Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-20 · Administracinė byla Nr. I-6265-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
I-6265-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01230-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6265-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01230-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.5.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui A. G.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 21 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad pristačius jį į Pravieniškių PN-AK jam buvo liepta išsirengti nuogai, asmeninius daiktus pasidėti į nešvarias, tam nepritaikytas dėžes. Nurodė, kad apžiūros metu jis buvo priverstas stovėti basas ir nuogas ant šalto grindinio kitų nuteistųjų akivaizdoje. Nurodė, kad pradžioje buvo laikomas karantino patalpose, kuriose nuo sienų bei lubų krito tinkas, patalpose buvo užsiveisęs pelėsis ir parazitai, patalpose neveikė vėdinimo sistema. Teigė, kad sanitariniame mazge įrengti tualetai buvo nerakinami, tarp tualetų nebuvo įrengta jokių sienelių, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Po to buvo laikomas 5, 10, 15 būriuose, kuriuose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta ir drėgna, būriuose nebuvo įrengta dušo kabinų, nebuvo šilto vandens, nebuvo skalbimo mašinos, maudytis galėjo tik kartą per savaitę. Dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepimu (b. l. 10–17) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie tai kokiose gyvenamosiose patalpose buvo laikomas pareiškėjas, koks šių gyvenamųjų patalpų plotas, kiek jose yra įrengta miegamųjų vietų. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl galėjo laisvai judėti po visą lokalinį sektorių. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą patalpų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Nurodė, kad gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turėjo valyti patys nuteistieji. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų naikinimo, pagal šią sutartį Pravieniškių PN-AK yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis apie sanitarinių įrenginių skaičių sanitariniame mazge. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems yra išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK yra užtikrinta galimybė nuteistiesiems nusimaudyti po dušu, dušuose karštas vanduo yra nuolat. Pravieniškių PN-AK yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis, kiek nuteistųjų buvo būriuose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas. Nurodė, kad krata Pravieniškių PN-AK vyksta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-362 patvirtintą ,,Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją“. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pravieniškių PN – AK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 21 d. (b. l. 2). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK laikomas nuo 2017 m. birželio 16 d. (b. l. 11, 26, 27, 30). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2019 m. sausio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pristačius jį į Pravieniškių PN-AK jam buvo liepta išsirengti nuogai, asmeninius daiktus pasidėti į nešvarias, tam nepritaikytas dėžes. Nurodė, kad apžiūros metu buvo priverstas stovėti basas ir nuogas ant šalto grindinio kitų nuteistųjų akivaizdoje.

Teismas pažymi, kad nuteistųjų kratos ir apžiūros laisvės atėmimo vietose atliekamos vadovaujantis ,,Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Reikalavimai tokiai kratai atlikti nustatyti Instrukcijos 154 punkte, kuriame nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo liepta išsirengti visiškai nuogai, todėl toks jo skundo argumentas laikomas nepagrįstu. Dėl daiktų paėmimo teismas pažymi, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami, o tik laikinai sudėti į dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas pats nenurodė, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 11) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo laikomas karantino patalpose, kurios plotas 40,69 kv. m, kurioje buvo įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto (40,69 / 13 = 3,28); laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo laikomas 15-to būrio 6-oje brigadoje, kurios plotas 33,93 kv. m, kurioje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,39 kv. m gyvenamojo ploto (33,93 / 10 = 3,39); laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. vasario 20 d. buvo laikomas 5-to būrio 1-oje brigadoje, kurios plotas 52,24 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,27 kv. m gyvenamojo ploto (52,24 / 16 = 3,27); laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas 2-to būrio 3-oje brigadoje, kurios plotas 66,68 kv. m, kurioje buvo įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto (66,68 / 21 = 3,18); nuo 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas laikomas 10-to būrio 2-oje brigadoje, kurios plotas 33,51 kv. m, kurioje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,35 kv. m gyvenamojo ploto (33,51 / 10 = 3,35). Atsižvelgiant į LVAT praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius.

Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpoms (3,1 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis) pareiškėjui nebuvo pažeista. Be to, atsižvelgiant į LVAT praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje (b. l. 11). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpose nuo sienų ir lubų krito tinkas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 3 punkte nustatyta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Higienos normos HN 134:2015 12 nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 1 d. pažymoje (b. l. 19) nurodė, kad pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad karantino patalpose nuo sienų ir lubų krito tinkas, tačiau duomenų, kaip šios aplinkybės kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, nepateikė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad remonto darbai pataisos įstaigoje buvo atliekami, atsižvelgiant į turimus išteklius. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 procentų iki 65 procentų.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 1 d. pažymoje (b. l. 19) nurodė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems pagal jų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodė, kad gyvenamąsias patalpas turi valytis patys nuteistieji. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose, gyvenamosiose patalpose esančios drėgmės ir pelėsio. Į bylą atsakovės atstovas nėra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar panašiai) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpoje buvo parazitų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 1 d. pažymoje (b. l. 19) nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią pataisos įstaigoje yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kad Pravieniškių PN-AK buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-203 (jos kopija) sudaryta 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopija (b. l. 64–67), taip pat paslaugų atlikimo aktai (b. l. 21-25), kuriuose yra duomenys apie UAB „Utenos deratizacija“ atliktus darbus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad paminėti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Tuo tarpu bylos įrodymai apie kenkėjų naikinimą (sutartis dėl kenkėjų naikinimo, atliktų darbų aktai) leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl parazitų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta dušo kabinų, nebuvo šilto vandens, nebuvo skalbimo mašinų, praustis galėjo tik kartą per savaitę.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Higienos normos HN 134:2015 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 1 d. pažymoje (b. l. 19-20) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos praustis būrio dušuose, dušinėse karštas vanduo yra nuolat, prausyklose įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Kad Pravieniškių PN-AK yra galimybė skalbtis drabužius patvirtina byloje pateikta Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtinta ,,Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas“ (b. l. 52-58), sutartis sudaryta tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB ,,Kauno skalbykla“ (b. l. 59-63). Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta dušo kabinų, nebuvo šilto vandens, nebuvo skalbimo mašinų, šių aplinkybių pareiškėjas skunde nedetalizavo. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad praustis Pravieniškių PN-AK jis galėjo tik kartą per savaitę, teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad tokia galimybė jam buvo suteikta daugiau nei vieną kartą per savaitę. Teismas pažymi, kad sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, atitinka Higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta dušo kabinų, nebuvo šilto vandens, nebuvo skalbimo mašinų, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK tualetai buvo nerakinami, tarp tualetų nebuvo jokių pertvarų, todėl buvo pažeistas jo privatumas.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 1 d. pažymoje (b. l. 19) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra užtikrinamas privatumas: sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų varstomomis, užsirakinamomis durimis. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaryviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK tualetai buvo nerakinami, tarp tualetų nebuvo jokių pertvarų, šių aplinkybių pareiškėjas skunde nedetalizavo, nenurodė kaip minėtos aplinkybės sukėlė jam neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK tualetai buvo nerakinami, tarp tualetų nebuvo jokių pertvarų, todėl buvo pažeistas jo privatumas, atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė