Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (P. R. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (J. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (T. N. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (L. L. , A. L. , E. M. , L. Š. , I. Š. , O. Č. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (A. B. , V. Ž. , A. G. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (K. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (R. L. , V. G. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (G. Č. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (K. G. , D. B. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (G. P. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (N. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (A. M. , R. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (D. Č. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (E. L. , K. M. , A. J. , S. J. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (A. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (L. J. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (E. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė A. M. nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. M. priteista: 2000 Lt A. B. , 500 Lt K. G. , 2000 Lt V. Ž. , 500 Lt D. B. , 2000 Lt A. G. , 2000 Lt A. M. , 2000 Lt R. K. , 2000 Lt E. K. , 2000 Lt D. Č. , 2000 Lt L. L. , 2000 Lt A. L. , 4000 Lt E. M. , 2000 Lt L. Š. , 2000 Lt I. Š. , 2000 Lt O. Č. , 2000 Lt L. J. , 2000 Lt A. S. , 2000 Lt J. K. , 2000 Lt G. Č. , 3400 Lt T. N. , 2000 Lt N. S. , 1500 Lt G. P. , 1500 Lt R. L. , 1500 Lt V. G. , 2000 Lt E. L. , 2000 Lt K. M. , 2050 Lt A. J. , 2000 Lt S. J. , 2000 Lt P. R. .

Nukentėjusiojo K. K. ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. M. 2500 Lt nukentėjusiajam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad 2003 m. rugsėjo 12 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiuoju P. R. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jo paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2003 m. rugsėjo 22 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiuoju J. K. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jo paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2003 m. spalio 13 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiąja T. N. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jos paėmė, t.y. įgijo apgaule, 3400 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2003 m. lapkričio 29 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, paėmė iš E. K. 500 Lt bei 2003 m. gruodžio 2 d. į I. M. banko sąskaitą pervestus 1500 Lt, 2004 m. birželio 15 d. pasirašė su nukentėjusiuoju paskolos sutartį ir už įdarbinimo paslaugą iš jo paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. sausio 5 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiąja L. L. paskolos sutartį ir už įdarbinimo paslaugą iš jos paėmė, t.y. įgijo apgaule, L. L. 2000 Lt, A. L. 2000 Lt, E. M. 4000 Lt, L. Š. 2000 Lt, I. Š. 2000 Lt, O. Č. 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. sausio 10 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiaisiais A. B. , V. Ž. bei A. G. paskolos sutartis ir už šią paslaugą iš jų paėmė, t.y. įgijo apgaule, A. B. 2000 Lt, V. Ž. 2000 Lt, A. G. 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. sausio 22 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiuoju K. K. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jo paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2500 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. vasario 15 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiaisiais R. L. bei V. G. paskolos sutartis ir už šią paslaugą iš jų paėmė, t.y. įgijo apgaule, R. L. 1500 Lt, V. G. 1500 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. vasario 20 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiąja G. Č. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jos paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. vasario 23 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiaisiais K. G. bei D. B. paskolos sutartis ir už šią paslaugą iš jų paėmė, t.y. įgijo apgaule, K. G. 500 Lt ir D. B. 500 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. vasario 29 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiąja G. P. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jos paėmė, t.y. įgijo apgaule, 1500 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 4 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiąja N. S. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jos paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 14 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiaisiais A. M. bei R. K. paskolos sutartis ir už šią paslaugą iš jų paėmė, t.y. įgijo apgaule, A. M. 2000 Lt ir R. K. 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 15 d., kalbėdama telefonu su D. Č. , melagingai teigė, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, tą pačią dieną už įdarbinimą iš nukentėjusiosios paėmė per UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skyrių persiųstus 2000 Lt, t.y. įgijo apgaule D. Č. 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 17 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiaisiais E. L. , K. M. , A. J. bei S. J. paskolos sutartis ir už šią paslaugą iš jų paėmė, t.y. įgijo apgaule, E. L. 2000 Lt, K. M. 2000 Lt, A. J. 2000 Lt bei S. J. 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. gegužės 17 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiuoju A. S. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jo paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2000 Lt.

Be to, A. M. nuteista už tai, kad 2004 m. gegužės 18 d. Mažeikiuose, savo namuose, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, pasirašė su nukentėjusiuoju L. J. paskolos sutartį ir už šią paslaugą iš jo paėmė, t.y. įgijo apgaule, 2000 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.

Apeliantė teigia, jog teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik byloje nustatytais objektyviaisiais požymiais ir netyrė veikos iš esmės, neatskleidė bylos esmės, jos, kaip kaltinamosios, tikslų, motyvų bei kaltės formos.

Apeliantė nurodo, jog apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ji labai aiškiai parodė, kad dėl jai inkriminuotos veikos reikia kaltinti ne ją, bet M. B. G. ir viso to organizatorę D. G. – A. – B., nes būtent šių moterų iniciatyva ji, tikėdama jų pažadais, pradėjo rinkti iš žmonių, norinčių išvykti dirbti į užsienį, pinigus ir perdavinėti juos minėtoms moterims. Apie tai liudija ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – paskolos rašteliai, kuriuos savo rankomis jai surašė bei išdavė M.B. G. ir D. G. – A. – B. Šios moterys, o ypač D. G. – A. – B., sugebėjo pasiekti didžiulį apeliantės pasitikėjimą, nes pastaroji ištekėjo už Švedijos piliečio, išvyko gyventi į Švediją, o prieš tai Mažeikiuose, bažnyčioje, net pasikrikštijo, tapdama jos krikšto dukra, ką patvirtina teismui pateikti įrodymai. Visa ši informacija bei kiti įrodymai tyrimo metu buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau šių aplinkybių iki šiol niekas netyrė.

Apeliantė taip pat nurodo, jog teisme tuo pačiu metu buvo nagrinėjamos kitos dvi baudžiamosios bylos pagal analogiškus BK straipsnius ir dėl identiškų jos veikų, teisme buvo prašoma šias bylas sujungti į vieną ir visas veikas tirti kartu, nes tik tuo atveju būtų realu tikėtis, kad bus nustatyta objektyvi tiesa bei ištirtos visos su šia byla susijusios tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės, tačiau prašymas nebuvo patenkintas o teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog ji, paimdama pinigus iš asmenų, jiems melavo ir iš anksto žinojo, kad darbo jiems neieškos, tokiu būdu turėdama išankstinį tikslą juos apgauti. Mano, jog teismas šią savo išvadą parėmė jos pačios prisipažinimu paėmus pinigus iš nukentėjusiųjų bei tuo, kad ji neturėjo įstatymo nustatyta tvarka įregistravusi individualios veiklos, kurios pagrindu būtų galėjusi legaliai verstis įdarbinimo veikla. Nurodo, jog neišsisukinėja ir neteigia, kad pinigus iš nukentėjusiųjų skolinosi, nors tai liudija paskolos rašteliai, o atskleidžia tikrąją savo veiksmų esmę, tai, jog pinigus ėmė būdama įsitikinusi, kad D. G. – A. - B. Švedijoje vykdo savo įsipareigojimus ir žmonės bus įdarbinami.

Apeliantė taip pat mano, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo nuodugniai ištirti ne tik apkaltinančius, bet ir teisinančius įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LR BPK 20 str. 3 d.). Nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas jos prašymu neapklausė nei vieno liudytojo, kuris patvirtintų, kad jos teiginiai, susiję su D. G. – A. – B. ir M. B. G. , neišgalvoti, nors ji šiuos žmones aiškiai įvardijo, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog tikrai perdavinėjo pinigus minėtoms moterims (paskolos raštelius), jog pinigai iš jos dukters sąskaitos buvo išgryninami Švedijoje (sąskaitų operacijų išklotinės), nebuvo imtasi visiškai jokių priemonių ir pastangų apklausti pačią D. G. – A. – B., nors yra žinomos visos jos koordinatės Švedijoje.

Taip pat apeliantė teigia, jog teismas, aiškindamas nuosprendį, jai išaiškino, kad vertinant jos kaltumą neturi jokios reikšmės ta aplinkybė, jog paimtus iš žmonių pinigus ji perdavė kitiems asmenims, kurie organizavo visą šį fiktyvų įdarbinimo procesą, nes nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo to momento, kai ji įgijo galimybę laisvai disponuoti jai perduotais pinigais. Mano, kad priešingai - ši aplinkybė yra svarbi vertinant jos subjektyvinę tariamos nusikalstamos veikos pusę, taip pat svarbu, ar svetimą turtą ji įgijo savo ar kitų asmenų naudai. Teigia, jog išsiaiškinus šias aplinkybes būtų aišku, kad ji neturėjo ir negalėjo turėti tikslo apgauti visus tuos žmones, o jei būtų turėjusi tokį tikslą, tai nebūtų pasirašiusi paskolos sutarčių, be to, šios aplinkybės svarbios sprendžiant ir civilinio ieškinio klausimą.

Apeliantė taip pat nurodo, jog Šiaulių apygardos teismas 2007 m. vasario 14 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ji Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista už analogišką nusikaltimą, bei priėmė nutartį, kuria baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ir kas leidžia manyti, kad jai pareikštas kaltinimas yra neaiškus, o byloje esantis kaltinamasis aktas savo turiniu turi esminių trūkumų, kas pažeidžia apeliantės teises į gynybą. Teigia, jog visiškai tokia pat situacija yra ir šioje baudžiamojoje byloje, prokuroro ir teismo padarytos klaidos yra analogiškos.

Apeliantė teigia, jog, jos žiniomis, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje priimtas sprendimas sujungti visas baudžiamąsias bylas, kuriose ji kaltinama nusikaltimais, numatytais LR BK 182 str. 1 d., į vieną bylą, ir tirti visas veikas kartu. Taip pat nurodo, jog ruošiamas teisinės pagalbos prašymas Švedijos teisėsaugos institucijoms, kuriame bus prašoma apklausti D. G. – A. – B. bei ištirti kitas su byla susijusias aplinkybes, todėl mano, kad tyrimo eiga gali kardinaliai pasikeisti jos naudai ir vien dėl to skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas, o byla perduota prokurorui, prijungimui prie kitų bylų tam, jog visapusiškai ir objektyviai būtų ištirtos visos aplinkybės.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui (LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Iš visų nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog A. M. , kaip pinigų grąžinimo nepavykus jų įdarbinti garantą, su nukentėjusiaisiais pasirašė paskolos sutartis. Negalėjusi pasiūlyti nukentėjusiesiems vykti dirbti į jų pasirinktą šalį, A. M. kai kuriems nukentėjusiesiems, t.y. L. L. , K. G. , D. B. , A. M. , P. R. , G. P. ir R. L. , siūlė vykti dirbti į kitą šalį. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad tiek nuteistoji, tiek visi nukentėjusieji, parodė, jog A. M. , nepavykus įdarbinimui jų pasirinktoje šalyje, žadėjo grąžinti jų sumokėtus pinigus, ką patvirtina tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų pasirašytos paskolos sutartys, kuriose nurodyti konkretūs pinigų grąžinimo terminai, bei tai, jog A. M. atidavė nukentėjusiajai T. N. 600 Lt iš jos sumokėtų 4000 Lt, o L. L. net 4000 Lt iš jos sumokėtų 20 000 Lt už dešimties asmenų įdarbinimą. Be to, kai kurie nukentėjusieji, t.y. A. L. , V. G. , patvirtino nuteistosios nurodytą aplinkybę, jog ji pati buvo apgauta, dėl ko negalėjo jiems grąžinti sumokėtų pinigų.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistoji A. M. neneigė paėmusi pinigus iš nukentėjusiųjų, tačiau išsamiai paaiškino, jog šiuos pinigus perdavė D. G. – A. – B., gyvenančiai Švedijoje, kuri Švedijoje ruošėsi steigti įdarbinimo agentūrą, o apeliantė, Lietuvoje suradusi asmenis, norinčius įsidarbinti Skandinavijos šalyse, vizas ir įdarbinimo dokumentus būtų tvarkiusi per D. G. – A. – B. agentūrą ir dirbusi kaip jos atstovė Lietuvoje. Apeliantė taip pat nurodė, jog pasitikėjo D. G. – A. – B., pinigus pastarajai pervesdavo į dukters I. M. vardu atidarytas sąskaitas bankuose, ką patvirtina bylos duomenys (t. 2, b.l. 172, 173-191, t. 3, b.l. 2-11), o sąskaitų korteles ir PIN kodus išsiuntė D. G. – A. – B. į Švediją.

Tokiu būdu nukentėjusiųjų, liudytojų, pačios nuteistosios A. M. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinamajame akte A. M. inkriminuotų esminių kaltinimo aplinkybių, kad ji, melagingai teigdama, jog gali asmenims surasti darbo bei juos įdarbinti užsienyje, nors iš anksto žinojo, kad darbo neieškos, apgaule įgijo nukentėjusiųjų pinigus. Nustatyti, ar A. M. veiksmuose buvo išankstinė tyčia apgaule užvaldyti svetimą turtą, būtų galima tik ištyrus jos pateiktą versiją, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu net nebuvo bandyta patikrinti nuteistosios pateiktos versijos.

Vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, už kuriuos nuteista A. M. , objektyviosios pusės požymių yra apgaulė, kuri panaudojama prieš svetimo turto savininkus siekiant užvaldyti šį turtą. Kaip jau minėta šioje nutartyje, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų negalima daryti pagrįstos ir neginčijamos išvados, jog A. M. svetimą turtą užvaldė apgaule, turėdama tiesioginę tyčią suklaidinti nukentėjusiuosius, o sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei – yra būdinga būtent tiesioginė tyčia, kai kaltininkas suvokia apgaudinėjąs nukentėjusįjį jam meluodamas, numato, kad taip veikdamas jį suklaidins, dėl ko pastarasis perduos kaltininkui turtą, nori apgaule užvaldyti svetimą turtą ir siekia nukentėjusiajam padaryti materialinę žalą. Duomenų, pagrindžiančių A. M. pareikštus kaltinimus dėl jos tyčios apgaulės būdu užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, nėra nurodyta ir kaltinamajame akte, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 4 p. reikalavimus kaltinamajame akte nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir tai yra esminis kaltinamojo akto trūkumas. Šis kaltinamojo akto trūkumas pažeidžia nuteistosios A. M. teisę į gynybą, kurią jai garantuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. 3 d. bei 44 str. 7 d., šio pažeidimo negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir tai trukdo nagrinėti bylą, kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės patikrinti nuteistosios versijos, nes tai reikalauja didelės apimties bei ilgai trunkančių veiksmų atlikimo. Nepatikrinus šios versijos, baudžiamojoje byloje nėra ir ją paneigiančių duomenų, todėl nuteistosios pateiktos versijos negalima atmesti kaip nepagrįstos, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis A. M. atžvilgiu naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina prokurorui dėl LB BPK 219 str. pažeidimų.

Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje 2007 m. sausio 29 d. nutartimi dėl analogiškų LR BPK 219 straipsnio pažeidimų buvo išskirti į kitą bylą kaltinimai A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl veikų apgaule įgyjant S. V. , V. B. , G. R. ir G. J. turtą, ir ši baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamajam aktui perrašyti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti – rinkti naujiems įrodymams (t. 7, b.l. 88-95). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnis numato galimybę teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, tam tikrais įstatyme numatytais atvejais išskirti bylą į kelias. Kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų, o nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų, tačiau tik tada, jei atskiras nagrinėjimas nekenkia nagrinėjimo teisme išsamumui. Kai byloje dėl keletos nusikalstamų veikų padarymo kaltinamas vienas asmuo, įstatymas nenumato galimybės išskirti baudžiamąją bylą dėl šio asmens įvykdytų atskirų nusikalstamų veikų. Be to, jei toks išskyrimas kenkia išsamiam teisminiam bylos nagrinėjimui, toks sprendimas yra neteisėtas. Šioje baudžiamojoje byloje visas kaltinamasis aktas yra ydingas dėl LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitikimo, todėl pirmosios instancijos teismas jau tuomet visą baudžiamąją bylą turėjo grąžinti prokurorui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p. ir 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.