- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-02
- Bylos Nr.
- 2-32/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis (pran.), Vincas Verseckas
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Germeta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Slengiai“, Valstybinis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Driuko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo V. Ž. prašymas panaikinti teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1387-41/2005 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Germeta“ dėl patento savininko teisių pažeidimo, taip pat atsakovo UAB „Germeta“ priešieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys UAB „Slengiai“, Valstybinis patentų biuras).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Ž. 2001 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą nurodydamas, kad jis yra 1996 m. spalio 25 d. išduoto išradimo patento Nr.4054 išradimui pavadinimu „Šildymo įrenginys“ savininkas. Atsakovas UAB „Germeta“ siūlo parduoti savo gaminį, kurio konstrukciniai elementai ir funkcijos atitinka beveik visus ieškovo išradimo apibrėžties požymius. Patentų įstatymo 26, 41 straipsnių pagrindu ieškovas prašė įpareigoti atsakovą nutraukti patento savininko teises pažeidžiančius veiksmus, įpareigoti atlyginti teismo išlaidas.
Atsakovas UAB „Germeta“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo V. Ž. išradimui „Šildymo įrenginys“ išduotą patentą Nr.4054. Atsakovo teigimu, ieškovo išradimas nepatentabilus, nes iki patentinės paraiškos padavimo buvo viešai skelbtas ir naudotas Lietuvos Respublikoje bei užsienyje, yra gerai žinomas atitinkamos srities specialistams technikos lygiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino, pripažindamas negaliojančiu ieškovui V. Ž. išduotą išradimo „Šildymo įrenginys“ patentą Nr.4054. Teismas nurodė, kad ieškovo užpatentuotame įrenginyje yra įrengta skysto šilumos perdavimo agento cirkuliavimo sistema. Pagal byloje esančius įrodymus, tokia sistema jau seniai sukurta ir tos pačios paskirties šildymo įrenginiai, atitinkantys išradimo apibrėžties pirmąjį skiriamąjį požymį, yra žinomi bei ne kartą aprašyti literatūroje dar iki patentinės paraiškos padavimo. Šią aplinkybę patvirtino eksperto išvada, taip pat kiti įrodymai (reklaminiai bukletai, brėžiniai, pasai ir techniniai aprašymai, pateikiantys kitų šildymo katilų charakteristikas). Teismas padarė išvadą, kad ieškovui išduotu patentu Nr.4054 įteisintas išradimas „Šildymo įrenginys“ nėra patentabilus, todėl patentą pripažino negaliojančiu Patentų įstatymo 45 straipsnio 1dalies 1 punkto pagrindu. Teismas atmetė ieškovo V. Ž. ieškinį, nes pripažinus negaliojančiu patentą, netenka prasmės ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą nutraukti patento savininko teises pažeidžiančius veiksmus.
Šalies argumentai
Ieškovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovo priešieškinį atmesti ir patenkinti ieškovo ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, o V. Ž. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje rašoma, kad iš byloje atliktos ekspertizės išvados matyti, jog ginčijamas išradimas buvo žinomas šilumos technikos specialistams dar iki patentinės paraiškos padavimo dienos. Ekspertizę atliko kvalifikuotas ekspertas, ekspertizės aktas yra motyvuotas. Ekspertizės išvadas ekspertas pagrindė duodamas paaiškinimus teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo motyvas, jog išradimo naujumą patvirtina prie patento pridėtas aprašymas, yra nepagrįstas. Išradimo aprašymas ir brėžiniai pateikiami tokie, kokius juos pateikia pareiškėjas arba atstovas. Todėl prie patento pridėtas patento aprašymas tik parodo pareiškėjo (ieškovo) nuomonę, o ne išradimo patentabilumą. Išradimo aprašymas nėra ekspertizės išvada. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas išradimas buvo žinomas techniniu lygiu iki patentinės paraiškos padavimo datos, todėl nėra patentabilus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistus.
2004 m. spalio 13 d. ieškovas V. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 13 d. nutartį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 27 d. nutartimi V. Ž. prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje. Proceso atnaujinimo pagrindu teismas pripažino naujai paaiškėjusias aplinkybes, konstatuotas Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nagrinėtoje ikiteisminio tyrimo byloje pateiktoje 2004 m. liepos 16 d. specialistų išvadoje bei 2004 m. liepos 28 d. prokuratūros nutarime. Šiuose dokumentuose nustatytos aplinkybės yra priešingos eksperto išvadoje nurodytoms aplinkybėms, turėjusioms esminę reikšmę šios civilinės bylos išsprendimui ir procesinių sprendimų priėmimui.
Šalies argumentai
2005 m. birželio 22 d. pareiškimu ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus ir prašė priimti byloje naują sprendimą, kuriuo pripažinti ieškovo teisę ginti patento Nr. 4054 savininko teises, turėtas tų teisių pažeidimo bei ieškovo kreipimosi į teismą metu, konstatuoti atsakovo neteisėtus bei ieškovo, kaip buvusio patento savininko, teises pažeidžiančius veiksmus gaminant ieškovo patentuotą išradimą ir jį parduodant be ieškovo sutikimo. Ieškovas prašė, panaikinus ar pakeitus ankstesnį teismo sprendimą, išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą bei įpareigoti atsakovą UAB „Germeta“ grąžinti ieškovui visa tai, ką atsakovas yra gavęs vykdant sprendimą. Taip pat ieškovas prašė atmesti atsakovo UAB „Germeta“ priešieškinio reikalavimus, įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo nutraukti ieškovo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus ir prašė bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukti. Atsakovas UAB ,,Germeta“ pareiškimu dėl priešieškinio papildymo prašė pripažinti ieškovo V. Ž. išradimo „Šildymo įrenginys“ patentą Nr. LT 4054 negaliojančiu nuo patentinės paraiškos padavimo datos - 1995 m. sausio 3 d., priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo V. Ž. prašymą panaikinti 2002 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimą atmetė. Teismas patikslino 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodydamas, kad V. Ž. išradimo „Šildymo įrenginys“ 1996 m. spalio mėn. 25 d. patentas Nr. 4054 pripažintinas negaliojančiu nuo patentinės paraiškos padavimo datos, t. y. nuo 1995 m. sausio 3 d. Teismas nepriėmė ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškininių reikalavimų, kadangi tokiu būdu ieškovas pats prieštarauja savo teisėms ir interesams, užsikerta kelią į teisminę gynybą. Teismo nutartyje akcentuojama, kad ieškovas V. Ž. patikslintu ieškiniu reiškia du iš esmės naujus prašymus - pripažinti, kad ieškovas turi teisę ginti savo teises, taip pat kad atsakovas pažeidė ieškovo teises. Pasak teismo, ieškovas reiškia du tarpusavyje nesuderinamus prašymus. Atsisakymas pirminio reikalavimo dėl teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir kėlimas reikalavimo pripažinti teises pažeidžiančių veiksmų buvimą prieštarauja logikai, nes to paties reikalauti ir to paties atsisakyti negalima. Ieškovui nepalaikant reikalavimo dėl jo teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir tokiu būdu eliminuojant iš įrodinėjimo dalyko atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymą yra apsunkinamas reikalavimo konstatuoti tokius atsakovo neteisėtus veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo nustatymas. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus teismas nepriėmė ieškovo atsisakymo nuo pradinio ieškinio ir bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėjo ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas nurodė, kad ieškovas 2001 m. vasario 2 d. kreipdamasis į teismą buvo registruoto patento savininkas ir turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme bet kuriam asmeniui, pažeidusiam ar pažeidinėjančiam patento savininko teises, prašyti nutraukti tokius veiksmus, atlyginti žalą. Ta aplinkybė, kad patentas panaikintas, neatima iš ieškovo teisės ginti savo, kaip buvusio patento savininko teises tuo metu, kai patentas galiojo, todėl teismas pripažino, kad ieškovas turi reikalavimo teisę.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad iš naujo nagrinėjant civilinę bylą teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurios išvados iš esmės skiriasi nuo anksčiau byloje atliktos ekspertizės išvadų. Teismo nuomone, Kauno technologijos universiteto pateiktas ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nes akte nėra išsamiai aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir nėra pagrįsti ekspertų atsakymai. Ekspertai nenurodė šaltinių ir/ar nuorodų bei metodikų, patvirtinančių jų nuomonę. Atsakydami į pirmąjį ir antrąjį klausimus ekspertai davė kategorišką išvadą, tačiau nemotyvavo, kas buvo žinoma šios srities specialistams iki ieškovo patentinės paraiškos Nr.95-001 padavimo datos. Teisme apklaustas ekspertas K. Buinevičius nepaaiškino, taip pat ir ekspertizės išvadoje nėra nurodyta, kuo įvairiuose šaltiniuose aprašyti įrenginiai skiriasi nuo išradimo patento Nr.4054 apibrėžtyje nurodyto įrenginio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad negali sutikti su ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis atsakant į 3 klausimą. Teismas nelaikė ekspertų atsakymo į teismo užduotą trečiąjį klausimą tinkamu bei aiškiu tiesioginiu atsakymu, todėl šio atsakymo nelaikė tinkamu įrodymu, suteikiančiu bylai reikšmingą informaciją. Atliekant teismo paskirtą pakartotinę ekspertizę ekspertai išvadą davė nelygindami atsakovo gaminto katilo Germeta-3 su ieškovo patentuoto šildymo įrenginio patento apibrėžtyje nurodytais elementais. Nutartyje taip pat pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismui priimant 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2003 m. gegužės 13 d. nutartį buvo įvertinti ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. Ž. skundžia teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti byloje naują sprendimą, kuriuo pripažinti ieškovo V. Ž. teisę ginti patento savininko teises, turėtas jų pažeidimo ir kreipimosi į teismą metu, konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus bei V. Ž. , kaip buvusio patento savininko, teises pažeidžiančius veiksmus gaminant V. Ž. patentuotą išradimą ir jį parduodant be patento savininko sutikimo, atmesti atsakovo priešieškinį bei išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, įskaitant ir Kauno technologijos universiteto atliktos pakartotinės ekspertizės išvadas. Be to, teismas netinkamai taikė materialines patentų teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimo taisykles, eksperto išvadų teisinį vertinimą. Atskirajame skunde pažymima, kad jeigu teismas manė, jog Kauno technologijos universiteto atliktos ekspertizės išvados yra nepakankamai aiškios ar išsamios, tai nepaskirdamas papildomos ekspertizės jis pažeidė CPK 219 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB ,,Germeta“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat ir ekspertizės aktą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pasak atsakovo, teismas išsamiai motyvavo, kodėl nesiremia Kauno technologijos universiteto ekspertų išvada, todėl šioje dalyje įrodymų vertinimo taisyklių teismas nepažeidė.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiama nutartis naikinama, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl atmesdamas ieškovo V. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo galėjo neteisingai išspręsti bylą, kurios procesas buvo atnaujintas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismas 2002 m. gruodžio 19 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. gegužės 13 d. nutartyje) grindė savo argumentus dėl ieškovo išradimo nepatentabilumo ir jam išduoto patento pripažinimo negaliojančiu buvo teismo paskirtos ekspertizės, kurią atliko ekspertas B.Narbutis, išvados (t. 2, b. l. 5-6). Tai pakankamai akivaizdžiai matyti iš teismų procesinių sprendimų motyvų turinio (t. 2, b. l. 59-61, 144-147). Tai, kad aplinkybės, nurodytos eksperto B.Narbučio išvadoje, įtakojo teismų apsisprendimą ir turėjo esminę reikšmę minėtų procesinių sprendimų priėmimui, pažymėta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutartyje, kuria buvo patenkintas ieškovo V. Ž. prašymas atnaujinti procesą šioje byloje (t. 3, b. l. 112-115). Procesas buvo atnaujintas ieškovo prašymu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Tomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis teismas pripažino baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka 2004 m. liepos 16 d. pateiktą specialistų išvadą, priešingą eksperto B.Narbučio išvadai, dėl ieškovo užpatentuoto išradimo patentabilumo, taip pat Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. liepos 28 d. nutarimą, kuriame daroma prielaida, kad eksperto B.Narbučio išvada yra nepagrįsta (t. 3, b. l. 41-43 ir 44-46). Teismas 2004 m. gruodžio 27 d. nutartyje pažymėjo, kad naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, taip pat sudaro ir pagrindą abejoti, ar byloje priimtas pagrįstas ir teisėtas teismo sprendimas.
Atnaujinęs procesą ir pakartotinai nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas 2005 m. vasario 11 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę ieškovui V. Ž. išduoto išradimo patento patentabilumo klausimu (t. 3, b. l. 199-202). CPK 219 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakartotinė teismo ekspertizė gali būti skiriama, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Kadangi iki tol byloje buvo paskirta viena ekspertizė ir išvadas teismui teikė vienas ekspertas, darytina išvada, kad teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę atsiradus abejonėms dėl eksperto išvados pagrįstumo, kurias sukėlė proceso atnaujinimą lėmusios naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės.
Pakartotinę ekspertizę atlikusių Kauno technologijos universiteto ekspertų K.Buinevičiaus, R.Makavecko ir A.Šidlauskienės 2005 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte (t. 4, b. l. 2-4) pateiktos išvados yra kardinaliai priešingos anksčiau byloje atliktos Vilniaus Gedimino technikos universiteto eksperto B.Narbučio ekspertizės išvadoms. Toks akivaizdus ekspertų išvadų neatitikimas dar labiau sustiprina abejones dėl ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose šioje byloje išdėstytų argumentų pagrįstumo įvertinant reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Neabejotina, kad norint objektyviai išsiaiškinti, ar ieškovo padarytas specifinės paskirties daikto – šildymo įrenginio išradimas yra patentabilus, būtinos specialistų išvados. Teismas turi ypač kruopščiai ištirti ir visapusiškai įvertinti specialių žinių reikalaujančius klausimus tais atvejais, kai dėl jų yra pateikiamos prieštaringos ar viena kitai prieštaraujančios kategoriškos specialistų nuomonės. Nežiūrint byloje pateiktų visiškai priešingų ekspertinių išvadų, teismas analizavo tik Kauno technologijos universiteto specialistų atliktos pakartotinės ekspertizės išvadas, jas vertino kritiškai ir jomis nesivadovavo. Sprendžiant iš motyvų turinio, pirmosios instancijos teismas su Kauno technologijos universiteto ekspertų išvadomis iš esmės nesutiko dėl išvadų nepakankamumo, neišsamumo ir neaiškumo, tačiau ne dėl jų prieštaringumo, nepagrįstumo ar neobjektyvumo. Skundžiamoje nutartyje aiškiai pažymėta, kad Kauno technologijos universiteto ekspertizės akto išvada neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes joje neaprašyti atlikti tyrimai, nenurodyti šaltiniai ir nuorodos ar metodikos, patvirtinančios ekspertų nuomonę, ekspertų išvados atsakant į pirmą ir antrą užduotus klausimus (ekspertams buvo pateikti atsakyti trys klausimai) nepakankamai motyvuotos. Ekspertų atsakymą į trečią teismo užduotą klausimą pirmosios instancijos teismas nelaikė tinkamu ir aiškiu tiesioginiu atsakymu, o tuo pačiu ir įrodymu, galinčiu suteikti reikšmingą įrodomąją informaciją. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Kauno technologijos universiteto atliktos ekspertizės išvados yra nepagrįstos, nepatikimos ar kitaip ydingos, jog turėtų būti vertinamos tik kritiškai ir atmestos. Teismas iš esmės nemotyvavo, kokios pagrįstos abejonės kilo dėl Kauno technologijos universiteto atlikto ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kokiems kitiems bylos įrodymams prieštarauja šio ekspertizės akto duomenys. Atmesdamas Kauno technologijos universiteto ekspertizės išvadas pirmosios instancijos teismas paminėjo ir tą aplinkybę, kad ekspertai nelygino atsakovo gaminto katilo Germeta -3 konstrukcinių elementų su ieškovui išduoto išradimo patento apibrėžtyje nurodytais įrenginio elementais. Pažymėtina, kad ekspertams nebuvo pateikta užduotis dėl šių konkrečių šildymo įrenginių konstrukcinių elementų lyginamosios analizės ir atsakymo į klausimą dėl šių konkrečių įrenginių konstrukcijos skiriamųjų ir sutampančių požymių. Pažymėtina tai, kad vertindamas Kauno technologijos universiteto atliktos ekspertizės akto atitikimą įstatymo reikalavimams pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus. 2005 m. spalio 19 d. posėdžio protokoline nutartimi atmesdamas atsakovo UAB „Germeta“ pareiškimą dėl dar vienos pakartotinės ekspertizės paskyrimo teismas, be kita ko, sprendė, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti ekspertizės pagrįstumu, nurodytos aplinkybės dėl pažeidimų yra nepagrįstos, nepagrįsta ir atmestina aplinkybė, jog aktas surašytas be jokių reikalavimų (t. 4, b. l. 75-76). Ekspertizės akto trūkumai ar netikslumai, kurie sudarytų pagrindą kritiškai vertinti išvadą ir ją atmesti, turi būti esminiai (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002 m., bylų kategorija 39.6.2.2; 94.3). Kadangi pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kauno technologijos universiteto ekspertizės išvadomis iš esmės tik dėl jų nepakankamo išsamumo ir aiškumo, jis turėjo teisę pasinaudoti CPK 219 straipsnio 1 dalyje numatyta teise paskirti papildomą ekspertizę, tačiau neturėjo pagrindo visiškai atmesti ekspertizės išvadų. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo kokių nors abejonių dėl Kauno technologijos universiteto atliktos ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ar objektyvumo (nors tokios abejonės skundžiamos nutarties motyvuose neišdėstytos), teismas galėjo vadovaujantis CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta teise skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam ekspertui ar ekspertams. Kaip minėta, atnaujindamas bylos procesą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priimant byloje ankstesnį procesinį sprendimą buvo iš pagrindų remiamasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto eksperto B.Narbučio atliktos ekspertizės išvadomis. Naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurių pagrindu buvo atnaujintas bylos procesas, t. y. visiškai priešingų ekspertinių išvadų dėl ieškovo išradimo patentabilumo padarymas, sukėlė teismui abejones dėl faktinių duomenų, kuriais paremtas byloje priimtas teismo sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Atmetęs pakartotinės ekspertizės, kurią atliko Kauno technologijos universiteto ekspertai, išvadas ir visiškai nebevertinęs anksčiau padarytų Vilniaus Gedimino technikos universiteto eksperto B.Narbučio ekspertinių išvadų, pirmosios instancijos teismas liko neišsiaiškinęs atnaujinant bylos procesą kilusių abejonių, ar byloje priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju tam, kad būtų galima atsakyti, ar ieškovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų lemia byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą arba atvirkščiai – nepaneigia priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, reikėjo imtis procesinių priemonių, kad būtų pašalinti atliktos pakartotinės ekspertizės trūkumai arba paskirti atlikti dar vieną pakartotinę ekspertizę. Šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.
Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio ar atskirojo skundo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis lemia šio proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Kadangi apeliaciniame procese yra tikrinamas byloje priimto sprendimo ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, šis procesas negali būti identiškas pirmosios instancijos teismo procesui. Vienas iš apeliacinio proceso ypatumų yra tas, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka naujų ar papildomų įrodymų pateikimo bei tyrimo galimybės yra ribojamos, ypač kai bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (CPK 314 str., 338 str. nuostatos). Ši aplinkybė įgalina spręsti, kad dėl aukščiau nurodyto procesinės teisės pažeidimo panaikinus teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartį, byla, kurios procesas atnaujintas, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).
Jeigu nagrinėjant bylą bus sprendžiamas dar vienos ekspertizės skyrimo klausimas būtina atkreipti dėmesį į atsakovo 2005 m. spalio 18 d. pareiškime dėl Kauno technologijos universiteto ekspertų atliktos ekspertizės išdėstytas aplinkybes. Du iš ekspertizės aktą pasirašiusių asmenų – R.Makaveckas ir A.Šidlauskienė pateikė specialistų išvadas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 41-43). Šių asmenų pateiktos specialistų išvados buvo vienas iš pagrindų, kuriais remiantis atnaujintas šios civilinės bylos procesas. CPK 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ekspertas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir gali būti nušalintas, jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Reikia sutikti su atsakovo pareiškime išsakyta nuostata, kad specialisto išvados pateikimas CPK 67 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme gali būti vertinamas kaip kitoks patikrinimas. Šioje teisės normoje esantis apibrėžimas „pagrindas tai civilinei bylai iškelti“ pagal prasmę artimas civilinės bylos proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kada teismas imasi pakartotinai nagrinėti bylą pagal tas pačias bendrąsias proceso taisykles, kaip ir iškėlus bylą. Darytina išvada, kad negali būti pavedama atlikti ekspertizę asmenims, kurių anksčiau atlikto patikrinimo pagrindu yra atnaujintas bylos procesas. Teismas ekspertizę buvo pavedęs atlikti ne konkretiems ekspertams, bet Kauno technologijos universitetui. Šios įstaigos vadovas apie paskirtus konkrečius asmenis atlikti ekspertizę teismui nepranešė, todėl nebuvo sudaryta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pasinaudoti CPK 68 straipsnyje numatyta teise pareikšti ekspertui ar ekspertams nušalinimą.
Proceso atnaujinimo institutas yra viena iš įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės formų. Proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje esančias teisines klaidas. Proceso atnaujinimo atveju sprendimą ar nutartį tikrina jį priėmęs teismas kita sudėtimi, peržiūrėdamas bylą iš naujo. Nagrinėjant pakartotinai bylą negalima peržengti ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi, nagrinėjant bylą, kurios procesas atnaujintas, yra patikrinama ir įvertinama, ar byloje pareikštų reikalavimų išsprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla, kurios procesas atnaujintas, turi būti nagrinėjama pakartotinai pagal tuos pačius byloje pareikštus reikalavimus, dėl kurių buvo priimtas teismo sprendimas (nutartis). Patentų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patento savininkas turi teisę pareikšti ieškinį teisme bet kuriam asmeniui, pažeidusiam ar pažeidinėjančiam patentą arba paskelbtą patentinę paraišką, kuriai suteikta laikina apsauga, ir prašyti nutraukti pažeidžiančius veiksmus, atlyginti padarytą žalą. Ieškovas šioje byloje ieškinį dėl, jo nuomone, atsakovo daromų ieškovo išradimo patento pažeidimų pareiškė tuo metu, kai jis buvo patento savininkas. Ta aplinkybė, kad šios bylos proceso metu ieškovui išduotas patentas buvo panaikintas administracine tvarka (dėl nesumokėto metų mokesčio), savaime nepanaikina ieškovo reikalavimo teisės konstatuoti patento savininko teisių pažeidimo faktą, įvykusį šio patento galiojimo laikotarpiu. Be to, byloje pareikštas atsakovo priešinis reikalavimas pripažinti ieškovo išradimą nepatentabiliu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu priešieškinis yra patenkintas ir ieškovui išduotas patentas pripažintas negaliojančiu. Patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies negaliojančiu, netenka galios nuo patentinės paraiškos padavimo datos (Patentų įstatymo 46 str. 1 d.). Procesas šioje byloje atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, susijusių būtent su ieškovo išradimo patentabilumu. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad nežiūrint ieškovui išduoto patento panaikinimo, ši byla gali būti nagrinėjama pakartotinai tose ribose, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, pagal tuos ieškovo ir atsakovo reikalavimus, kurie buvo įvertinti ir išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu galiojant ieškovui išduotam išradimo patentui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą, kurios procesas atnaujintas, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita sudėtimi.