- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1258-392/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00904-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Aliuminio konstrukcijos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Molesta“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolės A. S. 2016 m. gruodžio 9 d. raginimą Nr. S016-16139 įvykdyti sprendimą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/02076, vykdomąją bylą sustabdyti ir įpareigoti antstolę perduoti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateiktą 2016 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-36025-728/2016. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. gavo antstolės 2016 m. gruodžio 9 d. procesinius dokumentus, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/02076, t. y. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S016-16141, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S016-16139, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S016-16140. Pareiškėja teigia, kad priverstinis vykdymas pareiškėjos atžvilgiu yra negalimas, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi (įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d.) pareiškėjai iškelta restruktūrizavimo byla, 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos restruktūrizavimo planas, kurį šiuo metu pareiškėja vykdo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-36025-728/2016 ir pradėjusi vykdomąją bylą, privalėjo vadovautis nurodytomis nuostatomis, tačiau nesilaikė CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo.Antstolė A. S. 2017 m. sausio 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizuojamos įmonės statusą įgijo nuo 2014 m. kovo 27 d., o vykdomasis raštas išduotas 2016 m. lapkričio 28 d., t. y. ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir po restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Pasak antstolės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, yra išaiškinęs, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Antstolės nuomone, nėra teisinio pagrindo vykdomajai bylai stabdyti ir vykdomąjį raštą perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimu į RUAB „Molesta“ skundą, nurodė, kad antstolė tinkamai taikė CPK 1 straipsnyje įtvirtintą procesinių normų konkurencijos taisyklę ir spręsdama dėl pareigos sustabdyti vykdomąją bylą, bei ją persiųsti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir ĮRĮ 8 straipsnio konkurencija), pagrįstai rėmėsi specialiąja ĮRĮ 8 straipsnio norma, numatančia, kad vykdomoji byla turi būti persiunčiama tik iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Nurodė, kad antstolė, atmesdama skolininko skundą, pagrįstai rėmėsi aktualia teismo praktika dėl restruktūrizuojamos įmonės prievolės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016), nes šiuo atveju 100 Eur advokato išlaidų, kurias ieško antstolė, ir yra einamosios įmokos. Bylinėjimosi išlaidos išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsirado RUAB „Molesta“ iniciatyva pateikus nepagrįstą atskirąjį skundą po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo proceso eigoje, todėl priteistinos advokato pagalbos išlaidos turi būti išieškomos kaip einamieji mokėjimai (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos RUAB „Molesta“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, priteisė iš pareiškėjos RUAB „Molesta“ suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad pareiškėjai RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla iškelta 2014 m. sausio 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas. Reikalavimas priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurio pagrindu išduotas 2016 m. lapkričio 28 d. vykdomasis raštas ir pradėta vykdomoji byla, atsirado 2016 m. rugsėjo 9 d., suinteresuotam asmeniui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ patyrus 100 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-36025-728/2016 parengimą. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad reikalavimas, kurio pagrindu išduotas 2016 m. lapkričio 28 d. vykdomasis raštas, atsirado jau po restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą. Teismas sprendė, kad vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį, pareiškėjos skundą dėl antstolės A. S. veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolės 2016 m. gruodžio 9 d. raginimą Nr. S016-16139 įvykdyti sprendimą, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/16/02076, įpareigoti antstolę perduoti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateiktą 2016 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-36025-728/2016, priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ apeliantui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, kuria remiasi teismas, minimos faktinės aplinkybės skiriasi nuo skunde dėstomų aplinkybių ir negali būti tapatinamos. Kasacinio teismo nutartyje kalbama apie restruktūrizuojamos įmonės pareigą mokėti einamąsias įmokas – mokesčius valstybei. Remiantis ĮRĮ išaiškinimais, einamosios įmokos yra tokie mokėjimai, kurie yra būtini tęsti įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Pareiškėjos nuomone, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su šiuo metu vykdoma apeliantės ūkine – komercine veikla, todėl negali būti priskirtos prie einamųjų mokėjimų.Pareiškėja nurodė, kad ĮRĮ nuostatų, teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad visi kreditoriniai reikalavimai, atsiradę po restruktūrizavimo bylos iškėlimo (įskaitant ir einamuosius), turi būti įtraukti į restruktūrizavimo planą ir tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka bei terminais. Jokie priverstiniai išieškojimai iš restruktūrizuojamos įmonės nėra galimi, ir net einamųjų įmokų įsiskolinimo išieškojimui yra būtinas įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimas. Pareiškėja pažymi, kad antstolė, priėmusi suinteresuoto asmens vykdomąjį raštą, privalėjo jį priimti ir atlikti CPK 651 straipsnyje nustatytus veiksmus – patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti. Nustačius, kad skolininkas yra restruktūrizuojamas, antstolė privalėjo vadovautis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, sustabdyti vykdomąją bylą, bei persiųsti vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip einamosios įmokos, turi būti vykdomos bendra tvarka ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/16/02076 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-36025-728/2016 dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko RUAB „Molesta“ išieškotojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai, kuris buvo priimtas vykdyti 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas. Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas pareiškėjos skundas dėl antstolės A. S. veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos RUAB „Molesta“ prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties atmetė, iš pareiškėjos RUAB „Molesta“ suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. suinteresuotam asmeniui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-36025-728/2016 dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas, antstolis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių, kurių nepatenkino antstolis, reikalavimai tenkinami ĮRĮ 13 straipsnio tvarka. Restruktūrizavimo byloje kreditorių reikalavimai pagal jų pateikimo momentą gali būti skirtingi, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui dienos, ir nauji kreditorių reikalavimai, atsiradę po restruktūrizavimo bylos iškėlimo.Įmonės restruktūrizavimo metu atsiradusių kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros nustatytos ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ reikalavimas priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas atsirado jau teismui priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Molesta“ iškėlimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens reikalavimo teisė turi būti realizuojama laikantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, sprendžiant RUAB „Molesta“ kreditorių sąrašo ir įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo klausimą. Taigi, pareiškėja žinodama, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi iš pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėjo kreiptis į RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą, su prašymu tikslinti įmonės restruktūrizavimo planą. Šiuo atveju, pareiškėja to nepadarė, todėl suinteresuotas asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pagrįstai kreipėsi į antstolę dėl vykdomojo rašto Nr. 2-36025-728/2016 dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų vykdymo.Pareiškėja skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos nepriskirtinos restruktūrizuotos įmonės einamosioms įmokoms, nes bylinėjimosi išlaidos neužtikrina įmonės ūkinės komercinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias (Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai ir įmokos), kurie mokami įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismo rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi RUAB „Molesta“ atskirasis skundas nebuvo patenkintas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.