Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojams R. B. ir D. K., nutarimui įsiteisėjus, nutarta iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už tai, kad jie Jurbarko rajono apylinkės teisme teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-12-670/2016 apie tai, kad A. K. automobilio nevairavo.

Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas nagrinėjimo betarpiškumo principas, aktualios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, kuriose nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio A. K. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis vairavo automobilį „Opel Vectra“, tačiau neneigia savo girtumo.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. K., daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. K. padarė jam inkriminuotą ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Nors A. K. neprisipažino, kad jis vairavo savo automobilį, tačiau konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Liudytojas M. Z. patvirtino, kad būtent neblaivus A. K. „Opel“ markės automobiliu atvažiavo pas jį į namus, paprašė cigaretės. Ją gavęs, nuėjo prie automobilio, sėdo už vairo ir nuvažiavo. Liudytojas apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112. Teismo posėdyje liudytojas patvirtino tyrimo metu savo duotus parodymus ir teisme kategoriškai A. K. atpažino kaip asmenį, vairavusį Opel“ markės automobilį ir prašiusį cigaretės. Liudytojas A. K. matė iš itin mažo 1-2 metrų atstumo, todėl įsidėmėjo A. K. veido bruožus, įsitikino jo girtumu ir aiškiai matė jį sėdant už automobilio vairo bei nuvažiuojant. Šio liudytojo nuosekliais parodymais teismas teisingai grindė savo nutarimą dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. Tuo tarpu pažeidėjo versiją dėl kito asmens liudytojo R. B. vairavimo teismas pagrįstai atmetė. Pažymėtina, kad R. B. paaiškinimas policijos pareigūnui ir teisme skiriasi iš esmės ir yra prieštaringas. Būdamas įspėtas pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą R. B. policijos pareigūnui paaiškino, kad jis A. K. nepažįsta, su juo į jokį kaimą nebuvo nuvažiavęs ir net nežino, kur tas kaimas yra. Dėl to nežino, kodėl yra nurodomas, kad vairavo A. K. automobilį, tokio atvejo liudytojo gyvenime nėra buvę (b.l. 20). Tuo tarpu teismo posėdyje liudytojas R. B., kaip ir liudytojas D. K., jau aiškino pažįstantys A. K. ir tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. B. vairavo A. K. priklausantį automobilį (b.l. 35-36). Apygardos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas ne iš pavienių duomenų, o iš įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrįstai grindė A. K. kaltę. Pažymėtina, kad liudytojo M. Z. apklausose, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, pareigūnų D. T. ir M. J. teisme paaiškintos aplinkybės dera tarpusavyje, papildo viena kitą ir sudaro tvirtą įsitikinimą, kad būtent neblaivus A. K., o ne kitas asmuo, vairavo transporto priemonę. Šios išvados nepaneigia, kad liudytojas M. Z. nematė, ar pas jį į namus atvykęs A. K. buvo vienas, ar automobilyje buvo kitų asmenų. Aukštesniojo teismo nuomone, ši aplinkybė galėtų būti svarbi sprendžiant ne A. K. kaltės klausimą šioje byloje, bet liudytojų R. B. ir D. K. atsakomybės klausimą pagal ATPK 187² str. dėl galimai melagingų jų parodymų davimo. Apibendrinus, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog ATP protokole nurodytu metu automobilį „Opel Vectra“ vairavo būtent A. K..

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo tikėti apelianto argumentais apie tai, kad jis automobilio nevairavo. Teismas tokius argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmeta kaip nepagrįstus. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Jo kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.

Be to, aukštesniojo teismo nuomone, teismas, remdamasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu A. K. paskyrė tinkamai individualizuotą nuobaudą, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, atitinkančią nuobaudų skyrimo taikymo pagrindus ir adekvačią padarytam administraciniam teisės pažeidimui, o dėl liudytojų R. B. ir D. K. pagrįstai priėmė sprendimą iškelti jiems administracinių teisės pažeidimų bylą pagal ATPK 187² str.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, todėl apylinkės teismo nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.