Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas: 1) 2012-04-26 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalį - 4 MGL (520 litų) bauda, 2) 2014-02-10 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2012-04-26 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 3) 2016-06-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2016-05-31, apie 16.30 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį -brolį P. K., kuriam tyčią tris kartus kumščiu sudavė į galvą bei du kartus kumščiu į kairę ranką, tokiu būdu, mušdamas, sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. kaltas prisipažino. Jis paaiškino, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Šis butas nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei K. K., kuri taip pat gyvena šiame bute. 2016-05-31 į namus atėjo jo brolis P. K.. Jis minėta dieną buvo išgėręs keturis ar penkis litrus stipraus alaus. Apie 16.30 val. tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Dėl ko, jis dabar neatsimena. K. K. tuo metu buvo kambaryje, o jis su broliu P. K. buvo koridoriuje. Konflikto metu jis broliui sudavė tris kartus kumščiu į galvą ir du kartus į kairę ranką. Jei jis būtų buvęs blaivus, tai gal būtų ir nesmurtavęs prieš brolį. Brolio atsiprašė. Kai jis sudavė broliui P., K. nematė, nes gulėjo kambaryje, o konfliktas vyko koridoriuje. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Labai gailisi dėl savo poelgio.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau –BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo P. K. parodymų matyti, kad V. K. yra jo brolis, kuris kartu su savo buvusia sutuoktine K. K. gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. K. K. serga Parkinsono liga, jos sveikata labai prasta, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Kadangi V. K. dažnai girtauja, tai jo žmona dažnai pasirūpina jis. 2016-05-31 jam paskambino K. K. ir paprašė, kad jis ateitų ir ja pasirūpintų. Jis sutiko ir nuvyko į jų namus. Jam atvykus V. K. buvo neblaivus ir konfliktiškas. Jam būnant K. K. kambaryje atėjęs V. K. pradėjo užgaulioti K. K., linkėjo jai mirties. Jis bandė jį sudrausminti, tačiau jis į pastabas nereagavo. Jis paprašė, kad V. K. išeitų iš K. K. kambario, palydėjo jį į koridorių. Būnant buto koridoriuje, jie apsižodžiavo ir žodinio konflikto metu V. K. sudavė tris kartus jam kumščiu į galvą ir du kartus į kairę ranką. Po šių veiksmų jis juto fizinį skausmą ir paėmęs K. telefoną, iškvietė policijos pareigūnus. Jis pats prieš V. K. fizinės jėgos nenaudojo. Sužalojimai jam nebuvo padaryti, juto tik fizinį skausmą, tad į medikus nesikreipė ir nesikreips. K. K. šio įvykio nematė, nes buvo kambaryje, o brolis jam sukėlė fizinį skausmą būnant koridoriuje. Daugiau nieko namuose be jo, K. ir brolio V. nebuvo. Jis pats šio įvykio metu buvo blaivus, alkoholio apskritai nevartoja. Jo iškviesti policijos pareigūnai sulaikė V. K. ir išvežė iš namų (b. l. 12).

Iš liudytojos K. K. parodymų matyti, kad ji serga Parkinsono liga, jos sveikata prasta, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ja kartais pasirūpina P. K.. 2016-05-31 ji paskambino P. K., kad jis ja pasirūpintų, nes V. K. buvo neblaivus, ją užgauliojo ir iš jos tyčiojosi. P. K. atėjus į namus ir būnant jos kambaryje, su V. K. apsižodžiavo ir išėjo į koridorių Jiems būnant koridoriuje, ji girdėjo, kad jie pykstasi, šaukia vienas ant kito, girdėjosi, kad vyksta konfliktas. Nors įvykio nematė, bet iš karto po žodinio jų konflikto P. K. jai sakė, kad V. K. jam smūgiavo į galvą, į ranką, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išsivežė V. K.. Ant P. K. kūno sužalojimų nematė (b. l. 17-18).

Iš liudytojo A. U. parodymų matyti, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje. 2016-05-31 jis dirbo kartu su savo kolega R. N.. Apie 16.50 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp brolių, yra smurtaujama. Su kolega nuvyko į minėtą vietą, kurioje paaiškėjo, kad policiją kvietė P. K., prieš kurį smurtavo jo brolis V. K.. P. K. sakė, kad jam kumščiu sudavė į kaktą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Ant P. K. kaktos buvo matomas paraudimas, buvo patinusi kakta, iššokęs guzas. V. K. sulaikomas nesipriešino ( b. l. 20).

2016-05-31 Kauno apskr. VPK PR vyriausiojo patrulio A. U. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2016-05-31, apie 16.50 val., iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) bute yra smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė P. K., kuriam kumščiu į kaktą trenkė jo brolis V. K., taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant P. K. kaktos matėsi kraujosruva. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, jog nemušė brolio. Įvyko vietoje ir pristatant į policijos įstaigą, sulaikytasis elgėsi kultūringai ( b. l. 21-22).

Iš nukentėjusiojo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksnių atlikimo protokolo matyti, kad 2016-05-31, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, P. K. atvyko pas savo brolį V. K., kurį rado neblaivų. P. K. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais dėl to, kad jis atėjo į namus (jis atėjo prižiūrėti sergančią brolio buvusią žmoną) bei tris kartus trenkė jam kumščiu į galvą, taip nubrozdindamas kaktą ir sukeldamas fizinį skausmą, po to dar du kartus trenkė kumščiu jam į kairę ranką ir sukėlė fizinį skausmą ( b. l. 2-6).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad V. K. 2016-05-31, apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį brolį P. K., tyčią tris kartus kumščiu sudavė jam į galvą bei du kartus kumščiu į kairę ranką, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino kaltas ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, 2) kaltės formą ir rūšį, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, 4) nusikalstamos veikos stadiją, 5) kaltininko asmenybę, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam V. K. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. V. K. teistas, šiuo metu atliekantis bausmę už analogiškų nusikaltimų padarymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo V. K. 46.32 eurus už gynybą.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, esant suimtam, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš V. K. tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-06-29 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme, tai yra prie 2016-06-29 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti V. K. galutinę subendrintą 1(vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą jo sulaikyme nuo 2016-05-31 iki 2016-06-02 (2 paras) ir iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2016-06-29 nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (46.32 eurų), susidariusių dėl būtino

gynėjo dalyvavimo, iš V. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.