Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) teistas 2015 m. gegužės 29 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams, jos vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais atidedant vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių (narkotinių, psichotropinių, alkoholio) medžiagų. 2016 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas S. M. panaikintas, pasiunčiant jį atlikti laisvės atėmimo bausmės 8 mėnesiams; 2017-01-12 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2019 m. liepos 22 d. apie 17.20 val., viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. kitų asmenų akivaizdoje, be priežasties, sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam R. J. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, kairio skruosto srityje, kairiame smilkinyje, dešinio kelio srityje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tokiais veiksmais sukėlė R. J. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis S. M. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. buvo alaus bare, kuris (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kur išgėrė apie 3 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Alaus bare tarp jo ir kito kliento įvyko konfliktas, ko pasekoje jam buvo prakirstas kairės pusės antakis, tačiau pretenzijų dėl sužalojimo jis neturi ir niekam jų nereikš. Apie 17 val. iš alaus baro ėjo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kai (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė iš matymo matytą vyrą, kurį vadina „Murziu“, tačiau jo vardo ir pavardės jis nežino, ir tik perskaitęs įtarimą sužinojo, kad tas asmuo - R. J.. „Murzius“ taip pat buvo alaus bare, tik jis išėjo ankščiau už jį, o jis po „Murziaus“ išėjimo iš baro išėjo praėjus 30 minučių. Alaus bare jis „Murziaus“ prašė cigaretės, bet jis neturėjo, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Priėjęs prie garažo, kur buvo „Murzius“, tarp jo ir „Murziaus“ vėl kilo konfliktas. Priėjęs arčiau dešinės rankos kumščiu jis trenkė „Murziui“ į veidą, į kurią tiksliai vietą nepamena, žino, kad po smūgio jam pradėjo bėgti kraujas. Tuomet pakišęs koją „Murzių“ pastūmė ir jis pargriuvo. „Murzius“ gulėjo ant šono, tada du kartus spyrė jam į šoną ir vieną kartą įspyrė į šlaunį. Kažkokia moteris pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, tada jis nustojo mušti gulintį vyrą. Prie jo priėjo kitas vyras, kurio jis nepažįsta, ir saugojo jį, kad nepabėgtų kol atvyks policija. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Jam smūgių niekas nesudavė, konflikto metu jo niekas nesumušė, fizinio skausmo jam niekas nesukėlė, pretenzijų niekam neturi. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pasižadėjo daugiau taip nebesielgti, nukentėjusiojo R. J. nori atsiprašyti (b. l. 98-101).

Be kaltinamojo S. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. apie 17 val. prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), šalia garažo keitė automobiliui ratą. Apie 17.15 val. pradėjo lyti lietus ir jis įėjo į savo garažą. Garažo durys buvo pilnai atidarytos. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais garažą, labai girtas nepažįstamas vyriškis, (duomenys neskelbtini), vilkėjo pilkos spalvos marškinėlius iš balos rankomis sėmė vandenį ir plovė nuo veido kraują. Truputį apsiprausęs ėjo pas jį į garažą. Paklausė, ko jis lenda į garažą ir paprašė išeiti, t.y. neleido įeiti. Vyras vis tiek per jėgą ėjo, todėl jį stūmė nuo savęs. Vyriškis jį irgi pradėjo stumdyti. Jie išsistūmė į (duomenys neskelbtini) gatvę, priešais jo namą. Vyriškis kažkaip stipriau jį pastūmė, todėl jis užkliuvo ir pargriuvo. Tuomet vyriškis jį gulinti ant gatvės pradėjo mušti rankomis ir kojomis. Viso sudavė nemažiau 9 smūgių, t.y. rankos kumščiu į veidą ir galvą nemažiau keturių smūgių, o koja įspyrė nemažiau kaip penkis kartus į krūtinę ir juosmens šonus. Pro šalį važiavo nepažįstamas vyriškis, juodos spalvos džipu, kuris nuo jo patraukė jį mušantį vyriškį. Vyriškio duomenų nežino. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė jį sumušusi vyriškį. Dėl suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą. Nei pas jį, nei pas kaimynus vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Civilinio ieškinio byloje nereiškė (b. l. 43-46).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. dirbo patrulių ekipaže kartu su kolega A. J. ir M. M.. Apie 17.23 val. gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra mušamas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu prie privataus namo pamatė, kad garaže sumuštas senyvo amžiaus žmogus R. J., o kieme, baloje kraują plovėsi S. M.. Tik privažiavus prie jau minėto namo, vyriškis kuris buvo įvykio vietoje, iškarto įsėdo į automobilį (koks buvo automobilis neatsimena, valstybinių numerių užsirašyti nespėjo) ir išvažiavo. Vyriškis prieš sėsdamas į automobilį ir nuvažiuodamas pasakė, kad nieko nežino, nieko nematė. Jis bendravo su S. M., jį sulaikė, o kolegos nuėjo pas nukentėjusį asmenį R. J.. Kai sulaikė įtariamąjį S. M., jis visą laiką keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir vis kartojo, kad sekančią dieną užmuš R. J., nes dar mažai gavo. Sulaikydamas S. M. girdėjo, kaip nukentėjęs R. J. kolegoms pasakojo, kaip atėjo S. M. į jo garažą, o R. J. liepė jam išeiti, bet šis be priežasties pradėjo jį mušti. Kai sulaikė S. M. matė, kad jo antakis prakirstas, todėl jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur antakis buvo susiūtas. Kai paklausė S. M., kur jis prasikirto antakį, jis nurodė, kad griuvo ir taip prakirto antakį, daugiau jokių antakio prakirtimo aplinkybių neaiškino. Ant nukentėjusiojo veido matė paraudimus, bet tiksliai kokius ir ties kuria vieta, neatsimena, nes su R. J. bendravo jo kolegos (b. l. 37-40).

Liudytoja D. U. parodė, kad R. J. yra jos senelis, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 22 d. ryte senelis pasiėmė jos mašiną, kad pakeistų ratą. Tą pačią dieną apie 16.30 val. ji po darbo nuėjo pas senelį. Automobilis dar nebuvo sutvarkytas, todėl senelis liepė jai palaukti, o jis nuėjo prie mašinos, kuri stovėjo gatvėje. Pati nuėjo į vidų palaukti, kol senelis sutvarkys ratą. Seneliui betvarkant automobilį užėjo stiprus lietus, todėl ji suprato, kad jis įėjo į garažo vidų. Kažkur apie 17 val. atsitiktinai pasižiūrėjo pro namo antro aukšto langą ir pamatė, kaip ant gatvės jos senelį muša kažkoks vyriškis. Matė, kaip vyriškis su ranka, kuria nepamena, suduoda kelis smūgius (du smūgius tikrai, o ar daugiau sudavė, pasakyti negali, nes neatsimena) į galvą. Tuomet ji pradariusi langą pradėjo šaukti, kad tas vyriškis nustotų mušti jos senelį, grasino, kad iškvies policija. Tačiau vyriškis į jos žodžius nereagavo. Tuomet ji išbėgo į kiemą ginti senelio, šaukė, kad nebemuštų jo. Vyriškis pamatęs ją ir tai, kad ji šaukia ant jo, kažką pradėjo jai sakyti ir ėjo link jos, ji nuo jo traukėsi, pradėjo bėgti, tas vyriškis ėjo link jos, bet staiga jis nebesivijo. Vyriškis grįžo atgal prie senelio, ant kurio jis šaukė, rėkė, vadino jį necenzūriniais žodžiais, ką tiksliai sakė nepamena, tačiau jo nebemušė. Pro šalį važiavo automobilis, kurį vairavo vyriškis, ji jį susistabdė ir paprašė, kad jis padėtų. Ji nubėgo į namus kviesti policijos, o tas vyras liko prie senelio ir to kito vyro, kuris mušė senelį ir neleido jam išeiti. Asmuo, kuris mušė senelį, visą tą laiką, kol laukė policijos, keikėsi grasino ne tik seneliui, bet ir tam vyriškiui, kuris sustojo padėti. Atvykusi policija vyriškį išsivežė, suprato, kad asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vyriškio, kuris sustojo padėti, ji taip pat nepažįsta ir nėra mačiusi. Negali nurodyti padėjusio asmens automobilio markės, modelio, valstybinių numerių. Ji matė, kaip jos senelį R. J. vyriškis mušė ranka ir sudavė jam kelis smūgius. Žino, kad senelis buvo parkritęs ir jį spardė kojomis, bet ji to nematė, tik žino tai iš senelio pasakojimo (b. l. 57-60).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matyti važiuojamoji kelio dalis, skirta transporto priemonių judėjimui, po vieną juostą kiekviena kryptimi, kelias asfaltuotas. Taip pat matyti dviejų aukštų gyvenamasis namas, prie kurio stovi automobilis „Peugeot“, namo pirmame aukšte yra garažas, jo durys praviros. Garažo viduje stovi automobilis. Įvykio vietoje nieko reikšmingo tyrimui nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.l. 12).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. J. yra (duomenys neskelbtini), apžiūrint asmenį ant jo veido kairės pusės matyti kraujosruvos, nubrozdinimai (b.l. 17-21).

Iš 2019-07-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, kairio skruosto srityje, kairiame smilkinyje, dešinio kelio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, batu apauta koja, kritus ir į tokį paviršių atsitrenkus ar panašiai, mažiausiai 5 trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nustatytų sužalojimų R. J. sveikata sutrikdyta nežymiai. Mažai tikėtina, kad R. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu R. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 25).

Iš garso įrašo (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras, apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas verkiančios moters balsas, kuri nurodo, kad (duomenys neskelbtini) garažo atėjo kažkoks nepažįstamas vyras, koliojasi ir muša jos senelį (b. l. 31-32).

Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 22 d. 19.10 val. S. M. nustatytas 1,36 promilės girtumas (b.l. 77).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. M. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2019 m. liepos 22 d. apie 17.20 val., viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. kitų asmenų akivaizdoje, be priežasties, sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam R. J. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, kairio skruosto srityje, kairiame smilkinyje, dešinio kelio srityje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tokiais veiksmais sukėlė R. J. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 131). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors prokuroras savo pareiškime nenurodė, tačiau kaltinamojo veiksmuose yra ir dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis S. M. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikytina, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. S. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Jis yra nedirbantis, teistas ir turi neišknykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą (b. l. 61-65), administracine tvarka baustas (b. l. 74-76), psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 120).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – prokuroro pareiškime siūlomą areštą, tačiau jo trukmę, atsižvelgiant į dar neišnykusį kaltinamojo teistumą, nustatant ilgesnį nei prokuroro siūloma trukmė, t. y. artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas S. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 22 d. 17.40 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 16.32 val. (1 para) (b. l. 83, 86).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-114) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 115-117), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę – areštą 51 (penkiasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaičiuoti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. 17.40 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 16.32 val. (1 parą).

Kardomąsias priemones priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. M., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8-41-435502. Su savimi turite turėti asmens dokumentą ir šią nutartį. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti S. M., kad atlikdami arešto bausmę nuteistieji turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Išaiškinti S. M., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.