Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. A., D. R. ir R. Z. (gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvauti),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-1152-831/2017 pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. A., D. R., R. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2017 m. sausio 20 d., priėmė palikimą po savo žmonos Č. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. gegužės 22 d., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2017 m. sausio 20 d. mirė pareiškėjos tėvas J. A., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 1,63 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Visas šis nekilnojamasis turtas viešajame registre yra įregistruotas pareiškėjos tėvo J. A. vardu. Kadangi tėvas visą jam priklausantį turtą po savo mirties testamentu paliko pareiškėjai, tai po jo mirties ji kreipėsi į notarą, paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jo mirties. Tačiau pareiškėja negali paveldėti viso tėvui J. A. priklausančio turto ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi paaiškėjo, jog tėvas nebuvo priėmęs palikimo po savo žmonos (pareiškėjos motinos) Č. A., mirusios 2010 m. gegužės 22 d., mirties, t.y. jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo žmonos mirties ir nebuvo susitvarkęs jo žmonai (pareiškėjos motinai) priklausančios turto dalies paveldėjimo dokumentų. Kad paveldėti žmonai Č. A. priklausančią dalį turto, pareiškėjos tėvas J. A. per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis to nepadarė. Taip atsitiko dėl to, kad neturėdamas teisinių žinių tėvas buvo įsitikinęs, jog visas aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas priklauso jam nuosavybės teise ir jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Kaip matyti iš prie šio pareiškimo pridedamų VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų visas šis nekilnojamasis turtas yra registruotas pareiškėjos tėvo vardu, todėl jis manė, kad kreiptis į notarą dėl žmonai priklausančios turto dalies paveldėjimo nereikia, nes jos vardu jokio registruoto turto nebuvo. Šiuo metu, norėdama paveldėti tėvui priklausantį turtą, pareiškėja turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kol kas aš tokio liudijimo gauti negali, nes jos tėvas J. A. praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po savo žmonos mirties ir savo paveldėjimo teisių į žmonai priklausantį turtą iki savo mirties neįformino. Dėl šios priežasties pareiškėjui būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos tėvas J. A. priėmė palikimą po savo žmonos Č. A. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b.l. 2-3, garso įrašas nuo 02,36 min., nuo 03,29 min. ir nuo15,41 min.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad 2010 m. gegužės 22 d. mirė Č. A. (b.l. 8). J. A., miręs 2017 m. sausio 20 d. (b. l. 7), buvo Č. A. sutuoktinis (b. l. 9), todėl jis turėjo teisę paveldėti mirusiosios Č. A. turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį (mirusioji testamento sudariusi nebuvo (b. l. 5)). Po Č. A. mirties liko paveldėtino turto – žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 1,63 ha ploto žemės sklypas, esantį (duomenys neskelbtini), priklausęs jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su J. A., visas šis nekilnojamas turtas viešajame registre yra įregistruotas J. A. vardu (b. l. 14-18). Pareiškėja nurodė, kad J. A. iš karto po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo naudotis minėtu turtu, t.y. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Rambyno g. 20, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., ir jame gyveno iki pat savo mirties, nors nuo 2012 m. spalio 15 d. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po žmonos Č. A. mirties jam atiteko ir visi šiame name buvę bei žmonai Č. A. priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, jis naudojosi prie namo esančiu žemės sklypu, mokėjo visus komunalinius mokesčius už namą. Be to, po žmonos Č. A. mirties J. A. ir toliau nuomojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje bei Kaišiadorių r. sav., esantį žemės sklypą. Be pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 03,29 min.), šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – notaro liudijimas, kuris liudija jog į notarą dėl palikimo priėmimo dėl Č. A. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 5), notaro liudijimas, kuris liudija, kad J. A. palikimą priėmė testamentinis įpėdinis R. V., paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (b.l. 6), medicininis mirties liudijimas (b.l. 7), mirties įrašas (b.l. 8), santuokos liudijimų kopijos (b.l. 9), gimimo liudijimo kopija (b.l. 10), pažyma apie Č. A. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 11), pažyma apie J. A. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 12), NTR centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 14-18).

Pareiškėjos nurodytas pareiškime aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – I. B. ir G. K. (garso įrašas nuo 09.40 min. ir nuo 13,03 min.). Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog J. A. po savo sutuoktinės Č. A. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji, kaip įstatyminė įpėdinė, įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į J. A. priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A., miręs 2017 m. sausio 20 d. priėmė palikimą po savo sutuoktinės Č. A., mirusios 2010 m. gegužės 22 d. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2017 m. sausio 20 d., priėmė palikimą po savo žmonos Č. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. gegužės 22 d., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.