Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kybartų pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atsisakymo priimti jo prašymą lygtinai paleisti iš Kybartų pataisos namų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos duomenimis 2013-03-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau, - BK) 129 str. 2 d. 8 p., taip pat nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta subendrinta bausmė, - 15 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009-10-07, Kybartų pataisos namuose.

2014-06-30 nuteistasis A. K. kreipėsi su pareiškimu į Kybartų pataisos namų direktorių, kad būtų priimtas jo prašymas Lygtinio paleidimo iš šios įkalinimo įstaigos komisijai dėl jo lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 str. 3 d. 1 punktą (2004-07-08 įstatymo Nr. IX-2338 redakcija, galiojusi nuo 2004-07-24 iki 2012-07-01).

2014-07-11 raštu Nr. (1.6)78-372 Kybartų pataisos namų direktorius nuteistojo prašymo netenkino, argumentuodamas BVK 3 str. 1 d. nuostata, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus, o nuteistojo prašomas jo atžvilgiu taikyti įstatymas nustojo galios (2012-07-01) dar iki to laiko, kai nuteistasis tapo atlikęs 1/3 bausmės. 2014-08-27 raštu Nr. 2S-4356 Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos nuteistojo prašymą taip pat atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas pripažįsta, jog iki 2012-07-01 galiojusi BVK 157 str. redakcija, kaip įstatymas, buvo jam palankesnė nei naujai įsigaliojusi nuo pažymėtos datos (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1863 redakcija), pagal ankstesnįjį įstatymą A. K. iki prašymo lygtinai paleisti pateikimo būtų pakakę atlikti 1/3 dalį bausmės (turi 2 nepilnamečius vaikus), o pagal dabartinį, - 2/3 dalis (BVK 157 str. 2 d. 3 p.). Taigi, nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo (bausmės atlikimo) sąlygos įstatymų leidėjo valia buvo iš tiesų sugriežtintos. Kilusio ginčo esmė šiuo atveju yra nustatyme, ar BVK savo esme ir paskirtimi yra baudžiamasis įstatymas, kuris galėtų pakliūti į BK 3 str. 2 ir 3 d. d. reguliavimo sritį. BK 1 str. 2 – oje dalyje įstatymų leidėjas yra apibrėžęs, koks įstatymas yra baudžiamasis : a) apibrėžiantis kokios veikos laikomos nusikalstamomis ir tokias uždraudžiantis, b) nustatantis bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones bei priverčiamąsias medicinos priemones už nusikalstamas veikas, ir c) nustatantis baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat sąlygas ir pagrindus, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Iš pastarojo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad savo esme ir paskirtimi BVK normos neatitinka vardintų kriterijų, tai nėra baudžiamasis įstatymas, BVK savo esme ir paskirtimi yra procesinių normų kodifikavimo aktas. Tokiu būdu teismo konstatuojama, jog BVK nė vienai iš ginčo redakcijų negali būti taikomos BK 3 str. 2 ir 3 d. d. taisyklės dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike. Teismas taip pat sutinka su prokuroro vertinimu, kad BVK 3 str. 1 dalies norma yra imperatyvi ir negali būti aiškinama kaip nors kitaip, pasitelkiant bendruosius teisės principus. Nuteistajam bausmės atlikimą pasunkinusi dabartinė BVK 157 str. redakcija įstatymų leidėjo buvo įvesta (įsigaliojo) jam tebeatliekant bausmę ir šios dar neatlikus tiek, kad būtų buvę galima priimti jo prašymą lygtinai paleisti dar iki aptariamo įstatymo pakeitimo (2012-07-01). Tokiu būdu skundžiami sprendimai teismo pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, juos naikinti nėra faktinio pagrindo, įpareigoti institucijas atlikti nuteistojo prašomus veiksmus būti akivaizdžiai neteisėta. Nuteistojo skunde ir jo priede minima pradinė pavienė teismų praktika, kaip aiškiai neteisinga jau senokai yra pakeista (Kauno apygardos teismo 2013-10-28 nutartis byloje Nr. 1S-1628-348/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 nutartis byloje Nr. 1S-261-92/2014, to paties teismo 2014-09-23 nutartis byloje Nr. TS-146-870/2014). Teismas taip pat išaiškina, jog pagal teisės doktriną įstatymų kolizija, apie kurią išstatymų leidėjo yra kalbama BVK 3 str. 3 dalyje, yra tuomet, kai vienu ir tuo pačiu metu galioja du ar daugiau įstatymų, kurie tą patį teisinį santykį reguliuoja skirtingai, betgi šiuo atveju sena ir nauja BVK 157 str. redakcijos vienu ir tuo pačiu metu negaliojo ir negalioja, todėl ir kalbėti apie įstatymų koliziją nėra jokio faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360, 362 ir 364 str. str., teismas

nutarė:

Nuteistojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.