Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-725-785-2015;

Teisėjas Gintautas Kaulakis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00583-2014-8;

2015 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir 290 str. ir paskirtos jam bausmės: pagal BK 286 str. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo; pagal BK 290 str. – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. ši subendrinta laisvės atėmimo bausmė iš dalies pridėta prie 2009-03-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 6 metų 1 mėnesio ir 14 d. laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje 3-me sektoriuje, esančiame Pravieniškių II kaime Pravieniškių seniūnijoje Kaišiadorių rajone, 2014 m. rugsėjo 14 d. apie 5 val. ryto Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus uždarosios zonos posėdžių kambaryje nevykdė teisėtų Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos 3-o sektoriaus pareigūno – Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo G. G. reikalavimų eiti į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasipriešino aktyviais veiksmais: grasino panaudoti fizinį smurtą prieš valstybės tarnautojus – laikė pakėlęs, užsimojęs mesti, metalinę kėdę, šaukdamas ir grasindamas ką nors sužaloti, jei prie jo prieis ir kėsinosi į vyr. prižiūrėtojo V. P., ėjusio savo pareigas, numatytas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, sveikatą – metė į jį metalinę kėdę, tačiau jam išvengus smūgio ir valstybės tarnautojams – prižiūrėtojams V. M., T. P., V. L. ir G. G. vėl pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, kaltinamasis nuteistasis V. B. nepakluso reikalavimams, toliau tęsė nusikalstamus veiksmus: mėtė į pareigūnus suolus, kėdes, siekdamas, kad prižiūrėtojai jo nesulaikytų, apvertė stalą prie įėjimo į patalpą, darė barikadą, tokiu būdu sugadino dalį baldų, išdaužė langą ir necenzūriniais žodžiais bei teiginiais – „gaidžiai, niekur neisiu, čia mentai, gaidžiai man nevadovaus“, „jūs mentai, pyderai, lengvai nepaimsit“, „pasitraukit pyderai, mentai, nelyskit“ – įžeidinėjo minėtus valstybės tarnautojus bei toliau, siekdamas išvengti sulaikymo priešinosi valstybės tarnautojams Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos vyr. prižiūrėtojams V. P., R. G., V. M., kai šie norėjo kaltinamąjį nuraminti ir sulaikyti, uždėti antrankius šis stumdėsi, bandė smogti rankomis ir bandė įspirti pareigūnams. Kaltinamasis V. B. tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams – Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos 3-ojo sektoriaus prižiūrėtojams, einantiems jiems pavestas tarnybines pareigas ir įžeidė valstybės tarnautojus G. G., V. P., R. G. V. L., T. P..

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Karpovas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. V. B. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, V. B. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad V. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimus nuteistasis padarė pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už ankstesnį sunkų nusikaltimą. V. B. turi du neišnykusius teistumus. Be to, pataisos namuose piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjo pataisos namų vidaus tvarkos taisykles už ką jam buvo paskirtos 34 nuobaudos. Visos paminėtos aplinkybės byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusio visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Atkreipiamas dėmesys, jog nustatydamas bausmių dydžius – paskirdamas mažesnes, negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti bausmių vidurkiai, laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Teismas pagrįstai skyrė 1 metų laisvės atėmimo ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismas taip pat šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę subendrino su anksčiau neatlikta bausme iš dalies ją pridedant prie neatliktos bausmės (BK 64 str. 1,3 d.) ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 7 metus laisvės atėmimo.

Nuteistojo ir jo gynėjo argumentai, kad V. B. veiksmus iššaukė pačių pareigūnų neteisėti ir nepagrįsti veiksmai, kurie gali būti traktuojami kaip lengvinanti aplinkybė, atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareigūnų veiksmai buvo provokuojantys, todėl nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 6 d. numatytą lengvinančią aplinkybę ir švelninti paskirtą bausmę.

Aukštesnysis teismas konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3324 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. B., išlaidas sudaro 23,16 EUR dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.