Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas pažeidžia išsamumo ir įstatymo viršenybės principą, nes atsakovė neatliko jokio teisinio vertinimo ir neišdėstė sprendimo motyvų. Be to VTEK netinkamai aiškino Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nustatančią asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tokiems asmenims taip pat priskiriami asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Pareiškėjas sutinka, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, tačiau nesutinka, kad biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris kontroliuoja pavaldžius darbuotojus, turi deklaruoti privačius interesus. Pareiškėjo įsitikinimu, sąvoką „administravimo įgaliojimai“ reikia aiškinti (sisteminiu ir teleologiniu metodu) taip, kad tik tie asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Reikalavimas deklaruoti privačius interesus asmenims, kurie atlieka kontrolės ar tvarkymo funkcijas, bet nepriima sprendimų, reikštų proporcingumo principo pažeidimą, nes toks reikalavimas nėra susijęs su įstatymo leidėjo tikslu, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys, tačiau Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis VTEK narys V. K., kuris neteisėtai vykdė viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo subjektai neturi teisės veikti ultra vires. Komisija neturi teisės priimti sprendimų, jei sprendimai parengti viešojo administravimo subjekto, kuris neturi teisės šių funkcijų vykdyti. Negali būti pareiškėjui teikiamas Sprendimas, kuris pasirašytas tam neturinčio teisės asmens. Nepasirašytas Sprendimas yra negaliojantis ab intio, ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia nuorodomis į kitas asmenų grupes, dėl kurių ginčo šioje administracinėje byloje nėra. VTEK yra priėmusi ne vieną įsiteisėjusį sprendimą dėl biudžetinių (viešųjų) įstaigų struktūrinių padalinių vadovų. VTEK nuomone, pareiškėjas nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Nors pareiškėjo tarnybinis statusas šias sąlygas atitinka, Įstatymo leidėjas privačių interesų deklaravimo prievolę nustatė ir tokiai asmenų grupei, kuri jokių sprendimų objektyviai priimti negali. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąvoka, jų subjektiškumas bei prievolės yra aiškiai nustatytos pačiame Įstatyme, kurio nuostatomis, priimdama atitinkamus sprendimus VTEK visada griežtai vadovaujasi.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. KS-134 „Dėl D. P.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nuo 2009 m. lapkričio 17 d. dirbo LNOBT Scenos įrengimų ir meninės pastatymų tarnybos šviesos operatoriumi, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. buvo perkeltas į Apšvietimo baro vadovo pareigas (b. l. 22–25). Reikalavimus pareiškėjo užimamoms pareigoms ir atliekamas funkcijas nustato Meninės pastatymų tarnybos scenos apšvietimo skyriaus vadovo pareiginė instrukcija, patvirtinta LNOBT generalinio direktoriaus įsakymu (b. l. 7, 28–29).

2017 m. balandžio 13 d. pareiškėjas pateikė privačių interesų deklaraciją (b. l. 32–34).

2017 m. birželio 8 d. VTEK raštu Nr. S-1258-(1.2) pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjas paprašytas pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio, t. y. privačių interesų deklaracijos pateikimo tik 2017 m. balandžio 13 d. (b. l. 20).

2017 m. birželio 19 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad atlieka funkcijas, kurios nedaro reikšmingos įtakos įstaigos valdymui. Nors jo atliekamos funkcijos nėra prilygintinos administravimo įgaliojimams, bet sužinojęs nuomonę, kad užimamos pareigos gali būti vertinamos kaip asmens, turinčio administracinius įgaliojimus, siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, deklaraciją užpildė ir pateikė nedelsdamas (b. l. 31).

2017 m. rugsėjo 13 d. įvykusio VTEK posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. VTEK nariai vienbalsiai nutarė pripažinti, kad pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo reikalavimus (b. l. 51–55). Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 13 d. VTEK priėmė skundžiamą sprendimą Nr. KS-134, kuriuo pareiškėjas, nustatytais terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pripažintas pažeidęs Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 37–39).

Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Pagal įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje – tai asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus. Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

Pareiškėjas skunde teigia, jog jis neprivalėjo deklaruoti privačių interesų, taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas priskirtinas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, t. y. ar pareiškėjas dirba biudžetinėje įstaigoje ir ar turi administravimo įgaliojimus. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas dirba biudžetinėje įstaigoje, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, jis neturi administravimo įgaliojimų. Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai Įstatymo taikymo prasme nesietini vien su viešojo administravimo įgaliojimais, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, bet ir su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, t. y. dalyvavimu įstaigos vidinės veikos organizavimo procesuose, teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus, kadangi visuomenei yra svarbu, jog vykdant tokius įgaliojimus biudžetinėje įstaigoje, pirmenybė taip pat būtų teikiama viešiesiems interesams ir sprendimai būtų priimami nešališkai.

Kaip minėta, pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. dirba LNOBT Meninės pastatymų tarnybos Scenos apšvietimo skyriaus vadovu. Iš LNOBT Meninės pastatymų tarnybos Scenos apšvietimo skyriaus nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 (b. l. 26–27) matyti, kad minėtas skyrius yra LNOBT struktūrinis padalinys, atliekantis teatre vykstančių bei gastrolėse organizuojamų spektaklių, koncertų ir kitų renginių scenos apšvietimo technikos sumontavimą, paruošimą ir pravedimą. Pagal minėtų nuostatų 5 punktą skyriui vadovauja vadovas. Meninės pastatymų tarnybos Scenos apšvietimo skyriaus vadovo pareiginė instrukcija nustato, kad Meninės pastatymų tarnybos Scenos apšvietimo skyriaus vadovo pagrindinis uždavinys – kokybiškai organizuoti teatro scenos apšvietimo įrengimų ir komunikacijų valdymo darbus, saugų ir patikimą scenos apšvietimo įrengimų darbą. Meninės pastatymų tarnybos Scenos apšvietimo skyriaus vadovas atlieka šias funkcijas: organizuoja scenos apšvietimo skyriaus darbą; vykdo scenos apšvietimo įrengimų remontą; organizuoja scenos apšvietimo įrengimų ir komunikacijų patikrinimo, remonto bei profilaktinių darbų grafikus bei atlikimą; organizuoja reikalingų naujų scenos apšvietimo įrenginių, atsarginių dalių ir medžiagų paraiškų sudarymą; kontroliuoja scenos apšvietimo įrenginių techninį stovį; organizuoja saugų ir patikimą scenos apšvietimo įrengimų darbą; veda materialinio turto apskaitą; sudaro ir veda scenos apšvietimo skyriaus darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, teikia vadovybei priedų perskirstymo mokėjimo planą; organizuoja naujų darbuotojų apklausą bei atranką; laiku vykdo kitus teatro vadovybės nurodymus. Scenos apšvietimo skyriaus vadovas, be kita ko, turi teisę dalyvauti teikiant siūlymus teatro vadovybei dėl skyriaus veiklos gerinimo, darbo organizavimo tobulinimo, skyriaus darbuotojų skatinimo ar drausminių nuobaudų skyrimo, priedų prie tarnybinių atlyginimų skyrimo / neskyrimo, dalyvauti teikiant siūlymus teatro vadovybei dėl scenos apšvietimo įrengimų modernizavimo ir kt. Pažymėtina, jog šios pareiškėjo teisės bei funkcijos buvo įvirtintos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio mėn. bei 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymais patvirtintose Meninės pastatymų tarnybos scenos apšvietimo skyriaus vadovo pareiginėse instrukcijose, su kuriomis pareiškėjas pasirašytinai buvo susipažinęs (b. l. 7, 28–29).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjo įgalinimus, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas LNOBT Meninės pastatymų tarnybos Scenos apšvietimo skyriaus vadovu, turėjo administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo pavaldžių darbuotojų, skyriaus darbą, organizavo įrenginių remontą, turėjo teisę teikti pasiūlymus dėl darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo, organizuoti naujų darbuotojų atranką. Kadangi pareiškėjas dirbo biudžetinėje įstaigoje – LNOBT, ir turėjo administravimo įgaliojimus, jo statusas atitiko Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoką, todėl jis turėjo pareigą nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Įstatymo 3 str. 2 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d.). Tokią pareiškėjo pareigą, be kita ko, patvirtina ir LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. S1-219 (b. l. 42), kuriuo LNOBT skyrių ir tarnybų vadovams buvo nurodyta pildyti privačių asmenų deklaracijas, bei LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 ,,Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“ (b. l. 43), kuriuo LNOBT tarnybų ir skyrių vadovai įpareigojami nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Kadangi pareiškėjas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo į pareigas dienos neįvykdė, privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2017 m. balandžio 13 d., pripažintina, kad jis pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, todėl VTEK pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

Skunde nurodoma, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių VTEK narys, kaip nurodyta VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, kad Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys, jog VTEK įstatymo 16¹ straipsnis nustato, kad VTEK jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pagal šio straipsnio 3 dalį VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai, komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad VTEK 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje kolegialiai ir vienbalsiai, dalyvaujant keturiems nariams, nusprendė pradėti tyrimus dėl 17 administravimo įgaliojimus turinčių LNOBT darbuotojų elgesio (b. l. 49–50). Skundžiamas Sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“ (b. 1. 51–55). Todėl pripažintina, kad VTEK, priimdama Sprendimą, veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už Sprendimo priėmimą balsavo įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius.

Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tad pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas yra neišsamus, vertintinas kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. KS-134 „Dėl D. P.“, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.