėjas žuvų auginimo verslu neužsiėmė. Šią išvadą paneigiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė. Nors pareiškėjas turtinei žalai atlyginti prašė priteisti ir 129 929,35 Lt mokesčių bei 111 287,50 Lt su darbu susijusių mokėjimų, teismas nurodė, kad pareiškėjas vertėsi kita, su žuvininkyste nesusijusia veikla, todėl vis tiek privalėjo darbuotojams mokėti atlyginimus, mokesčius. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui turtinė žala neatsirado ir šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą iš atsakovo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas nustatė, kad priimant Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2009 m. kovo 16 d. administracinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pareiškėjui buvo priteista 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 9 mėnesius vilkino sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimą. 2009 m. liepos 17 d. Alytaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. Ž-2177-(1.3) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“, kuriuo nutraukė pareiškėjo nuomojamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjas tvirtino, kad moralinė žala kilo dėl to, jog įmonės veikla neteisėtai buvo sustabdyta 2006-2009 m. ir tęsėsi, nes verslas merdi, o jį gaivinti gavus Europos Sąjungos paramą nėra teisinių galimybių. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kad žemė bus paimta visuomenės poreikiams, o esantis ant jos nekilnojamasis turtas (2003 m. įkainotas 1,8 mln. Lt) bus proporcingai atlygintas ir investuotas į kitą verslą, nepasiteisino. Teismas pabrėžė, kad Alytaus apskrities viršininko įsakymas „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros“ Nr. Ž-2137 buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 18 d. Nuo šio įsakymo priėmimo iki 2009 m. liepos 17 d. įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad valstybinėje žemėje esantys pareiškėjui priklausantys statiniai ir įrenginiai iš jo bus išpirkti teisingai atlyginant. Taigi pareiškėjas per visą procedūros vykdymo laikotarpį turėjo pagrindo tikėtis, kad gautas ateityje pajamas investuos kitur, nors, iš esmės, valdžios institucijos buvo klaidinamas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs tai, kad toks klaidinimas vyko ilgą laiką, teismas neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 15 000 Lt.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir priteistą sumą padidinti iki 100 000 Lt, bei panaikinti likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad neteisėtus atsakovo veiksmus kildina iš neteisėto atsakovo veikimo bei neteisėto neveikimo. Neteisėtas atsakovo veikimas kyla iš tų aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie patvirtina, jog Alytaus apskrities viršininko administracija 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. Ž-2177-(1.3) neteisėtai nutraukė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą žemės sklype, esančiame Grybaulios km., Marcinkonių sen., Varėnos raj. Pažymi, kad Alytaus apskrities viršininkas, priimdamas 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Ž-2137 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros“ įvertino objektyviai egzistuojantį visuomenės poreikį. Esant priimtam šiam įsakymui, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo naudojama žemė bus paimta visuomenės poreikiams, o jam bus teisingai atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. Ž-2177-(1.3) nutraukė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, taip pažeisdamas teisinio tikrumo ir saugumo principus. Be to, 2009 m. liepos 17 d. įsakymas pagrįstas vienintele teisės norma – Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, kuri nagrinėjamam atvejui apskritai netaikytina. Todėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. įsakymas nebuvo pagrįstas teisės normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Be to, pasak pareiškėjo, Alytaus apskrities viršininkui priimant 2009 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. Z-2L77-(1.3) nebuvo paneigtas 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo faktinis pagrindas, t. y. nebuvo paneigtas ar pagrįstai patvirtintas objektyvaus visuomenės poreikio išnykimas. Teigia, kad neteisėtas atsakovo neveikimas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė ir tuo, jog priėmus 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymą prireikė beveik 2 metų suprasti, kad tikslas, dėl kurio buvo planuota paimti žemę visuomenės poreikiams, galėtų būti pasiektas ir kitu būdu. Pareiškėjo tvirtinimu, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra padarė įtaką pareiškėjo veiksmams – nurodytu laikotarpiu pareiškėjas veiklą iš esmės sustabdė dėl jos specifiškumo. Atsakovui 2007 m. rugsėjo 17 d. priėmus įsakymą Nr. Ž-2137 pareiškėjui nekilo abejonių, kad atsakovas elgsis teisės aktų nustatyta tvarka ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą baigs, teisingai atlygindamas nuostolius teisės aktų nustatyta tvarka. Deja, atsakovas 2009 m. liepos 17 d. priėmė įsakymą Nr. Ž-2177-(1.3), kuriuo nepagrįstai pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nutraukė, tokiu būdu padarydamas pareiškėjui prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjui turtinė žala neatsirado. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nemotyvuotai konstatavo, jog neturtinės žalos dydis yra užaukštintas, todėl visa apimtimi negali būti tenkinamas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad UAB „Kabelių žuvis“ yra kreipusis į teismą dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu ir anksčiau. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjui buvo priteistas atlyginimas už moralinę žalą dėl išgyvenimų, susijusių su teisėto lūkesčio pažeidimu viešojo administravimo subjektui neatliekant jo kompetencijai priskirtos pareigos ir dėl šio neveikimo ribojant pareiškėjo ūkinės veiklos planavimą. Teigia, kad pareiškėjas reiškia tą patį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip ir buvo pareiškęs Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos iš valstybės priteisimo naikintinas kaip prieštaraujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pažymi, kad pareiškėjo moraliniai išgyvenimai sietini su žemės paėmimu visuomenės poreikiams bei atlyginimu už paimamą turtą, esantį šioje žemėje. Todėl šie nurodyti moraliniai bendrovės išgyvenimai nėra nauji, atsiradę išnagrinėjus minėtą administracinę bylą, o yra susiję su tuo pačiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu ir yra tarp tų pačių šalių, kas reiškia, kad nėra pagrindo už juos atlyginti pakartotinai. Pasak atsakovo, 2003 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N38/2003-010, kuria UAB „Kabelių žuvis“ išnuomotas 765,19 ha ploto žemės sklypas, nėra ir nebuvo nutraukta. Jokių nurodymų sustabdyti savo verslą pareiškėjas nebuvo gavęs, todėl būtent bendrovė dėl savo paties priimtų sprendimų stabdyti veiklą turėtų prisiimti galimai atsiradusius nuostolius (riziką). Pažymi, kad pareiškėjas pats priėmė sprendimą nutraukti savo veiklą. Teigia, kad Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. Ž-2137 ir 2009 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. Ž-2177-(1.3), kuriais buvo pradėta ir nutraukta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, priėmimas negali būti laikomas intensyviais veiksmais, galinčiais sukelti asmeniui didelę moralinę žalą, be to, teisės aktuose, nustatančiuose žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, nenumatyta, jog vykdant minėtą procedūrą būtų atlyginama neturtinė žala. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valstybei šioje byloje turėjo atstovauti Aplinkos ministerija, kuri iniciavo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir vėliau kreipėsi dėl šios procedūros nutraukimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjais su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis patvirtina ne pareiškėjo skundo tapatumą, o vertintini kaip prejudicinius faktus (neteisėtus atsakovo veiksmus) patvirtinantys procesiniai teismų sprendimai. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo veiksmais, atlyginimo kildina iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Taip pat nurodo, kad Aplinkos ministerija, kaip valstybės valdžios institucija, jokių sprendimų, kurie pareiškėjui sukeltų teises ir pareigas, nepriėmė, todėl mano, kad byloje yra nurodytas tinkamas atsakovo atstovas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad pareiškėjas turi teisę turėti teisėtų lūkesčių dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šie lūkesčiai turi atsirasti Žemės įstatymo ir Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, pagrindu ir yra įgyvendinami numatyta tvarka, o ne atsiradę chaotiškai paties juridinio asmens iniciatyva atlikus veiksmus, visiškai nepriklausiusius nuo Alytaus apskrities viršininko valios. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Kabelių žuvis“ reikalaujamo priteisti turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtos atsakovo veikos vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei priimant teisės aktus, atlyginimo.

Visų pirma, pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Kabelių žuvis“ skundą ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos, 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto Alytaus apskrities viršininko administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nesprendžiant nustatytu laiku ir terminais Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. prašymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. A63-339/2009), 2009 m. kovo 16 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas žalos atsiradimą taip pat sieja su, be kita ko, neteisėtu atsakovo neveikimu, vilkinant sprendimų priėmimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Tačiau ši atsakovo veika jau buvo įvertina ir pripažinta neteisėta minėtu įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjui dėl tokio atsakovo neveikimo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje administracinėje byloje nevertins nurodyto Alytaus apskrities viršininko administracijos neveikimo sprendžiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimą, kaip pagrindo žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros trukmės ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. Ž-2177-(l.3.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ priėmimo, pažymėtina, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio pirmoji dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2- 4 dalys). Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, turi būti nustatoma, kokios valdžios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pabrėžtina, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Ž-2137 nusprendė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl žemės sklypo, esančio Grybaulios k., Marcinkonių sen., Varėnos r., ir patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą. Procedūra pradėta tenkinus Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. ir 2007 m. birželio 12 d. prašymus pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuriuose nurodoma, jog žemę numatoma naudoti gamtos paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams (t. I, b. l. 68, 72; t. II, b. l. 10).

Aplinkos ministerija 2009 m. liepos 13 d. raštu Nr. (11-4)-D8-6128 „Dėl žemės sklypo, esančio Grybaulios k., Marcinkonių sen., Varėnos r., paėmimo visuomenės poreikiams“ nurodė Alytaus apskrities viršininko administracijai, kad atšaukia savo 2006 m. spalio 30 d. raštu Nr. (11-4)-D8-8834 pareikštą prašymą pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (t. I, b. l. 77). Atsižvelgęs į tai, Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. Ž-2177-(l.3.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ nutraukė minėto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (t. I, b. l. 78).

Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo matyti, jog pareiškėjas žalą sieja su neteisėtai nutraukta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bei tuo, kad procedūra nutraukta praėjus beveik 2 metams nuo jos pradėjimo. Tvirtindamas, kad 2009 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. Ž-2177-(l.3.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ yra neteisėtas, pareiškėjas nurodo, jog įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra grindžiamas vienintele teisės norma – Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, kuri nagrinėjamam atvejui netaikytina.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. įsakyme Nr. Ž-2177-(l.3.) nurodyta, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nutraukiama vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), numačiusia, kad priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Aplinkos ministerija, kurios prašymu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, 2009 m. balandžio 29 d. rašte Nr. (11-4)-D8-3778 Alytaus apskrities viršininko administracijai nurodė, jog peržiūrėjus poziciją dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir įvertinus tai, kad tikslas – atkurti žuvininkystės tvenkinių teritorijos gamtosauginę ir ūkinę vertę – gali būti pasiektas ir nepaimant žemės visuomenės poreikiams, kadangi atsirado naujos Europos Sąjungos paramos galimybės bei pasikeitė ekonominės sąlygos šalyje ir sumažėjo valstybės biudžeto galimybės finansuoti investicinius projektus, ketinama atšaukti prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams (t. I, b. l. 41–42). Remiantis šiuo raštu, Aplinkos ministerija 2009 m. liepos 13 d. atšaukė prašymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (t. I, b. l. 77).

Taigi matyti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nuspręsta nutraukti iš esmės išnykus konkrečiam visuomenės poreikiui, kuris remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi yra privalomas sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimui. Todėl Alytaus apskrities viršininkas iš esmės pagrįstai 2009 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. Ž-2177-(l.3.) teisiniu pagrindu nurodė Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. Ž-2177-(l.3.) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, t. y. išnykusiu visuomenės poreikiu paimti žemę dėl pasikeitusių vertingo gamtos teritorinio komplekso atkūrimo finansavimo galimybių.

Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių kitų teisinių argumentų ir nepateikia jokių konkrečių įrodymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir įsakymo nutraukti šią procedūrą neteisėtumo. Pareiškėjas nurodo tik bendro pobūdžio argumentus dėl pažeistų pareiškėjo teisėtų lūkesčių, kad baigus žemės paėmimo procedūrą pareiškėjui bus atlyginti su tuo susiję nuostoliai. Tačiau šie argumentai savaime niekaip neįrodo, kad priimant teisės aktus ar vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą buvo pažeisti kokie nors teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. Ž-2177-(l.3.) ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros teisėtumu. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo vertinti, jog nurodyti valstybės institucijų veiksmai buvo neteisėti. Tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.271 str. 1 d.), dėl ko žalos atlyginimas iš valstybės negali būti priteisiamas.

Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog net ir pripažinus kurį nors pareiškėjo nurodomą institucijos veiksmą (aktą) ar neveikimą neteisėtu, žalos atlyginimas pareiškėjui iš valstybės vis tiek negalėtų būti priteisiamas, nes šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp nurodomų valstybės institucijos veiksmų (neveikimo) ir nurodomos žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp UAB „Kabelių žuvis“ ir Alytaus apskrities viršininko 2003 m. vasario 28 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N38/2003-010, kuria UAB „Kabelių žuvis“ 10 metų terminui buvo išnuomotas 765,19 ha ploto žemės sklypas, esantis Grybaulios k., Marcinkonių sen., Varėnos r., nutraukta nebuvo (t. I, b. l. 64–65). Vien tik pradėta pareiškėjo nuomotos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebuvo kliūtis pareiškėjui vykdyti ūkinę veiklą šiame žemės sklype, kuriame pareiškėjui priklausė pastatai, hidrotechniniai įrenginiai ir tvenkiniai. Tuo labiau, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas Alytaus apskrities viršininko administracijai pateiktame 2006 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 06/04 pats nurodė, jog bendrovė žuvų auginimą nutraukė prieš tris metus, nes jis buvo nuostolingas (t. I, b. l. 79). Taigi visi pareiškėjo nurodyti turtiniai nuostoliai – galima parama žuvininkystei, negautos pajamos iš žuvininkystės veiklos, mokėti mokesčiai ir delspinigiai, darbo užmokesčiai – yra tiesioginės paties pareiškėjo veikos pasekmės. Be to, pareiškėjo argumentai dėl negautų pajamų ir paramos vertintini tik kaip prielaidos, o vien tik prielaidomis pagrįsti skaičiavimai teismui negali būti pagrindas pripažinti, kad asmuo patyrė žalą negautų pajamų forma.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį negali kilti civilinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą tenkino iš dalies bei priteisė jam iš atsakovo 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas nemotyvuotas, nenurodytos aplinkybės, kurios turėtų būtų nustatinėjimo administracinę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla apeliacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso būdu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Kabelių žuvis“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo UAB „Kabelių žuvis“ skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysDalia VišinskienėVirginija Volskienė