- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- II-31-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00271-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Nukentėjusysis
- G. K.
dalyvaujant asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas – M. C., jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,
ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – M. C. – skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11505-2023 (ROIK: 23222001374) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11505-2023 (ROIK: 23222001374) (toliau – Skundžiamas nutarimas) M. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 85 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. 8,20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje – lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo aukšto fojė, nepavykus susitikti su įstaigos direktore, girdint ir matant lopšelio darželio darbuotojoms G. K., I. S. ir Ž. Č., įtūžęs kalbėjo pakeltu, įsakmiu balso tonu, skėsčiojo, gestikuliavo rankomis, vaikščiojo pirmyn, atgal, taip rodydamas savo pyktį, nepasitenkinimą įstaigos darbuotojų atžvilgiu ir tokiu savo įžūliu ir agresyviu elgesiu M. C. minėtos įstaigos darbuotojas išgąsdino, sukėlėjų nepasitenkinimą, privertė nejaukiai pasijausti bei kartu demonstravo nepagarbą aplinkai, tokiu savo elgesiu M. C. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
2. Skundžiamu nutarimu nukentėjusiąja pripažinta G. K.. Nurodyta, jog iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viešoje vietoje, lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, matant lopšelio-darželio darbuotojoms, neetiškai elgėsi G. K. atžvilgiu, kalbėjo pakeltu tonu, gestikuliavo rankomis. Darbuotojos apklaustos liudytojomis nurodė, jog būdamos maisto išdavimo vietoje girdėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis priešais G. K., kas joms sukėlė nepasitenkinimą, jos nurodė, kad toks elgesys vaikų darželyje nepriimtinas. Dėl ko G. K. galėjo jausti susijaudinimą, jaustis nepatogiai, buvo sutrikdyta jos rimtis.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu M. C. pateikė skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11505-2023 (ROIK: 23222001374) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4. Skunde nurodė, jog byloje nėra nustatyta nei vieno ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo. Nei vienas iš liudininkų nenurodė, jog M. C. vartojo necenzūrinius žodžius. Visi liudininkai nurodė, jog M. C. garsiai kalbėjo, skėsčiojo, gestikuliavo rankomis, vaikščiojo pirmyn, atgal. Pažymėtina tai, kad garsus kalbėjimas, vaikščiojimas pirmyn ir atgal, gestikuliavimas rankomis nėra pažeidimas. Jokie įstatymai nedraudžia to daryti, įstatymų leidėjas - „necenzūriniai gestai viešosiose vietose“ - turi omenyje nepagarbius gestus, t. y. vidurinio rankų piršto iškėlimą ir demonstravimą, kitus nepadorius judesius ar veiksmus, kurie visuotinai pripažįstami nepadoriais. Kad savo veiksmais M. C. įžeidžiamai kibo prie žmonių, tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, byloje nenustatyta. Priešingai, nei nurodoma pranešime apie pažeidimą, įstaigos darbas nebuvo sutrikdytas. Kritiškai vertintini byloje esančių liudininkių parodymai, kur nurodoma, jog išsigando, pakilo kraujo spaudimas, smarkiai mušė širdis. Šie žodžiai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vandališko elgesio nepagrįstas ir deklaratyvus. Asmuo, rašęs šį raštą nesupranta ką reiškia vandališkas elgesys. Vandalizmas - sąmoningas kultūros vertybių naikinimas (Vikipedija). Kad darbuotojai sutriko sveikata, kitos darbuotojos išsigando, nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš tiesų, egzistuoja nesutarimai tarp tėvelio M. C. ir (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio direktorės A. S.-G., kadangi prieš M. C. mažametę dukrą auklėjimo įstaigoje iš darbuotojų pusės buvo panaudotas fizinis smurtas. Į teisėsaugos institucijas M. C. nesikreipė, norėjo nesusipratimus išspręsti taikiai, todėl ir ketino pateikti direktorei raštą dėl iškilusių problemų sprendimo. Direktorė elgėsi šališkai, yra priešiškai nusiteikusi prieš M. C. iš asmeninių paskatų. Akivaizdu, direktorės šališkumą patvirtina tai, kad ji gavusi tarnybinius pranešimas iš darbuotojų, kurių surašymą galimai iniciavo ji pati, auklėjimo įstaigos rašte dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuris paremtas darbuotojų tarnybiniais pranešimais, iškraipo faktines įvykio aplinkybes, nurodydama, jog „<..> buvo sutrikdytas įstaigos darbas <:...> išreikštas grasinimas susidoroti su darbuotojais <...> piktybiškai tyčiojamasi, vandališkai elgiamasi <...> šaukiama, rėkiama <...> I aukšte užsipuolė įstaigos darbuotoją, agresyviai šaukė, keikėsi.“. Tokių M. C. veiksmų tarnybiniuose pranešimuose nėra užfiksuotą, todėl pagrįstai galima teigti, jog įstaigos rašte nurodytos aplinkybės išgalvotos ir niekuo nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pagrįstai teigti, jog M. C. atlikti veiksmai savo turiniu ir intensyvumu negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, todėl nutarimas naikintinas ir administracinė byla M. C. atžvilgiu nutrauktina.
5. Nurodė, jog administracinio nusižengimo byla ištirta netinkamai, nesiimant visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Byloje apklaustos lopšelio-darželio darbuotojos: G. K., I. S. ir Ž. Č., kurios nurodė įvykio aplinkybes. M. C. pripažintas kaltu administracinio nusižengimo padarymu išskirtinai remiantis tik šių darbuotojų parodymais. Atliekant tyrimą visiškai neatsižvelgta į M. C. bei jo žmonos V. C. parodymus. Šie abu asmenys aiškiai nurodė, jog Skundžiamame nutarime nurodytų veiksmų M. C. tikrai neatliko ir jokios rimties nesutrikdė. Kad nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes būtina pasitelkti nešališkus įrodymų šaltinius, ko policijos pareigūnai neatliko. (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio rašte aiškiai nurodyta: „<... vandališkai elgiamasi, demonstruota nepagarba aplinkiniams, šaukiama, rėkiama vaikų, tėvų ir darbuotojų akivaizdoje. <...> bauginami ir šokiruojami aplinkiniai (darbuotojai, vaikai, tėvai <...>“. G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta: „<...> Visa tai vyko kitų tėvelių ir atvedamų vaikų akivaizdoje <...>“. Iš šių bylos aplinkybių aiškiai matyli, kad įvykio metu buvo ir daugiau asmenų, kurie stebėjo galimą incidentą, tačiau nei vienas pašalinis, nešališkas asmuo nebuvo apklaustas šioje administracinio nusižengimo byloje. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia tuo, jog neteisėtais veiksmais sutrikdoma viešoji tvarka. Pažeidimą darančio asmens tyčia nukreipta į viešąją tvarką, o ne į asmeninius santykius. Pažeidimo sudėtis materiali. Konflikto metu būtini pašaliniai asmenys, kurie piktinasi pažeidėjo veiksmais. Byloje nėra duomenų, ar policijos pareigūnai ketino apklausti pašalinius asmenis (vaikus atvedusius tėvelius). Jei tokių nustatyti nepavyko, todėl galėtumėme daryti pagrįstą išvadą, jog administracinio nusižengimo nebuvo, nes M. C. veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi niekas iš tėvelių to nepastebėjo. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, prašo teismo įpareigoti (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administraciją nurodyti tėvelius, kurie matė šį įvykį. Juos kviesti į teismo posėdį ir apklausti.
Atsiliepimas
6. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsiliepime į skundą nurodė, jog, kaip teisingai buvo konstatuota Skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (administracinio nusižengimo protokolas, (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas, apklausos protokolai, paaiškinimai, tarnybinis pranešimas ir kt.) M. C. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad M. C. 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 8 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto fojė, tai yra viešoje vietoje, nepavykus susitikti su įstaigos direktore, girdint ir matant lopšelio darželio darbuotojoms G. K., I. S. ir Ž. Č., įtūžęs kalbėjo pakeltu, įsakmiu balso tonu, skėsčiojo, gestikuliavo rankomis, vaikščiojo pirmyn ir atgal, taip rodydamas savo pyktį, nepasitenkinimą įstaigos darbuotojų atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir tokiu savo įžūliu ir agresyviu elgesiu išgąsdino įstaigos darbuotojas, sukėlė jų nepasitenkinimą, privertė nejaukiai pasijausti, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors pareiškėjas ir jo atstovas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra apklausti visi incidentą galimai matę bei girdėję (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ minimi ugdymo įstaigą lankantys vaikai bei jų tėveliai, tačiau teismų praktikoje bendrosios kompetencijos teismai ne kartą yra akcentavę, kad tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog surinktų įrodymų nepakako padaryti atitinkamoms išvadoms. Kaip buvo nustatyta administracinio nusižengimo byloje, dėl M. C. neteisėto elgesio buvo išgąsdinti įstaigos darbuotojai, buvo sukeltas jų nepasitenkinimas, privertė nejaukiai juos pasijausti, sutrikdant normalią jų kasdieninę veiklą, tai yra pareiškėjas tyčiniais anksčiau nurodytais intensyviais pykčio sukeltais veiksmais, atliktais vaikų ir jų tėvų lankomos švietimo įstaigos patalpose, pažeidė viešąją tvarką bei švietimo įstaigos darbuotojų rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. C. prašė teismo tenkinti jo skundą. Nurodė, jog nukentėjusiajai G. K. jokių pretenzijų neturi ir niekada neturėjo. Jų santykius jis galėjo įvardinti kaip gerus, tai yra absoliutus šmeižtas. Jį labiausia žeidžia tie kaltinimai, negu pati situacija. Tariama nukentėjusioji savo parodymuose irgi yra nurodžiusi, kad jų santykiai buvo tik geri, niekada nėra išgąsdinęs jokios moters ir net tokios minties neturėjo. Kas nurodyta byloje, tų pačių parodymų ir laikosi, nei šaukė, nei gąsdino. Tos moterys aiškina, kad jis šaukė nuo 3 iki 5 minučių darželio fojė, per patį piką, tai turėjo matyti labai daug žmonių, bet niekas kitas to nematė, tik virtuvės darbuotojos ir nukentėjusioji. Jam sakė, kad pristatys dar daugiau liudytojų, kad pristatys tėvus, kurie matė, sakė, kad tą įvykį matė auklėtojos, bet auklėtojos nenurodytos ir nieko nesugebėjo pristatyti. Tai yra šlykštus melas, bandymas jį ir jo žmoną užčiaupti dėl panaudoto smurto darželyje prieš abu jo vaikus. Tai yra susidorojimo metodas. Pusantros valandos buvo laikomas ir spaudžiamas policijoje, kad pasirašytų, kad sutinka su 14 eurų bauda. Jam buvo pasakyta: „negi tau reikia dar daugiau tyrimų, susimokėk tą 14 eurų ir eik lauk“. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis skunde, sutinka, teismas jomis gali remtis. Policijai teikė paaiškinimą, tame paaiškinime nurodytos teisingos aplinkybės, teismas taip pat jomis gali remtis. Supranta, kuo yra kaltinamas, bet jis to nedarė. Jis pripažįsta, kad atvyko į tą instituciją, tas įvykis įvyko lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pirmo aukšto fojė. Sutinka, kad tai buvo vieša vieta. Visų pirma, eilinį kartą buvo užsipulta jo žmona ir ji, tiesiog, bijojo viena vesti vaiką į darželį, ėjo kartu ir jis direktorei nešė raštišką prašymą, kad visais klausimais bendrautų tik su juo. Jo žmona rugsėjo 1 d. atvedė vaiką į darželį ir buvo išvadinta psichiškai nesveika, neturinti ką veikti, nors jų ir kiti vaikai buvo sutraumuoti tame darželyje, bet jie nekeitė darželio dėl to, kad negilinti vaikui traumos. Atėjęs į darželį sutiko G. K., jos pareigų tiksliai nežino, bet ją žinojo kaip ūkvedę. Jos paklausė, kur yra direktorė, ji pasakė, kad nėra, jis paprašė jos, kad duotų direktorės telefono numerį, ji jam pasakė, pasižiūrėk internete, tai buvo sekundžių pokalbis ir jie su žmona išėjo iš darželio. Jis nebuvo įtūžęs, įsakmaus tono nebuvo, rankomis nesimosikavo, neskėsčiojo, pirmyn atgal nevaikščiojo. To pokalbio metu šalia buvo daug asmenų, buvo ir vaikų, ir tėvų, bet kažkodėl niekas nesugeba jų nurodyti. Į jo pokalbį su G. K. niekas nesureagavo, tai buvo sekundžių reikalas. Pati nukentėjusioji irgi visiškai niekaip nesureagavo, nes tai nebuvo tas pokalbis, į kurį reikėtų kažkaip reaguoti, ir, jeigu jis jau yra toks agresorius, tai kodėl darželio vadovė nesikreipė į Vaikų teisių tarnybą, nes jis yra totali grėsmė vaikui, totali grėsmė aplinkiniams. Jie net nežinojo, kad buvo parašytas pareiškimas policijai, apie tai sužinojo po 20 dienų. Jeigu G. K. yra nukentėjusioji iš tikrųjų, tai tada prašo jį bausti pagal visus įstatymus, jis tikrai neturėjo jokios intencijos nei įžeisti, nei ką, jis prieš ją nieko blogo neturi, jie bendravo neformaliai, galima sakyti, kad ji buvo jam kaip darbdavė. Skaitė G. K. tarybinį pranešimą, rašytą direktorei. Kad susidoros su direktore, tikrai taip nesakė, tai visiškas absurdas. Jis nežino, kodėl ji jį apkalba, tai yra visiškas pataikavimas savo darbdaviui. Jokių santykių jiems darželyje nereikia, jie į darželį žiūri kaip į ugdymo įstaigą, jie direktorės prašė leisti vadovautis specialisto nurodymais naikinant patirtą psichologinę-fizinę traumą, o vienas iš specialistų nurodymų buvo, kad mama būtų darželio grupėje tol, kol dukra ją paleidžia, o direktorei buvo labai nepatogu ir nemalonu, kad mama dalyvauja grupėje, nors pati direktorė jo žmonai siūlė dirbti darbą su specialių poreikių vaikais. Visas tas dalykas tęsiasi jau ilgiau nei metai, jie neturi jokių pretenzijų, tik prašo palikti juos ramybėje, nes direktorė pastoviai atakuoja jo žmoną. Žmonai atvedus dukrą į darželį, dukra kartais prisimena, kad ji darželyje buvo mušta, ir žmona turi pabūti grupėje tol, kol ją dukra paleidžia, kartais užtenka valandos, kartais dvi valandas, o pačioje pradžioje žmona turėdavo būti net iki pietų. Tokios specialisto rekomendacijos, kad mama liktų grupėje kol vaikas nusiramins, buvo nuo 2022 m. spalio mėnesio. Dukra darželį lankė su pertraukomis, nes būdavo ir ligų, ir kiekvieną kartą grįžus į darželį, žmona patirdavo atakas, o direktorė pagarbiau bendraudavo su jo žmona tik jam esant šalia. Buvo atliekamas tyrimas dėl smurto atvejo ir dabar jo sūnus, kuriam jau 17 metų, jis ėjo pas tą pačią auklėtoją, ir jis pasakė, kad juos taip pat padaužydavo per galvą, kad patampydavo. Dėl to smurto buvo atliktas tyrimas ir jų vienintelis prašymas įstaigos vadovei buvo, kad užtikrinti, kad nebepasikartotų smurto atvejai prieš kitus vaikus ir pašalinti šitą asmenį iš ugdymo proceso, tai tada jiems buvo pakeista grupė ir su ta darbuotoja, kuri smurtavo, turėjo tarnybinį pokalbį. Grupė jiems buvo pakeista 2022 m. spalio mėnesį. Jie apie šį įvykį prie kitų savo šeimos narių net nekalbėjo, bet sūnui išgirdus, kad turi problemą, jis, tiesiog, papasakojo, kad taip buvo, kad prieš jį irgi buvo smurtauta.
9. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog visą tai, ką M. C. sakė apie jų santykius, jis pasakė teisingai. Jie niekada nesipyko, M. C. pas juos atidirbinėjo visuomenei naudingas valandas, jis buvo siųstas iš darbo biržos, tvarkė jų darželio teritoriją ir taip jie susipažino. Kadangi ji nėra nei auklėtoja, nei ugdymo aprūpinimo padalinio vadovė, tai ji apie jo ir auklėtojų santykį nieko negali pasakyti. 2023 m. rugsėjo 7 d. ryte jai einant iš valgyklos, kadangi jie dabar yra mokyklos pastate, tai tas pirmo aukšto fojė yra gan didelis, yra vienas koridorius eiti valgyklą, o kitas koridorius eiti į antrą aukštą, tai visą tai vyko tame trumpame koridoriuje einant į valgyklą. Jis pamatė, kad ji išėjo, ir pasakė: „kur jin“, ji sakė: „kas“, jis sakė: „direktorė“. Ji pasižiūrėjo pro langą, jos automobilio nematė, pasakė: „nežinau“, jis sakė: „tai nuo kada ji turi dirbti“. Ji jam pasakė, kad ji tikrai nežino, tada jis jos paprašė jos telefono, o jų telefonai yra skelbiami oficialiame puslapyje internete ir jam pasakė, kad pasižiūrėtų internete. Tada jis pasakė: „tai ir tu neduosi man telefono“. Matėsi, kad žmogus nervinasi, ji pasakė: „kas tau nutiko“, jis pasakė: „negana to, kad pirmą vaiką fiziškai ir morališkai traumavo, antrą sutraumavo, o dabar dar vakar ir žmona parėjo verkdama“. Tada, ji nieko net nepagalvodama, jo paklausė, tai kas jai nutiko, jis taip susinervino, prie jos priėjo tokiais žingsniais, kad ji pagalvojo, kad jis ją užmuš. Priėjęs pasakė: „tai va, dabar direktorei pasakyk, kad aš ją padėsiu į vietą“, ji sakė: „prie ko čia jinai“, jis pasakė: „ji viską žino“, apsisuko iš išėjo. Per tą laiką pro juos galėjo praeiti daugiausia 10 tėvų, aišku, kad jie girdėjo tą triukšmą, bet jie ėjo ir praėjo, ir po to tarp tėvų buvo šurmulys, atgarsius girdėjo, bet oficialiai nieko negali įrodyti. Ji išsigando dėl direktorės gyvybės, jai paskambino, paklausė, kur ji yra, nes jis išėjo vienas, galvojo stovės už kampo ir lauks, paskambino direktorei, sakė: „jūs nevažiuokit dabar į darbą arba būkit atsargi, nes išėjo taip įsiutęs, kad neaišku, kas gali nutikti“. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Jai tikrai drebėjo rankos ir kojos. Atsakydama į klausimus nurodė, jog jų pokalbio metu praeinantys tėvai į tą situaciją nesureagavo, tik po to girdėjo atgarsius, bet virtuvės darbuotojos I. S. ir Ž. Č. pro atviras virtuvės duris girdėjo tą visą įvykį. Jos matė visą tą šurmulį, kaip jis vaikščiojo, kaip jis gestikuliavo. Tuo metu jos nieko nesakė, bet kai jis išėjo, jos atėjo ir klausė, ar jai viskas gerai. Jos ją pamačiusios išsigando, nes jos veido išraiška jau viską parodė, situacija tikrai buvo nemaloni. Visa ta situacija buvo nukreipta į direktorę. Ji mano, kad čia buvo tikras viešosios tvarkos pažeidimas, dėl to, kad buvo įtraukta ir daugiau asmenų, ėjo tėvai, matė virtuvės darbuotojos. M. C. dar sakė, kad jam reikia direktorei parašyti kažkokį tai raštą, ji pasakė, kad eitų pas sekretorę, bet jis sako: „ne, man reikia jos“. Ji parašė tarnybinį pranešimą darželio direktorei. Pranešime faktinės aplinkybės teisingos. Nežino, ar po to konflikto M. C. pateikė kažkokius prašymus. Apie galimus konfliktus tarp direktorės, jo ir jo žmonos, ji nelabai žino, tik žino, kad žmona grupėje sėdi iki pietų, po pietų mergaitę pasiima namo, jos išeina. Po to incidento jos pokalbis su direktore įvyko, sakė: „jūs turit kažką daryti“. Ji tikrai išsigando dėl jos gyvybės. Tarnybinis pranešimas parašytas jos iniciatyva. Nei direktorė, nei darželis tikrai nėra prieš juos nusiteikę. Įstaigos darbas nutrauktas nebuvo, jis tik buvo sutrikdytas, jos pačios darbas irgi buvo sutrikdytas. Gali pasakyti, kad M. C. tyčiojosi piktybiškai, būtent jo žodžiai, „pasakyk, kad ją padėsiu į vietą“, jis gestikuliavo, vaikščiojo, vandalizmo fakto nebuvo, šaukė, rėkė žymiai garsiau, negu teismo salėje. Baigiamojoje kalboje nukentėjusioji G. K. nurodė, jog ankščiau niekas nebuvo girdėjęs pakelto M. C. balso. Jis atveda mergaitę į darželį, niekada negirdėjo pakelto tono, kaip jis tokį turi. Tonas, kuriuo su ja kalbėjo įvykio metu, nebuvo toks, kuriuo kalbėjo praeito posėdžio metu. Posakis - „aš su ja susidorosiu“, tai nebuvo paprastas pokalbis.
10. Teismo posėdžio metu liudytoja I. S. nurodė, jog M. C. pažįsta iš matymo. Tą dieną, apie 8.30 val. jos ruošėsi dalinti vaikams pusryčius ir išgirdo pakelto tono aukštą vyrišką balsą. Sukluso ir pamatė, kad priešais jų patalpą stovėjo vyras. Jis labai ieškojo direktorės ir kalbėjo pakeltu tonu. Jai jis žalos nesukėlė, bet ten vaikščiojo tėvai su vaikais. Dirba darželyje „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini). Datos nepamena, tai vyko praeitų metų, gal rugsėjo mėnesį, galėjo būti ir rugsėjo 7 diena. Tai vyko koridoriuje. Pro valgomojo duris išėjus matosi patalpa, kur vyko pokalbis, tai yra koridorius, kuriuo eina vaikai. Buvo kartu su kolege Ž. Č.. Jos buvo valgomajame, ten vaikų nebuvo. Valgymo procesas turėjo prasidėti 8.30 val., vaikai rinkosi į darželį. Vaikai tuo laiku rinkosi į grupes. Jie toje vietoje, kur vyko pokalbis, nevaikščiojo. Jos pokalbio turinio negirdėjo, tik pakeltą vyro toną, šaukė: „ar yra direktorė?“. Ūkvedė buvo pasimetusi, jos juos matė, tik negirdėjo žodžių. Ten yra šalia patalpa, kur vaikai ateina rankytes nusiplauti, bet vaikai pro tą žmogų nėjo, bet vaikai, jų tėvai į tą patalpą ateiti galėjo. Ji nematė, kad pašaliniai asmenys sureaguotų. Tai truko kokias 3 minutes. Jos darbas nenutrūko, jai emocijų nesukėlė. Jos tik stebėjosi, kodėl vyras šaukia. Joms emocijų tai nesukėlė. Toks pokalbis ugdymo įstaigoje neįprastas, anksčiau su tuo nebuvo susidūrę. Jis šaukė griežtu tonu, šaukė: „kur direktorė?“, necenzūrinių žodžių negirdėjo. Ūkvedė buvo pasimetusi, ji nesitikėjo. Galėjo ateiti, tyliai paklausti ir išspręsti problemą. Asmuo buvo piktas, bet dėl ko, nesigilino. Tai buvo M. C.. Jis labai emociškai kilnojo rankas, gestikuliavo, vaikščiojo, nenustygo vietoje, buvo supykęs, užvaldytas emocijų. Ji nejaukiai pasijuto, nes pirmas toks atvejis. Toks elgesys sukėlė nepasitenkinimą, bet neišgąsdino. Tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, jomis galima remtis. Pasakė ką matė, aplinkybės apklausoje yra nurodytos teisingai. M. matė tik policijoje nagrinėjant bylą, darželyje nebendravo. Jai buvo nemalonu žiūrėti. Išeinant jis dar kažką grūmodamas murmėjo. Ji asmeniškai negirdėjo, kad jis sakė, jog susidoros su direktore. Girdėjo, kaip kalbėjo ir piktybiškai ieškojo direktorės, sakė, kad ją tikrai susiras.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. Č. nurodė, jog tą dieną, datos nepamena, kelios minutės prieš pusryčius išgirdo šurmulį, triukšmą ir vyro pakeltą toną. Ji matė ūkvedę ir vyrą iš nugaros, kurie ginčijosi, tarp jų gavosi konfliktas. Pokalbio negirdėjo, suprato, kad vyras ieškojo direktorės, ji nesikišo. Paaiškino pareigūnams, kad atėjęs pilietis puolė ją žodžiais. Dirba virtuvėje, patalpoje, kurioje dalinamas maistas. Ten patalpoje yra stalas ir jų durys yra tiesiai, kur matosi ta vieta, kur jie stovėjo. Buvo kartu su I. S.. Galėjo būti 2023-09-07. Tą vyrą matė ir anksčiau, pažinojo, kaip mergaitės, kuri lanko darželį, tėtį. Nebendravo su juo, matė tik pro langą, pažinojo jį iš matymo. Tai tas pats, salėje sėdintis asmuo – M. C.. Girdėjo žodžius, „kur yra direktorė?“, „vis tiek aš ją pagausiu“. Įvykis truko iki 5 minučių. Asmens nestebėjo, jos dirbo savo darbą. Matė juos iš savo darbo vietos. Asmuo buvo suirzęs, buvo rankų mostai, nestovėjo ramiai. Ūkvedės apie įvykį paklausė po visko. Per įvykį jos nematė, nes jis buvo užstojęs ją nugara. Girdėjo tik vyrą. Jis kalbėjo, bet ne vienas šaukė, kažką jam ji atsakė, bet ką, ji negirdėjo. Ji nustebo, nes tokių dalykų nepasitaiko, bet nėjo ir neklausė, kas ir kaip, paskui paaiškino. Ji nenorėtų daugiau taip susidurti. Ji yra toks žmogus, kad geriau nelįsti. Tuo momentu vaikai ėjo pro jų valgomąjį į kitas patalpas. Jų reakcijos negirdėjo. Su M. nebendravo. Vėliau, po pusryčių G. paklausė, kas įvyko, ji pasakė, kad nepatenkintas pilietis ant jos puolė. Ji buvo realiai pasimetusi, nesuprato, kodėl ant jos. Ji nežino, ar darželio administracijai apie įvykį buvo pranešta. Su direktore apie įvykį nesikalbėjo. Apklausoje nurodė teisingas aplinkybes, jomis galima remtis.
12. Teismo posėdžio metu liudytoja V. C. nurodė, jog yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. sutuoktinė. Sutiko duoti parodymus. Nurodė, jog rugsėjo 7 dieną su vyru atvyko palydėti dukrytės, užlipo kartu, rengė dukrą. Vyras lipo laiptais žemyn perduoti raštą. Netrukus lipo žemyn ir pamatė, kad jis kalba su gerai jam pažįstama darželio darbuotoja. Jai einant link išėjimo, dar praleido vaikus su tėvais ir išėjo. Netrukus vyras prisijungė. Matė, kad vyras su ja bendravo, gestikuliavo, taip bendrauja ir šeimoje. Nieko neįprasto nematė, to kas yra nurodyta pareiškime. Ji ėjo pro šoną ir pokalbio neklausė, nes su tuo žmogumi nieko neturi bendro, nėra net bendravusi. Ji žinojo apie ką kalba, suprato, kad jis nerado direktorės, jai nebuvo noro klausytis. Vaikas patyręs tokią traumą, pati pastoviai strese, ar nebus kažkokių direktorės iškvietimų, išsišokimų, priekabių. Lydi, kaip ir kiekvieną dieną, kaip ir visi tėveliai lydi vaikus, tik šiek tiek užtrukdavo, naudojosi vaiko psichologės rekomendacijomis, kol vaikas pats parodys, kada galima jai išeiti. Jie neturėjo jokių pretenzijų. Ji nesupranta tikslo. Pirmą rugsėjo dieną po šventės atvykusi susitarė, kad palydės ją iki valgyklos. Hole pilna vaikų ir dukra plovėsi rankas, atėjo direktorė, pasisveikino, pirmas klausimas: „ką čia darote?“, „jūs negalite čia būti“. Vieša erdvė, vaikšto tėveliai, veda vaikus. Pasakė jai, kad palydės dukrelę iki valgyklos. Dukra nusiplovusi rankas pribėgusi ją apsikabino, direktorė vėl pradėjo pakeltu tonu sakyti, „žiūrėk, ką padarei, apsikabinai mamos purvinas kelnes, tau vėl reikės rankas plauti“. Jie direktorei jokių pretenzijų neturėjo. Antrą dieną vėl vyko pokalbis su direktore, juos staiga neinformavę iškvietė. Einant pamatė socialinę darbuotoją, pavaduotoją, sako, norime padėti greičiau adaptuotis. Nuėjo į direktorės kabinetą. Dalyvavo socialinė darbuotoja, pavaduotoja ir direktorė. Direktorės pirmas išsireiškimas buvo: „užteks cirkų, jūsų adaptacija baigta“. Ji paklausė, ką ji blogo daro, atveda vaiką, kaip ir visi tėveliai, prašė daugiau laiko. Jos klausinėjo pas kokią psichologę lankosi, ar dažnai, klausinėjo su pašaipa, kokia psichologės pavardė. Informavo, kad neturi teisės to jos prašyti, nes psichologė neturi teisės tokios pažymos išrašyti. Jautė konfliktinę situaciją su direktore dėl vaiko adaptacijos. Vyrui pranešė, kad nebegali pakęsti direktorės psichologinio smurto, provokacijų. Antrą dieną jai pasakė, kad joms neišeina gražiai susitarti, išsikvies vyrą. Jai pradėjo sakyti, kam tas vyras, ar ji nemoka pati priimti sprendimų, buvo visada provokacijos. Tą dieną vyras ieškojo direktorės perduoti raštą, kad kreiptųsi į vyrą visais rūpimais klausimais, nes ji pasakė, kad jai stresas. Visi darbuotojai, susiję su ugdymu, padeda, paaiškina, viskas nauja, adaptacija, kaip vaikui patyrus smurtą reikalinga daugiau laiko. Vyras neradęs direktorės, jį išsiuntė elektroniniu paštu. Ji jokio atsakymo negavo ir nuo tos dienos direktorės nebematė, vaikas iki šiol lanko šią ugdymo įstaigą. Jai buvo normalus vyro balso tonas, ji su juo gyvena, pripratusi, nes tai yra žmogaus charakterio bruožai. Jo balso tembras yra aukštas. Pilnas holas buvo vaikų, tėvelių, buvo šurmulys. Ji jų pokalbio nenorėjo matyti, nebuvo prasmės jai klausyti. Vyras su darbuotoja pažįstamas, jų santykiai geri. Vyras net buvo viso darželio Kalėdų seneliu. Ją prieš įvykį turėjo įdarbinti, direktorė ją pati susirado, spalio pradžioje turėjo pradėti dirbti tame pačiame darželyje padėjėja. Vyras, jai pasakius apie bendravimą su direktore, pasakė nusiraminti, nesinervuoti, jie išsiaiškino ką daryti. Jie su vyru kalbėjosi abu emocingai. Tai jiems naujas darželis. Neatsakys į klausimą, ar gali nurodyti aplinkybes dėl kurių nukentėjusioji, liudytojos galėtų apkalbėti, meluoti, nes nesuvokia klausimo. Nurodė, jog mano, kad liudytojos turi pagrindo meluoti. Ji to nematė, kad kažkas tokio būtų. Ji nori paneigti liudytojų parodymus, nes kiek ji matė eidama pro šoną, nieko nematė, kas sukeltų liudytojų parodymus. Jos yra nusiteikusios prieš jos vyrą, gal dėl to, kad yra pažįstamos darbuotojų, tarpusavyje kolegos ir palaiko savo darbuotoją. Ji to nematė. Mano, kad tai yra direktorės iniciatyva, siekis psichologiniu teroru dėl darželio reputacijos. Ji pasakė direktorei, kad, jei išbrauks be jokio pagrindo iš darželio, ji kreipsis į kitas institucijas, vyras taip pat pasakė. Ji antrą dieną pasakė, kai ją pasikvietė dėl adaptacijos pagalbos, dalyvavo Ramunė - socialinė pedagogė, kuri jai padėjo, nutraukė neetišką direktorės pokalbį. Iki to įvykio direktorei jau buvo taip pasakiusi. Jie pakeitė aplinką, naują grupę, buvo sukviesta gerovės komisija ir nusprendė, kokią pagalbą suteikti dukrytei. Jie bandė viską iš naujo, sunkiai sekėsi, nes buvo padaryta trauma, dar pagilino to nesuvokdama pati, ji bijojo išsiskirti, buvo nerimas, kalba sutrikusi. Baimė pasilikti, kad vėl nuskriaus. Dvi dienas taip darė, bet ją klykiančią nuplėšė nuo jos rankų, tiesiog, buvo tokia situacija, baisu. Kiek laiko praėjo nuo pokalbio iki ją pasivijo vyras, mano, gal trys minutės.
13. Baigiamojoje kalboje nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovė D. B. teismo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nusižengimas tinkamai ištirtas, priimtas teisingas sprendimas.
14. Baigiamojoje kalboje M. C. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Ž. K. nurodė, jog išnagrinėjus bylą nenustatyti kiti asmenys, kurie galėjo matyti jo ginamojo nurodytus veiksmus. Visos nenustatytos aplinkybės turėtų būti aiškinamos administracinį nusižengimą padariusio asmens naudai. Institucija, surašiusi nutarimą administracinių nusižengimų byloje, visiškai neišdėstė tų aplinkybių, kuriuos turėtų būti išdėstytos. Atsiliepime nurodyta, kad viešosios tvarkos pažeidimui nebūtini kiti asmenys, kad tai yra nematerialus pažeidimas. Tačiau LAT praktikoje išaiškinta, kad pasekmės yra būtinos. Inkriminuojama: „įžūliai kalbėjo pakeltu tonu, įsakmiu balsu, skėsčiojo, gestikuliavo rankomis, vaikščiojo pirmyn, atgal, taip rodydamas savo pyktį, nepasitenkinimą įstaigos darbuotojų atžvilgiu, tokiu savo įžūliu, agresyviu elgesiu M. C. įstaigos darbuotojus išgąsdino.“ LAT yra aiškiai pasisakęs, kad šiame straipsnyje numatytas nusižengimas pasireiškia necenzūriniais žodžiais ar gestais viešose vietose. Šiuo atveju necenzūrinių žodžių nebuvo, viešoje vietoje taip pat nebuvo, įžeidžiančių veiksmų taip pat nebuvo. Galima pasakyti - kiti tyčiniai veiksmai, bet koks veiksmas yra gestikuliavimas? Tačiau tai yra M. C. natūra, nereikia traukti žmogaus atsakomybėn už žmogaus charakterio bruožus. Gestikuliavimas rankomis, jis ir posėdyje rodė, jis toks žmogus, jis nepadarė pažeidimo. Nuo pat pradžių jam buvo pasiūlyta sumokėti 10-15 eurų, jis būtų sumokėjęs, bet žmogus jaučiasi nekaltas. Jei pažiūrėti įrodymus, yra dvi pusės: iš vienos pusės direktorė ir darbuotojos, iš kitos – šeima, vieni sako taip, kiti sako kitaip. Ar melavo, ar nemelavo darbuotojos, be abejo, mano, kad jos nemelavo, jos girdėjo pakeltą toną, ką jie ir teisme girdėjo, jis per baigiamąją kalbą kalbėjo garsiau, nei visi šneka. Mano, kad jo veiksmuose nebuvo intensyvumo, jo natūra tokia, gestikuliavimas rankomis, jei žmogus supyko, tai nebūtinai žmogus padarė pažeidimą. Policijos komisariate direktorė surašė pareiškimą. Jei pasižiūrėti darbuotojų parašytus pareiškimus, tai yra absoliutus skirtumas, sutrikdytas darbas. Sutrikdytas darbas, tai reiškia įstaiga nustojo dirbti, o vaikai buvo pavalgę, darbuotojos sako, kad jos net neišsigando. Bauginami darbuotojai, tai, jei jis ir sakė ką nors, tai jis ieškojo direktorės, tai direktorė bauginama, o ne darbuotojai. Piktybiškai tyčiojamasi, kaip buvo piktybiškai tyčiojamasi, irgi neaišku. Vandališkai elgiamasi, nesuprantamas žodis kas yra vandališkas, kaip jis vandališkai elgėsi, sulaužė ką nors, langą išdaužė, nieko jis nepadarė, šaukė, rėkė. Vieša tvarka pažeista nebuvo, buvo direktorės nepasitenkinimas, nes yra konfliktas, apie kurį jis nekalbės, nes išeinama iš šios bylos ribų. Viešosios tvarkos pažeidimas - psichologinis santykis su aplinka, kai paminamos visos visuomenės normos ir elgiamasi priešingai. Jis stengėsi surasti direktorę, be abejonės, buvo supykęs, bet, jei žmogus supykęs ir nori surasti direktorę, tai nereiškia, kad jis padarė administracinį nusižengimą. Prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
15. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
17. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
18. Pažymėtina, jog administracine tvarka nubaustam asmeniui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
19. Skundžiamu nutarimu M. C. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. 8,20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje – lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo aukšto fojė, nepavykus susitikti su įstaigos direktore, girdint ir matant lopšelio darželio darbuotojoms G. K., I. S. ir Ž. Č., įtūžęs kalbėjo pakeltu, įsakmiu balso tonu, skėsčiojo, gestikuliavo rankomis, vaikščiojo pirmyn, atgal, taip rodydamas savo pyktį, nepasitenkinimą įstaigos darbuotojų atžvilgiu ir tokiu savo įžūliu ir agresyviu elgesiu M. C. minėtos įstaigos darbuotojas išgąsdino, sukėlėjų nepasitenkinimą, privertė nejaukiai pasijausti bei kartu demonstravo nepagarbą aplinkai, tokiu savo elgesiu M. C. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
20. M. C. savo kaltės padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepripažįsta, nurodo, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, be kita ko, jo vertinimu, administracinio nusižengimo byla ištirta pažeidžiant objektyvumo, visapusiškumo ir išsamumo principą.
21. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
22. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių kilimas. Taigi, ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, todėl skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, jog administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinos pasekmės, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Minėta, jog administracinis nusižengimas gali būti padarytas alternatyviais veiksmais : išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; įžeidžiamai kimbant prie žmonių; atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Skundžiamame nutarime nurodytos pažeidimo esmės matyti, jog neteisėti M. C. veiksmai pasireiškė alternatyvia veika: kitais tyčiniais veiksmais: įžūliu ir agresyviu elgesiu, įtūžio, pykčio ir nepasitenkinimo įstaigos direktore rodymu, kalbėjimu pakeltu, įsakmiu balso tonu, skėsčiojimusi, gestikuliavimu rankomis, vaikščiojimu pirmyn ir atgal. Atsižvelgiant į tai, atmestini skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog M. C. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties vien dėl to, jog jis neišsakė necenzūrinių žodžių ar nerodė necenzūrinių gestų, nesielgė vandališkai.
24. Teisme M. C. nurodė, jog atvyko į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kur pirmo aukšto fojė sutiko G. K., kurios pareigų tiksliai nežino, pažįstą kaip ūkvedę. Direktorei jis nešė raštišką prašymą, kad visais klausimais bendrautų tik su juo. G. K. paklausė, kur yra direktorė, ji pasakė, kad jos nėra, jis paprašė jos, kad duotų direktorės telefono numerį, ji jam pasakė, pasižiūrėk internete. Įvyko sekundžių pokalbis ir jis su žmona išėjo iš darželio. Jis nebuvo įtūžęs, įsakmaus tono nebuvo, rankomis nesimosikavo, neskėsčiojo, pirmyn atgal nevaikščiojo. To pokalbio metu šalia buvo daug asmenų, buvo ir vaikų, ir tėvų, bet jie į pokalbį nesureagavo. Jis tikrai neturėjo jokio tikslo įžeisti G. K., prieš ją nieko blogo neturi. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, direktorės tarnybinis pranešimas yra bandymas jį ir jo žmoną užčiaupti dėl prieš jo abu vaikus panaudoto smurto darželyje, parodymai melagingi, jais pataikaujama lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorei.
25. Teisme nukentėjusioji G. K. nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 7 d. ryte, pirmo aukšto fojė, jai einant į valgyklą, prie jos priėjo M. C. ir pasakė: „kur ji“, ji paklausė: „kas“, jis atsakė: „direktorė“. Ji pasižiūrėjo pro langą, jos automobilio nematė, pasakė: „nežinau“, jis sakė: „tai nuo kada ji turi dirbti“. Ji jam pasakė, kad ji tikrai nežino, tada jis jos paprašė jos telefono, o jų telefonai yra skelbiami oficialiame puslapyje internete, ir jam pasakė, kad pasižiūrėtų internete. Tada jis pasakė: „tai ir tu neduosi man telefono“. Matėsi, kad žmogus nervinasi, ji pasakė: „kas tau nutiko“, jis pasakė: „negana to, kad pirmą vaiką fiziškai ir morališkai traumavo, antrą sutraumavo, o dabar dar vakar ir žmona parėjo verkdama“. Tada, ji nieko net nepagalvodama, jo paklausė, tai kas jai nutiko, jis taip susinervino, prie jos priėjo tokiais žingsniais, kad ji pagalvojo, kad jis ją užmuš. Priėjęs pasakė: „tai va, dabar direktorei pasakyk, kad aš ją padėsiu į vietą“, ji sakė: „prie ko čia ji“, jis pasakė: „ji viską žino“, apsisuko iš išėjo. Ji išsigando dėl direktorės gyvybės, jai paskambino, paklausė, kur ji yra, nes jis išėjo vienas, galvojo, stovės už kampo ir lauks. Paskambino direktorei, sakė: „jūs nevažiuokit dabar į darbą arba būkit atsargi, nes išėjo taip įsiutęs, kad neaišku, kas gali nutikti“. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Jai drebėjo rankos ir kojos. M. C. tyčiojosi piktybiškai, būtent jo žodžiai, „pasakyk, kad ją padėsiu į vietą“, jis gestikuliavo, vaikščiojo, vandalizmo fakto nebuvo, tačiau šaukė, rėkė žymiai garsiau, nei teismo salėje. Tonas, kuriuo su ja kalbėjo įvykio metu, nebuvo toks, kuriuo M. C. kalbėjo praeito posėdžio metu. Posakis - „aš su ja susidorosiu“, tai nebuvo paprastas pokalbis.Dėl šio įvykio buvo sutrikdytas jos pačios darbas, įvykį matė virtuvės darbuotojos I. S. ir Ž. Č., kurios išsigando, nemaloniai pasijuto. Įvykį galėjo matyti pro juos praeinantys tėvai, tačiau konkrečių asmenų negali nurodyti.
26. Taigi, matyti, jog M. C. iš dalies pripažindamas įvykio aplinkybes, jog bendravo su G. K., ieškojo direktorės, klausė jos telefono numerio, nepripažįsta įvykio metu G. K. visų išsakytų žodžių ir kitų aplinkybių, jog kalbėjo pakeltu tonu skėsčiojo, gestikuliavo rankomis, vaikščiojo pirmyn, atgal, buvo įtūžęs, piktas.
27. Tačiau šias faktines aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios G. K. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų I. S. ir Ž. Č. parodymai, jog jos matė M. C. pakeltu tonu, garsiai kalbantį su G. K., jis ieškojo direktorės, vaikščiojo, gestikuliavo, demonstravo pyktį, buvo emocionalus. G. K. buvo pasimetusi, joms šis įvykis buvo nemalonus, sukėlęs nepasitenkinimo jausmą.
28. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų teisingumu, teismas neturi pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti asmenys būtų nusiteikę prieš M. C., jį melagingai apkalbėtų. Iš bylos medžiagos matyti, jog apie nesutarimus tarp M. C., jo žmonos ir direktorės, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojos nežinojo.
29. Byloje nėra ginčo, jog tokio pobūdžio M. C. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Teismo vertinimu, iš pokalbio turinio matyti, jog tai nebuvo M. C. ir G. K. privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktas ar tik pokalbis. M. C. ieškovo direktorės ir nepavykus su ja susitikti, įtūžo ir supyko, bei parodė nepasitenkinimą įstaigos darbuotojų atžvilgiu, dėl ko jos išsigando, pajuto nepasitenkinimą, buvo priverstos pasijusti nejaukiai bei kartu demonstravo nepagarbą aplinkai. Neteisėtus veiksmus atliko ne tik viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje, be nukentėjusiosios, juos matė I. S. ir Ž. Č.. Teismo vertinimu, M. C. veiksmai peržengė normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas. Ir nors, M. C. teigimu, jo veiksmai buvo momentiniai, truko neilgai, tačiau tai nepaneigia pažeidimo fakto. M. C. neteisėtus veiksmus padarė tyčia, juos darydamas suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo. Jie pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
30. Teismas sutinka su atsiliepime į skundą institucijos nurodytais argumentais, jog administracinėje teisėje galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Iš bylos medžiagos matyti, jog tyrimo metu buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracija dėl vaizdo kamerų įrašų gavimo. Nustatyta, jog vaizdas nebuvo įrašinėjamas. Taip pat buvo siekta nustatyti kitus galimus įvykio liudininkus – tėvelius, tačiau jų asmenybių nepavyko nustatyti. Taigi, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas visapusiškai, objektyviai. Be to, sutiktina ir su tuo, jog surinktų įrodymų pakako M. C. kaltei padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti, nes įvykį matė dvi liudytojos.
31. Įvertinus byloje esančią medžiagą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, darytina pagrįsta išvada, jog M. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra, skundas netenkintinas. M. C. skirta 85 Eur bauda, artima baudos minimaliam dydžiui. Švelninti M. C. administracinę atsakomybę teisinio pagrindo nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – M. C. – skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11505-2023 (ROIK: 23222001374) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.