Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. kovo 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – areštas 35 paroms;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio. 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams. 2014 m. gruodžio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą neatlikus 1 metų 11 mėnesių 19 dienų , 2014 m. gruodžio 30 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ojo sektoriaus, 2015 m. balandžio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo;

4) Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – 60 MGL, tai yra 2 259,60 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL, tai yra 1506,40 eurų dydžio bauda;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, skirta galutinė bausmė – 40 parų areštas ir 40 MGL, tai yra 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 ct) dydžio bauda. 2020 m. balandžio 14 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs arešto bausmę,

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL, tai yra 1 506,40 Eur bauda, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 40 MGL, tai yra 1 506,40 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2026 m. vasario 23 d. Išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. 2026 m. sausio 15 d., apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), iki kol ties pastatu, esančiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0069, patikros sertifikato Nr. 2428607, 19 val. 13 min. jam nustatytas 1,94 prom. neblaivumas.

Be to, M. T. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2023 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines transporto priemones 5 metus, t. y. iki 2028-06-05 ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriuje būdamas įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. liepos 14 d., apie 07 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,79 prom. girtumas, 2026 m. sausio 15 d., apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam nustatytas vidutinis - 1.94 prom. girtumas, tokiu būdu piktybiškai vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2026 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2026 m. sausio 15 d., apie 18 val. 40 min. policinės priemonės metu, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namo numeriu tikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Naudojantis alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0069, patikros sertifikato Nr. 2428607, pirmuoju tikrinimu 2026-01-15, 18 val. 43 min. buvo nustatytas 2,04 prom. neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antruoju tikrinimu 2026-01-15, 19 val. 13 min. buvo nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. Tokiais savo veiksmais M. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ str. 1 d. (b. l. 8).

Iš 2026 m. sausio 15 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. T. nustatytas požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0069, patikros sertifikato Nr. 2428607, pirmuoju tikrinimu 2026 m. sausio 15 d., 18 val. 43 min. M. T. buvo nustatytas 2,04 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 2026-01-15, 19 val. 13 min. buvo nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. M. T. su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė (b. l. 37–40).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog transporto priemonė „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra šio automobilio valdytoja-savininkė (b. l. 33).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Vectra“ GTS DTI, gamybos periodas 2002-2009, pasirinkti metai 2003, kaina Lietuvoje su PVM yra 1250 eurų (b. l. 34).

Iš 2026 m. sausio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog 2024 m. kovo 1 d. į Lietuvos probacijos tarnybos registrą įtrauktas M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2024-03-05 pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, teismo skirtais įpareigojimais, skirta baudžiamojo poveikio priemone ir teisinėmis pasekmėmis už probacijos ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Fiksuoti du probacijos sąlygų ir teismo skirtų įpareigojimų nesilaikymo atvejai, vienas iš jų 2025-07-14 padarytas nusižengimas, numatytas ANK 427 str. 1 d. (vairavo neblaivus) (b. l. 104).

Dėl BK 243 straipsnyje ir BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, taip pat ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. T. dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas anksčiau aprašytus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog anksčiau aprašyti duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje kaltinamasis M. T. vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0069, patikros sertifikato Nr. 2428607, 19 val. 13 min. jam nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. Be to, M. T. žinodamas, kad 2023 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines transporto priemones 5 metus, t. y. iki 2028 m. birželio 5 d. ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriuje būdamas įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. liepos 14 d., apie 07 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,79 prom. girtumas, 2026 m. sausio 15 d., apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam nustatytas vidutinis - 1.94 prom. girtumas, tokiu būdu piktybiškai vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamojo M. T. baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

Kaltinamojo M. T. nusikalstamos veikos byloje kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Nes patikimai nustatyta, jog kaltinamasis M. T. nusikalstamų veikų įvykdymo metu minėtu teismo nuosprendžiu buvo įpareigotas nevairuoti kelių transporto priemones, tačiau jis tai vėl padarė būdamas virš 1,51 promilių neblaivus. Abejonių dėl šių aplinkybių, šių duomenų gavimo teisėtumo teismui nekyla. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. ir pats visiškai prisipažino, ir tai yra patikimai įrodyta kitais anksčiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog minėtą automobilį nusikaltimo įvykio metu, žinodamas, jog jam paskirta, vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus vairavo būtent jis ir niekas kitas, kai jam buvo nustatytas minėtas neblaivumas. Bylos duomenimis kaltinamasis M. T. neturėjo specialią teisę vairuoti tokios kategorijos kelių transporto priemonę.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis M. T. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmes teismas vertina ir tai, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 81–87), vykdantis individualią veiklą. Kaltinamasis psichiatrijos įskaitoje neregistruotas (b. l. 93). Priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2025-05-02, dėl (Z71.2) asmuo, besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui (b. l. 96). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 101). Kartu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis teistas šešis kartus, paskutinį kartą teistas už analogišką veiką – vairavimą neblaiviam, šiuo atveju nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo metu. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai. Tačiau, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad asmuo suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltę prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Atsižvelgiant į aptartus duomenis teismas sprendžia, kad tinkamo nubaudimo ir prevenciniai tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, tai yra 9 mėnesius, tuo tarpu už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą skirtina taip pat straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis ir skirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu skirtiną 40 parų arešto bausmę pakeisti 40 dienų laisvės atėmimo ir skirtinas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi naują nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė neatlikęs dalies paskutiniu jo atžvilgiu priimtu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 40 MGL, tai yra 1 506,40 Eur baudos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL, tai yra 1 506, 40 Eur bauda, visiškai jas sudedant.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Įvertinęs visumą anksčiau aptartį aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, į tai, kad nors kaltinamasis jau trečią kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, tačiau pažymėtina, jog dalį ankstesnės bausmės kaltinamasis įvykdė – bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, dėl šios nusikalstamos veikos kaltę prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, šiuo metu vykdo individualią veiklą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant terminuotos laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam M. T. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam M. T. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismų praktikoje galimybė konfiskuoti turtą, kuris nėra kaltininko, siejama su specifiniu santykiu tarp trečiojo asmens ir nusikalstamos veikos. BK redakciją turto konfiskavimas iš trečiojo asmens siejamas ne vien su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bet ir trečiojo asmens santykiu su kaltininku. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Pakanka nustatyti trečiojo asmens numanymą, kad jo turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. T. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad šios transporto priemonės valdytojas – savininkas yra K. K. (b. l. 33). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. T. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį K. K. vairavo be automobilio savininkės sutikimo. Byloje duomenų apie tai, kad automobilio savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, nėra, todėl konfiskuoti šį K. K. priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš M. T. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 250 Eur (b. l. 34), tačiau į bylą pateikta automobilio 2025 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad M. T. automobilį pardavė už 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Emprekis“ nevertina konkretaus automobilio defektų, nusidėvėjimo, ridos ir kitų aspektų, kurie turi įtakos automobilio kainas, teismas remiasi automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina ir ši suma (300 Eur) išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus

Iš 2026 m. vasario 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pateiktos pažymos matyti, kad už M. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą VGTPT išlaidos sudaro 81,25 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl teismas sprendžia, jog VGTPT patirtos išlaidos už teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, 2026 m. sausio 16 d. grąžintas teisėtai savininkei K. K., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jai grąžintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu M. T. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. T. bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL, tai yra 1 506,40 Eur bauda, visiškai jas sudedant, ir skirti M. T. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 40 MGL, tai yra 1 506,40 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8, 10 punktais, M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. T. įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti M. T. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti AB „Regitra“;

- konfiskuoti iš M. T. automobilio „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 300 Eur (tris šimtus eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103).

M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti grąžintą savininkei K. K..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.