- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-102-260/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03011-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž., V.
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Jūratė Šlitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovui A. Ž., ieškovo atstovei advokatei Jūratei Šlitei, atsakovei V. Ž., atsakovės atstovui advokatui Mantui Šriupšai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6040-364/2012 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl avanso ir baudos priteisimo bei atsakovės V. Ž. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
2011-11-11 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta Preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria šalys įsipareigojo ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio mėnesį sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir priklausančio atsakovei V. Ž. pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas atsakovei sumokėjo 5 000 Lt avansą. Pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovui jo sumokėtas avansas nebuvo grąžintas.
Ieškovas kreipėsi į teismas su ieškiniu priteisti iš atsakovės jo sumokėtą 5 000 Lt avansą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško jo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš ieškovo 8 000 Lt nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško jo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (b.l. 25-29, t.II) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei V. Ž. iš ieškovo A. Ž. 8 000 Lt nuostolių, reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė, skyrė ieškovui A. Ž. 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo, neįrodė, kad atsakovė atsisakė butą parduoti ir laiku neinformavo apie sandorio sudarymo vietą ir laiką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino faktą, kad su ieškovu buvo bandoma susisiekti, liudytojas patvirtino aplinkybę, jog ieškovas atsisakė priimti jam skirtus dokumentus. Priešieškinį teismas pripažino pagrįstu ir įrodytu. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčo butą 2011-12-05 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė D. D. ir R. D. lygiomis dalimis už 97 000 Lt. Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su ieškovu, buto kaina nurodyta 110 000 Lt, t.y. buto kaina, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti už ketinamą įsigyti būstą. Ieškovui atsisakius pirkti už 110 000 Lt butą laiku ir atsakovei skubant jį parduoti, kad pati įvykdytų prievolę dėl kito nekilnojamojo turto įsigijimo, butas buvo parduotas už 97 000 Lt, todėl 13 000 Lt skirtumą teismas laikė nuostoliais. Iš 13 000 Lt išskaičius ieškovo sumokėtą 5 000 Lt avansą, galutiniais nuostoliais teismas laikė 8 000 Lt sumą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių sandorių sumas, nepateikė įrodymų apie tai, kad šie sandoriai vėliau buvo pakeisti, panaikinti ar papildyti. Teismas atmetė reikalavimą priteisti procesines palūkanas, nenustatęs, jog ieškovas būtų praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis yra nesąžiningas, pažeidžiantis viešosios teisės normas, kad ieškovas, kaip nesąžininga šalis, negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis, ir yra pagrindas ieškovo ginamą subjektinę teisę, kuria jis piktnaudžiauja, atsisakyti ginti. Todėl ieškovui A. Ž. teismas paskyrė 1 000 Lt bauda valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 36-49, t.II) ieškovas A. Ž. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. Ž. ieškinį tenkinti visa apimtimi, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir panaikinti A. Ž. skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas, pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį visiškai neatsižvelgė į ginčo šalis siejusių materialinių teisinių santykių pobūdį, netinkamai nustatė materialinių teisinių santykių šalių teises ir pareigas bei jų galiojimą laike. Šalių sudarytoje Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad šalys turi sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2011 m. lapkričio mėnesio, t.y. nustatyto termino paskutinė diena laikytina 2011 m. lapkričio 30 d. Būtent iki šios dienos šalis saistė teisės ir pareigos, kylančios iš šios sutarties, todėl teismas turėjo vertinti šalių veiksmus (neveikimą) šiuo laikotarpiu (preliminarios sutarties galiojimo). Teismas nepagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu V. J. liudijimu, dėl kurio teismas padarė išvadą, kad apeliantas atsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės kvietimas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pasitelkiant antstolio pagalbą, vyko 2011 m. gruodžio 2 d., t.y. po preliminarios sutarties galiojimo pasibaigimo. Šis įrodymas byloje turėjo būti įvertintas, kaip nesudarantis pagrindo nei ieškovo ieškinio atmetimui, nei atsakovės priešieškinio patenkinimui. Teismas atsisakydamas tenkinti ieškinį nepagrįstai vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos teismas padarė išvadą, kad su ieškovu buvo bandoma susisiekti. Visi bandymai susisiekti su ieškovu vyko po 2011 m. lapkričio 30 d., t.y. po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo ir teismo turėjo būti įvertinti, kaip teisiškai nereikšmingi. Atsakovės siunčiamų pranešimų fiktyvumą rodo tai, jog atsakovė jau 2011 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusi preliminarią to paties buto pirkimo-pardavimo sutartį su kitu subjektu (J. D.), o atsakovės informaciniai pranešimai ieškovui atvykti pas notarą neva sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties 2011 m. gruodžio 5 d. buvo tik apsimestinis veiksmas, nes 2011 m. gruodžio 5 d. atsakovė būtent tame notarių biure sudarė pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį su kitais asmenimis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog į bylą pateiktos elektroninio susirašinėjimo žinutės nepagrindžia fakto, kad ieškovas preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu bandė spręsti Buto pirkimo-pardavimo klausimą. Ieškovas iš atsakovės nesulaukęs jokių žinių dėl pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2011 m. lapkričio 30 d. (preliminariosios sutarties galiojimo metu) elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės interesams atstovaujantį (ir atsakovės sugyventiniu esantį) nekilnojamojo turto agentą (P. V.), dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuris sąmoningai turint tikslą negrąžinti ieškovo sumokėto avanso, nurodė, jog neva ieškovas atsisakė pirkti butą. Akivaizdų atsakovės atstovo piktnaudžiavimą ir nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog kitu elektroniniu laišku, kuris siųstas tą pačią dieną 18:02 val. (po darbo valandų), minėtas asmuo staiga informuoja (kas nebuvo darytą visą laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo), jog jei ieškovas iki šios dienos pabaigos nesudarys pirkimo-pardavimo sandorio, atsakovė negrąžins sumokėto avanso.
Teismas netinkamai nustatė Preliminariosios sutarties šalių pareigas. Ieškovas dėl ketinamo įsigyti buto apžiūros ir kitų reikalų, susijusių su butu, bendravo su P. V., kuris yra profesionalus nekilnojamojo turto agentas ir atsakovės V. Ž. sugyventinis, todėl P. V. laikytinas formaliu atsakovės atstovu, atsakingu už buto ir pirkimo-pardavimo reikalų tvarkymą. Teismas visiškai netyrė ir nevertino būtent P. V. galimo neveikimo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu ir tokio neveikimo pasekmių. Be to pardavėjo iniciatyva buvo parengta ir ieškovo 2011 m. lapkričio 11 d. pasirašyta Preliminarioji sutartis. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, jog buto savininkė V. Ž. yra profesionali nekilnojamojo turto agentė (b.l. 144-152, t.I). Todėl, nustatant sudarytos Preliminarios sutarties šalių apimtį, turi būti vadovaujamasi contra preferentem principu, pagal kurį visais atvejais sutarties sąlygos ar šalies pareigų pagal sutartį apimtis turi būti aiškinama silpnesniosios šalies, t.y. tos kuri jas priėmė naudai. Todėl būtent atsakovei (ar jos interesams atstovaujančiam asmeniui) teko pareiga užtikrinti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, t.y. inicijuoti visus reikiamus ir būtinus veiksmus, kad būtų sudaryta notariškai tvirtinama buto pirkimo-pardavimo sutartis. Būtent specialių žinių turintis asmuo (atsakovė ar jos atstovas) turi numatyti ir savo pareigų neįvykdymo pasekmes bei prisiimti prievolių tinkamo įvykdymo riziką, t.y. neigiamų jo veiklos padarinių riziką.
Buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą per Preliminarios sutarties galiojimo laiką sąlygojo atsakovės nesąžiningas elgesys ir nepagrįstas atsisakymas vykdyti prievoles pagal Preliminarią sutartį. Atsakovė turėjo pareigą užsakyti reikiamus dokumentus, susisiekti su ieškovu dėl tikslaus buto pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą sudarymo laiko, tačiau to nepadarė. Ieškovas negali būti laikomas pasyviu santykiuose dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nes jis neturėjo realios galimybės užtikrinti reikiamų dokumentų tvarkymą ir tvirtinimą. Atsakovės visišką neveikimą pagrindžia pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog susirgo atsakovės močiutė. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė dėl asmeninių rūpesčių negalėjo tinkamai įvykdyti savo prievolių. Ieškovo sąžiningumą bei pastangas sudaryti pagrindinę sutartį patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas su P. V., daugkartiniai bandymai telefonu susisiekti su P. V., į kuriuos nebuvo atsakoma, taip pat aplinkybė, jog ieškovas iki Preliminarios sutarties galiojimo pabaigos nereikalavo atsakovės grąžinti jo sumokėto avanso. Pasibaigus Preliminarios sutarties galiojimo laikui, atsakovė nesąžiningai bandė inicijuoti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą su ieškovu, išsiųsdama 2011-12-01 pranešimą, 2011-12-02 patikslintą pranešimą apie sandorio įforminimą 2011-12-05. Atsakovė, siųsdama pranešimus, jau 2011-12-01 buvo sudariusi preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su J. D., t.y. jau buvo įsipareigojusi kitam subjektui.
Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo ir iš atsakovės nepriteisė 5 000 Lt kaip be pagrindo įgyto turto. Neatsižvelgiant į aplinkybę, jog dėl atsakovės veiksmų nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, teismas ieškinį turėjo tenkinti remdamasis CK 6.237 straipsniu. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą iš atsakovės priteisti 5 000 Lt netesybų (baudos). Šalys 2011 m. lapkričio 11 d. Preliminarios sutarties 7 punkte numatė 5 000 Lt baudą, jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės. Tokia Preliminarios sutarties nuostata yra atitinkanti įstatymų reikalavimus ir laikytina pagrįsta, nes tokiu atveju šalys numato galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekia jų išvengti.
Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį ir iš ieškovo priteisė 8 000 Lt nuostolių. Remiantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi nuostolių atlyginimas galimas tik tais atvejais, kada šalis nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį ir ši atsakomybė gali būti taikoma tik tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Atsakovės buto pardavimas 13 000 Lt mažesne kaina D. ir R. D. niekaip nėra susijęs su neva ieškovo neteisėtais veiksmais. Butas buvo parduotas nepraėjus nei mėnesiui, todėl nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo ir per tokį laiką negalėjo būti jokių objektyvių priežasčių atsakovės nekilnojamajam turtui nuvertėti. Atsakovė nekilnojamąjį turtą pardavė pigiau veikdama išimtinai savo rizika ir atsakomybe, o neva patirti nuostoliai tėra tik hipotetiniai, neparemti jokiais įrodymais ir visiškai nepagrįsti. Tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių nėra esminės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Atsakovė derybas dėl buto pardavimo tuo pačiu laikotarpiu vedė su keliais galimais turto pirkėjais. Galimybės parduoti už tokią pačią rinkos kainą, kaip kad buvo sutarta su ieškovu, atsakovė neprarado, o buto pardavimą už žemesnę kainą lėmė jos pačios apsisprendimas, už kurį ieškovas negali ir neturi būti atsakingas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas neįvardino, kokie konkretūs veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovas, įgyvendindamas savo konstitucinę teisę ir laikydamasis CPK įtvirtintos tvarkos bei taisyklių, kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Aplinkybė, jog teismas netenkino ieškovo pareikšto ieškinio, nesudaro pagrindo vien už tai ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o būtina nustatyti asmens, besikreipiančio teisminės gynybos nesąžiningumą ir siekį ar tikslą įgyvendinti savo procesines teisės priešingai jų tikslams. Civiliniuose santykiuose galioja sąžiningumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Teismas ieškovo nesąžiningumo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis prasme nenustatė.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-11 tarp ieškovo A. Ž. (pirkėjo) ir atsakovės V. Ž. (pardavėjos) buvo sudaryta Preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuria šalys įsipareigojo ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio mėnesį sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausančio atsakovei V. Ž. pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovei sumokėjo 5 000 Lt avansą, šalims šioje sutartyje numačius, kad jei pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis numatytu terminu nebus sudaryta dėl pirkėjo kaltės, pardavėjui sumokėtas avansas negrąžinamas. Pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis 2011 m. lapkričio mėnesį nebuvo sudaryta. Ieškovas 2012 03 07 pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti jam 5000 Lt sumokėtą pagal preliminarią sutartį avansą ir 5000 Lt baudą, nes pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė 2012 04 11 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš ieškovo 8000 Lt nuostolius, patirtus jos dėl to, kad ieškovas atsisakė pirkti preliminariąja sutartimi sutartą pirkti butą, taip pat skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino.
Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo padavęs ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, konkrečiai preliminariąja sutartimi numatytus terminus sudaryti pagrindinę sutartį, dėl to neteisingai kvalifikavo ieškovą ir atsakovę siejusius teisinius santykius.
Teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, pripažinusi, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, iš naujo aiškindamasi aplinkybes ir tirdama įrodymus apie šalių 2011 11 11 sudarytos preliminariosios buto pirkimo sutarties vykdymą. Teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą nedalyvaujant pačiam ieškovui galėjo būti neišsamiai išsiaiškintos aplinkybės apie preliminariosios sutarties vykdymą, pagrindinės buto pirkimo –pardavimo sutarties nesudarymo priežastys, o tai yra labai svarbu, įvertinant teisinius santykius, kilusius iš preliminaria sutartimi prisiimtų šalių įsipareigojimų, pačių tokių santykių reikšmę ir esmę.
Kaip žinia, preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė, prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir jos egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.1 str., 6.4 str.). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 str.). Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas šalių sudaryta preliminarioji sutartis teisiškai įpareigoja šalis sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o jos (preliminariosios sutarties) nevykdymo atveju, t. y. nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atveju, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tam, kad būtų nustatytas sutartinės atsakomybės faktinis pagrindas, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą.
Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko buvo susitaręs su atsakove preliminariąja sutartimi. Kad jis pasielgė būtent taip, t.y. telefonu po preliminariosios sutarties sudarymo informavo, kad butas jam netinka, tarėsi dėl dalies avanso grąžinimo, paaiškino atsakovė, patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovę faktiškai buto pardavimo santykiuose atstovavęs liudytojas P. V.. Tai patvirtina ir liudytojo P. V. susirašinėjimas su ieškovu elektroniniu paštu, kada ieškovas 2011 11 30 dienos pabaigoje pradėjo reikšti pretenzijas dėl jam neparduoto buto (b.l. 11-15). Nors ieškovas ir nepripažįsta, kad jis atsisakė pagal preliminariąją sutartį pirkti butą, nurodo, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta atsakovė, teisėjų kolegija tokiais ieškovo paaiškinimais netiki. Atsakovė, anksčiau būdama informuota, kad ieškovas buto nepirks, ieškovui 2011 11 30 darbo dienos pabaigoje pradėjus reikšti pretenzijas dėl buto nepardavimo iki 2011 11 30 dienos, neatsisakė parduoti jam butą sutartomis sąlygomis, pasiūlė tai skubiai padaryti iki 2011 12 05 (elektroniniu paštu siųsta korespondencija – b.l. 14-17, t. I), tačiau ieškovas buto pirkti nepanoro, o kodėl taip pasielgė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, svarbių, rimtų priežasčių nenurodė. Visuma šių aplinkybių, o taip pat ir tai, kad atsakovė nevengė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, ir leidžia teisėjų kolegijai vertinti, jog labiau tikėtina, kad butą pirkti atsisakė ieškovas, o ne parduoti atsisakė atsakovė.
Tokią pat išvadą, tik remdamasi kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįsta pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Todėl sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas neteisingai įvertino, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, negalima.
Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas šalių sudaryta preliminarioji sutartis teisiškai įpareigoja šalis sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o jos (preliminariosios sutarties) nevykdymo atveju, t. y. nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atveju, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas, taip pat padaręs išvadą, kad sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė ieškovas, pagrįstai atmetė ieškinį ir pagrįstai patenkino atsakovės priešieškinyje pareikštą reikalavimą priteisti jai 8000 Lt nuotolių atlyginimą.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kodėl tenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti jai 8000 Lt nuostolių atlyginimą, todėl šių motyvų nekartoja.
Ieškovo apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui paskirta bauda už piktnaudžiavimu procesu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas. Ieškovas įrodinėjo savo ginčijamą teisę, kaip jis ją suprato, todėl negalima vertinti, kad jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija panaikina apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui paskirta 1000 Lt bauda, o likusią teismo sprendimo dalį kaip pagrįstą bei teisėtą palieka nepakeistą, pripažindama, kad ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti, panaikinant šio teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui A. Ž. paskirta 1000 Lt bauda, likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.