- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-25
- Bylos Nr.
- 2YT-916-913/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00656-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., E. L., S. M., V. M., A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, suinteresuoti D. K., E. L., S. M., V. M., A. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo mamos V. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad santuokoje jo tėvai J. K. ir V. K. susilaukė dviejų vaikų: A. K. ir A. K.. Pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jo mirties liudijimo pareiškėjas nėra išsaugojęs. Mama V. K., mirė (duomenys neskelbtini). Sesuo A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo penkis vaikus: D. K., E. L., S. M., V. M.. Jie turi teisę pretenduoti į dalį turto, kurį galėtų paveldėti jų motina. Pareiškėjo mamos V. K. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, t.y. 0,71 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2 sklypai po 0,54 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini), 0,67 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,54 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). V. K. testamento surašiusi nebuvo. Pareiškėjas paaiškino, kad nežinojo, jog yra nustatytas terminas kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, todėl pavėlavo susitvarkyti palikimą, po mamos mirties. Nurodė, kad po mamos mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. visas kilnojamasis turtas, mamos asmeniniai daiktai, baldai, namuose buvusi buitinė technika, ir kiti daiktai liko pareiškėjui. Pareiškėjas likusį nekilnojamąjį turtą, visus žemės sklypus, taip pat išlaikė, tvarkė, naudojosi, sėjo, šienavo, mokėjo visus reikalingus mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. K., E. L., S. M., V. M., A. M. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus, bei į tai, jog jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjo motina V. K. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Bylos medžiaga, pareiškėjo, liudytojo E. Š., parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties akto Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Po jos mirties liko turtas: 0,54 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,54 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,67 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,54 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr . (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,71 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo A. K. aktyvius veiksmus po motinos mirties patvirtina pareiškėjo paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog A. K. perėmė visą iki tol savo motinos V. K. turėtą kilnojamąjį turtą - mamos asmeninius daiktus, baldus, namuose buvusią buitinę techniką, nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, išlaikė, tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jais naudojosi kaip asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Šias paminėtas aplinkybes patvirtino ir posėdyje apklaustas liudytojas.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo A. K. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Konstatuotina, jog A. K. priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi išlaikė, tvarkė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo A. K., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, į valstybės biudžetą priteistina 26,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo mamos V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,57 Eur (dvidešimt šešis eurus 57 ct) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.