Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Laurimeta“ ieškinį atsakovams A. T., B. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-12-03 buvo surašytas transporto priemonės R. E., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paėmimo protokolas dėl 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b.l.12). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5 str., 12 str., 2008-04-21 tarp Trakų rajono policijos komisariato ir UAB „Laurimeta“ sudaryta sutartimi, automobilis R. E., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l.13,14). Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą imamas 180,00 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimą už pirmas 15 parų imamas 15,00 Lt mokestis už kiekvieną parą, nuo 15 iki 30 paros imamas 10,00 Lt mokestis ir po 30 paros imamas 5,00 Lt mokestis (b. l.15). Transporto priemonės saugojimo paslaugos buvo teikiamos nuo 2008-12-03 laikotarpiu iki šiol, nes automobilio savininkas automobilio iki šiol nepasiėmė. Susidarė 6570 litų skola (b. l. 8), ieškovas prašo priteisti 4653 litus.

Teismas ieškinį tenkina. VĮ Regitra įrašas (b.l.11) įrodo, kad automobilio savininkas yra B. D.. Iš prijungtos administracinės bylos Nr.A-1109-272/2008 nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus A. T., jis teismo nubaustas 4000 litų bauda. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kai transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, nustatytas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Byloje nustatyta, kad automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, A. T. vairavo neblaivus. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Draudimas vairuoti neblaiviems įtvirtintas ATPK 126 straipsnyje, nes numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonė vairavimą neblaiviam. Esant A. T. padarytam pažeidimui, jo vairuotas automobilis galėjo būti nuvežtas į ieškovo automobilių saugojimo aikštelę. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Ieškovas automobilį išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi ieškovo išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis). Kitoks tuo metu galiojusio įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių bei nepažeisti ATPK 129 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo faktą įrodo 2008-12-03 transporto priemonės paėmimo protokolas. A. T., valdęs automobilį, ir automobilio savininkė B. D. privalo atlyginti transporto priemonės nutempimo ir saugojimo išlaidas. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau jis nereagavo (b. l. 9). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu, todėl iš jų priteistina 4653 Lt skola ieškovo naudai (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių sutartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Teismas atmeta atsakovės B. D. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad atsakovas A. T. savavališkai paėmė automobilį ir vairavo, nes tai prieštarauja atsakovo A. T. paaiškinimams teisme, kuriuos jis davė priėmęs priesaiką. Atsakovė B. D. nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių aplinkybių, kad atsakovas A. T. savavališkai paėmė automobilį. Teismui atsakovė B. D. nepateikė įrodymų, kad buvo nuvykusi pas ieškovą ir siekė susigrąžinti automobilį iš saugojimo aikštelės, o ieškovas atsisakė sugrąžinti automobilį. A. B. D. pateiktame procesiniame dokumente (b.l.26-28) prieštarauja pati sau – nurodo, kad atsakovas A. T. savavališkai paėmė automobilį, tačiau kaltina ieškovą, kad delsė pranešti apie automobilio saugojimą. Įprastai rūpestingas automobilio savininkas, dingus automobiliui, kreipiasi į policiją dėl dingusio daikto, tačiau nagrinėjamos bylos atveju atsakovei B. D. nesirūpino savo automobiliu iki buvo pareikalauta sumokėti pinigus už automobilio saugojimą.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovų priteistinas 140 Lt žyminis mokestis (b.l.4) ir 121 išlaidos procesinių dokumentų parengimui (b.l.17). Teismas ieškovo prašymą priteisti teismo įsakymo parengimo išlaidas atmeta, nes teismas gavo ieškinį, kurį nagrinėja, o teismo įsakymo paruošimo išlaidos nesusijusios su nagrinėjama byla teisme pagal ieškovo pareikštą ieškinį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 4 653 litų skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 653 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 261 litą bylinėjimosi išlaidas lygomis dalimis UAB „Laurimeta“, į. k. 125991990, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis