Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Aprašo 6 punktas nustato, jog nuteistųjų ir suimtųjų prašymus ar skundus, kurie teikiami žodžiu arba raštu kreipiantis asmeniškai, priima VPN darbuotojas, kuris pagal pareigybės aprašymą vykdo tiesioginio darbo su nuteistuoju ar suimtuoju funkciją(-as). Aprašo 7, 8, 9 punktai nustato, jog darbuotojas prieš priimdamas prašymą ar skundą atlieka pirminį jo vertinimą ir patikrina, ar prašymas ar skundas yra priimtinas toliau administruoti ir vykdyti; darbuotojas, prieš priimdamas prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai (raštu) patikrina, ar teikiamas prašymas ar skundas atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus reikalavimus (parašytas valstybine kalba arba kita VPN direktoriaus įsakymu nustatyta kalba, arba turi vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas paliudytas notarine tvarka; parašytas įskaitomai; nurodytas asmens, kuris teikia prašymą ar skundą, vardas ir pavardė; pasirašytas prašymą ar skundą teikiančio asmens; yra konkretus ir suprantamas), prašymui neatitinkant reikalavimų, jo nepriima ir priežastis paaiškina nuteistajam ar suimtajam. Aprašo 10 punktas nustato, jog prašymai ar skundai, išskyrus teikiamus žodžiu, registruojami VPN dokumentų valdymo sistemos priemonėmis atitinkamame dokumentų registre. Aprašo 12 punktas nustato, jog nuteistųjų ir suimtųjų prašymus ar skundus, išskyrus prašymus dėl telefoninių ir vaizdo skambučių, dokumentų registre užregistruoja ir saugo Veiklos organizavimo skyrius.

Teigia, jog VPN administracija prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad prie Prašymo nepridėti dokumentai, kurių kopijas buvo prašoma padaryti, todėl nebuvo galimybės tenkinti Prašymo padarant šių dokumentų kopijas. Nurodo, jog VPN į nuteistojo prašymą atsakė pagal jo turinį, į prašymą suteikti administracinę paslaugą buvo atsakyta pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Teigia, jog tuo pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Pažymi, jog Departamentas savo sprendimu vertino, kad VPN sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, faktiškai argumentuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimams, todėl nenaikintinas.

Teigia, jog aukščiau išdėstyti argumentai ir pateikta dokumentinė medžiaga pagrindžia, kad nei VPN, nei Departamentas jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti, bei tenkinti pareiškėjo prašymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Mano, jog pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Taip pat nurodo, jog tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, jog asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) direktoriaus 2022 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 42-1319 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir VPN sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 29 d. prašymą (reg. Nr. 29-1542) (toliau – ir Prašymas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2S-1987 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir KD sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. birželio 14 d. skundą (reg. Nr. 2G-1956), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais duomenimis, pareiškėjas, atliekantis bausmę Vilniaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini) sąlygomis, pateikė VPN administracijai savo 2022 m. balandžio 29 d. prašymą, adresuotą VPN direktoriui. Prašymui 2022 m. gegužės 2 d. suteiktas VPN registracijos Nr. 29-1542, taip pat prašymui suteikta numeracija 8-35(9)941. Prašymu pareiškėjas prašė padaryti skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, susidedančio iš 3 lapų, 3 kopijas, taip pat prašė išskaičiuoti išlaidas už kopijavimo paslaugas iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos. Prašyme nurodyta, jog pridedamas skundas teismui (3 lapai).

VPN pateiktame VPN Resocializacijos skyriaus (toliau – ir Resocializacijos skyrius) Nuteistųjų (suimtųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalo (toliau – ir Žurnalas), kuris pradėtas pildyti 2022 m. sausio 3 d., nuoraše matyti, jog 2022 m. balandžio 29 d. registruoti trys pareiškėjo prašymai, adresuoti VPN direktoriui (Eil. Nr. 928, 929, 930). Prašymų registracijos numerių ir lapų skaičiaus iš pateikto nuorašo nėra galimybės nustatyti.

2022 m. birželio 3 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus sprendimu Nr. 42-1319 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kurį parengė J. F., atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą. VPN sprendime nurodyta, jog nėra galimybė tenkinti pareiškėjo Prašymo, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu nustatyta, kad prie pareiškėjo Prašymo nepridėti dokumentai, kurių kopijas prašyta padaryti. VPN sprendime taip pat nurodyta jo apskundimo Departamentui tvarka.

2022 m. liepos 18 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. 2S-1987 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. birželio 14 d. skundą (reg. Nr. 2G-1956) dėl VPN sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. KD sprendimu nustatyta, kad VPN sprendimas yra pagrįstas, faktiškai argumentuotas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkto ir 10 straipsnio reikalavimus, VPN sprendimu pareiškėjas tinkamai informuotas dėl atsisakymo tenkinti Prašymą. KD sprendimas priimtas išnagrinėjus pateiktą dokumentinę medžiagą.

2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas apskundė VPN sprendimą ir KD sprendimą teismui.

Byloje pateiktas 2022 m. spalio 10 d. VPN Resocializacijos skyriaus tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo K. L. (toliau – ir Pranešimas), kuriuo nurodoma, jog išnagrinėjus nuteistojo skundą, kuriame 2022 m. balandžio 29 d. jis prašė padaryti skundo teismui (3 lapų) 3 kopijas ir kurį pateikė savo būrio viršininkei J. F., tuo metu kuravusiai (duomenys neskelbtini) nuteistuosius, nebuvo nustatyta, kad prie Prašymo būtų pridėtas prašomas nukopijuoti dokumentas, todėl nebuvo galimybės Prašymą tenkinti.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK). BVK 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2020 m. sausio 21 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25, 19 punktas (aktuali redakcija nuo 2021 m. gegužės 26 d.) numato, kad nuteistojo (suimtojo) prašymu pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija privalo padaryti jo administracinės, civilinės ir baudžiamosios bylos ir asmens bylos dokumentų kopijas. Šių dokumentų kopijos nuteistajam (suimtajam) privalo būti padaromos ir kai jo asmeninėje sąskaitoje nėra pakankamai lėšų, o kopijų darymo išlaidos išskaičiuojamos iš nuteistojo (suimtojo) asmeninės sąskaitos, kai joje atsiranda lėšų. Kitos nuteistojo (suimtojo) prašomos informacijos kopijos gali būti padaromos tik tais atvejais, jei nuteistojo (suimtojo) asmeninėje sąskaitoje yra pakankamai lėšų. Už dokumentų ir kitos informacijos kopijų darymo paslaugas pataisos įstaigai (tardymo izoliatoriui) atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Nors atsiliepime atsakovas nurodo kaip aktualų 2022 m. balandžio 29 d. priimtą Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 3-178 patvirtintą Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimo Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), tačiau, įvertinus, kad išnagrinėtas pareiškėjo prašymas buvo pateiktas pataisos įstaigos administracijai tą pačią dieną, kaip ir pasirašyta ši vidaus tvarka, nesant duomenų apie jos paskelbimo ar išviešinimo nuteistiesiems duomenis, tam pat skundžiamuose sprendimuose ja nesiremiant, - nelaikytina, jog šis atsiliepime nurodytas vidaus teisės aktas yra aktualus šiam ginčui.

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, jog skundžiami sprendimai grindžiami melaginga informacija (kad su Prašymu nebuvo pateiktas prašomas nukopijuoti dokumentas), taip pat teigia, jog KD sprendime nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės (kad su Prašymu buvo pateiktas prašomas nukopijuoti dokumentas, Prašymą su pridedamu sokumentu pateikiant atsakingai Resocializacijos skyriaus darbuotojai). Taigi iš esmės pareiškėjas ginčija administracinius sprendimus nesutikdamas su juose nustatytais faktais ir jų vertinimu. Dėl to, pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų administraciniam sprendimui.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešojo administravimo subjektai, savo veikloje, priimdami sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir VAĮ, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas šias VAĮ nuostatas LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.).