- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1-993-966/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- K. L.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas (teistumas išnykę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 227 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. L. 2015-03-04, apie 02 val. 10 min., policijos tarnybiniame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykusiame iš įvykio vietos, esančios prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK, esantį Kęstučio g. 42, Kaune, būdamas laikinai sulaikytas dėl aplinkybių išsiaiškinimo, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyr. patruliams A. V. ir A. K. tarnybiniame automobilyje, už tai, kad pradėto aplinkybių patikslinimo dėl vagystės fakto metu jį paleistų ir nepristatytų į policijos komisariatą, prie automobilyje esančio rankinio stabdžio svirties padėjo 50 eurų nominalo kupiūrą, tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, davė didesnį negu 1 MGL, tai yra 50 eurų kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyr. patruliams A. V. ir A. K. už neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, prašydamas pareigūnų jį paleisti ir netirti įvykio aplinkybių.
Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo stovėjusio automobilio nuėmė ratlankių dangtelius, einantį jį pastebėjo pareigūnai ir sulaikė. Jis prisipažino, kad pavogė tuos ratlankių dangtelius, pareigūnai jį vežė į komisariatą. Vežamas į komisariatą jis pasiūlė pareigūnams 50 eurų, kad jį paleistų, sakė, kad grąžins dangtelius ir tiek. Pareigūnai paaiškino dėl atsakomybės dėl kyšio siūlymo, tačiau jis vis tiek padėjo pinigus – 50 eurų tarp priekinių sėdynių prie rankinio stabdžio svirties.
Motyvuojamoji dalis
K. L. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresniųjų patrulių A. K. bei A. V. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2015-03-03, apie 02.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, pastebėtas asmuo, galimai pavogęs ratlankių dangtelius nuo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo prisistatė K. L. Pristatant K. L. į Centro policijos komisariatą, šis pasiūlė „susitarti“ ir jį „paleisti“. Asmuo buvo perspėtas, kad taip daryti negalima, nes numatyta atsakomybė, tačiau šis iš piniginės išsitraukė 50 eurų kupiūrą ir laikydamas ją rankoje pasakė: „Va, vyrai, Jums ant geros vakarienės ir nevežkit manęs niekur, o aš eisiu uždėsiu tuos dangtelius.“ Pareigūnai pilietį dar kartą įspėjo, tačiau jis, pasakęs: „Gerai, čia padedu ir skirstomės“, padėjo rankoje laikytą 50 eurų kupiūrą tarnybiniame automobilyje prie rankinio stabdžio svirties (b. l. 9, 10).
Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka nurodytos iš esmės tos pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaip ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-6).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - tarnybinis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta 50 eurų nominalo kupiūra Nr. X46929439469 (b. l. 6-8). 50 nominalo eurų kupiūra Nr. X46929439469, kuri perduota saugoti į Kauno apskr. VPK depozitinę sąskaitą (b. l. 11, 12, 13).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas papirkimu K. L. pasitvirtino.
Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–83/2014).
Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad siekdamas išvengti atsakomybės dėl ratlankių dangtelių vagystės, siekdamas, kad svetimo turto pagrobimo aplinkybės nebūtų aiškinamos, K. L. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresniesiems patruliams A. V. ir A. K. davė 50 eurų kyšį. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog 50 eurų kyšį policijos pareigūnams davė už tai, kad šie nesiaiškintų ratlankių dangtelių vagystės aplinkybių, kad nevežtų jo į komisariatą, taigi, suvokdamas, jog policijos pareigūnams neteisėtai duoda pinigus už tai, kad šie neveiktų jo naudai ir norėdamas, kad už kyšį (pinigus) būtų patenkinti jo interesai, todėl darytina išvada, kad tokius veiksmus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis ne tik bandė susitarti, bet ir padavė pinigus (50 eurų), tokie K. L. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 227 str. 2 d.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
K. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d., 227 str. 2 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. Vertinant K. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis yra dirbantis (b. l. 15), neteistas (b. l. 16-18, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 19-22), gydytas psichiatrijos ligoninės narkologiniame skyriuje 2000-04-11 – 2000-04-19 dėl elgesio sutrikimų vartojant opioidus, abstinencijos būsena (b. l. 25), tačiau 2015-03-04 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 28), teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad gydosi metadono programoje. BK 227 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas vadovaujasi BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant artimą minimaliam jos dydį (BK 47 str.).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Vadovaujantis BK 66 str., laikinajame sulaikyme K. L. išbūtas laikas nuo 2015-03-04 02.33 val. iki 2015-03-04 14.00 val. (1 para) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (b. l. 31-32), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) baudos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. viena 50-ties eurų nominalo kupiūra Nr. X46929439469, paimta įvykio vietos apžiūros metu ir perduota į Kauno apskr. VPK depozitinę sąskaitą, konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos priemonė ir perduotina į valstybės pajamas (BK 72 str. 2 d. 2 p., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Byloje jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį buvo gauta Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-04 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1026 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Šioje pažymoje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. L., kurį gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Vladislovas Mikša, yra patirta 26,98 Eur išlaidų. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš K. L., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to ir teisiamojo posėdžio metu nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nors ir dirba, tačiau nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., ir paskirti jam 12 MGL, t. y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 centų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 MGL, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 centų) baudą.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-04 02.33 val. iki 2015-03-04 14.00 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) baudos ir laikyti, kad neatliktoji baudos bausmės dalis yra 6 MGL, t. y. 225,96 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai 96 centai).
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. X46929439469, saugomą Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti ir perduoti į valstybės pajamas.
Įpareigoti K. L. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. L. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.