Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams J. B.ir advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2015 m. spalio 7 d. administracinį sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neleistinai įrengtos išorinės reklamos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymą suderinti išorinės reklamos, numatomos įrengti Biržuose, (duomenys neskelbtini), projektą; 3 ) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į atsakovą prašymu suderinti išorinės reklamos, esančios Biržuose, (duomenys neskelbtini), projektą ir pateikė reklaminio įrenginio fotonuotraukas. Atsakovas 2015 m. spalio 7 d. Sprendimu pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė. Administracija priimtą Sprendimą motyvavo tuo, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išorinės reklamos įrengimo projektus derina prieš reklaminio įrenginio įrengimo darbus, kai tuo tarpu pareiškėjo prašyme nurodytas reklamos įrenginys, kurio projektą prašoma suderinti, jau pastatytas. Už šio įrenginio neteisėtą pastatymą pareiškėjo atstovas J. B. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bauda, o Administracijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti neteisėtai pastatytą reklaminį įrenginį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad aplinkybė, jog išorinės reklamos projektą prašoma suderinti jau reklamą įrengus, nesudarė pagrindo atsakovui apskritai nesvarstyti pareiškėjo pateikto prašymo. Tvirtino, jog skundžiamu Sprendimu atsakovas pažeidė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A-730 patvirtintų Biržų rajono savivaldybės išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Bendrovė akcentavo, kad Taisyklės nenumato galimybės nesvarstyti pateikto prašymo suderinti išorinės reklamos projektą net ir tuo atveju, kai išorinė reklama jau yra įrengta. Pareiškėjo vertinimu, Administracija, priimdama Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo bei naujovių ir atvirumo permainoms principus. Be to, skundžiamame Sprendime nenurodyta, kokiomis teisės aktų normomis atsakovas vadovavosi, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo prašymą, pareiškėjui nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, bei akto apskundimo tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Administracija, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą, nenurodė nė vieno šiose taisyklėse nustatyto atvejo, kai asmenų prašymai nenagrinėjami. Priešingai, Sprendime atsakovo nurodytas prašymo nagrinėti atsisakymo pagrindas Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėse nenumatytas (2-4 b. l.).

Teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai J. B. ir advokatas A. Kolpertas, remdamiesi skunde nurodytais motyvais ir argumentais, prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus tenkinti. Pareiškėjo advokatas A. Kolpertas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovas privalėjo vadovautis pareiškėjo skunde nurodytais teisės aktais ir, atsakydamas į pareiškėjo prašymą dėl reklamos įrengimo projekto suderinimo, privalėjo pareiškėjo prašymą išnagrinėti bei pasirinkti vieną iš dviejų sprendimų: arba suderinti išorinės reklamos įrengimo projektą, arba šio projekto nesuderinti. Administracija, ginčijamu Sprendimu atsisakydama pareiškėjo prašymą nagrinėti, priėmė neteisėtą Sprendimą. Dėl šios priežasties Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo prašymas išnagrinėtas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovui pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (52, 56 b. l.). Administracija, motyvuodama jos atstovo dalyvavimu civilinės bylos nagrinėjime Biržų rajono apylinkės teismo posėdyje, prašė pakeisti teismo posėdžio datą (51, 53 b. l.). ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi prašymu suderinti išorinės reklamos projektą. Bendrovė prie pateikto prašymo pridėjo dvi fotonuotraukas, kuriose buvo užfiksuota prašomos suderinti reklamos faktinė būklė prašymo pateikimo momentu. Administracija 2015 m. spalio 7 d. parengė pareiškėjui raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neleistinai įrengtos išorinės reklamos“, kuriame nurodė, jog reklamos įrengimo derinimo klausimas nebus nagrinėjamas. Atsakovas Sprendimą grindė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. B. 2015 m. liepos 14 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, neturėdamas suderinto projekto bei leidimo, Biržuose, greta (duomenys neskelbtini) esančio pastato valstybinėje žemėje pastatė reklaminį įrenginį ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, už kurį Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutarimu J. B. pripažino kaltu ir paskyrė baudą. Skundžiamu Sprendimu atsakovas taip pat informavo pareiškėją, jog Architektūros ir urbanistikos skyrius derina išorinės reklamos įrengimo projektą prieš reklaminio įrenginio įrengimo darbus, o ne jau įrengtą reklamos įrenginį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklėse nustatyto reikalavimo, nustatančio, kokius dokumentus privaloma pateikti Architektūros ir urbanistikos skyriui. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovas negali būti laikytinas pažeidusiu kokius nors teisės aktus (28-30 b. l.).

Skundas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. B. 2015 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių ir prašė suderinti išorinės reklamos, kurią numatoma įrengti Biržuose, (duomenys neskelbtini), projektą. Pareiškėjas prie prašymo pateikė dvi reklaminio įrenginio fotonuotraukas (7-8 b. l.).

Atsakovas 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neleistinai įrengtos išorinės reklamos“ atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išorinės reklamos įrengimo, nurodęs, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius derina išorinės reklamos įrengimo projektus prieš reklaminio įrenginio įrengimo darbus, o ne pareiškėjo fotonuotraukose užfiksuotą jau įrengtą reklamos įrenginį. Be to, atsakovas Sprendime nurodė ir tai, kad pareiškėjui už neteisėtą reklaminio įrenginio pastatymą Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė bauda, o Administracija 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo pareiškėją nugriauti neteisėtai pastatytą reklaminį įrenginį, tačiau pareiškėjas šio nurodymo neįvykdė (6 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar Biržų rajono savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą suderinti išorinės reklamos projektą.

Reikalavimus išorinės reklamos įrengimui nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnis. Minėtojo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatomi išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, leidimų išdavimo tvarka ir jų galiojimo terminai, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Išorinės reklamos įrengimo taisykles patvirtino Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670.

Vadovaujantis Reklamos įstatymu bei Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A-730 buvo patvirtintos Biržų rajono savivaldybės išorinės reklamos įrengimo taisyklės (31, 32-44 b. l.). Biržų rajono savivaldybėje galiojančios Taisyklės nustato pagrindinius išorinės reklamos įrengimo Biržų rajono savivaldybės teritorijoje reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, leidimų registravimo ir informacijos skelbimo savivaldybės interneto svetainėje, išorinės reklamos projektų rengimo ir derinimo bei termino, per kurį, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą turi būti išardytas reklaminis įrenginys, nukabinta reklama ir sutvarkyta aplinka, nustatymo tvarką (2 punktas). Išorinės reklamos projektų rengimo ir derinimo tvarką reglamentuoja Taisyklių VI skyriuje „Išorinės reklamos projektų rengimo ir derinimo tvarka“ įtvirtintos nuostatos.

Taisyklių 38 punktas Architektūros ir urbanistikos skyriui nustato pareigą konsultuoti reklaminės veiklos subjektus išorinės reklamos įrengimo bei projektų rengimo ir jų derinimo klausimais, o 41 punktas konkrečiai nurodo, kad šiam skyriui priskirta funkcija derinti išorinės reklamos įrengimo projektą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, reklaminės veiklos subjektu laikomi reklamos davėjas, reklamos paslaugų teikėjas. Nagrinėjamoje byloje reklaminės veiklos subjektu, kuris įgyvendina šio įstatymo suteiktas teises išorinės reklamos srityje ir privalo laikytis išorinės reklamos įrengimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Taisyklių 39 punkto nuostatas, reklaminės veiklos subjektas, siekiantis suderinti reklaminės įrangos projektą, privalo Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti prašymą, atitinkantį Taisyklių 4 priede nurodytą prašymo formą (39.1. punktas), ir išorinės reklamos įrengimo projekto 3 egzempliorius, kurių vienas lieka Architektūros ir urbanistikos skyriuje (39.2. punktas). Taisyklių 40 punkte yra išvardinta, kokie dokumentai sudaro išorinės reklamos įrengimo projektą, o 41 punkte – subjektai, su kuriais privalo būti suderintas išorinės reklamos projektas prieš pateikiant jį derinti Architektūros ir urbanistikos skyriui. Taigi, toks teisinis reguliavimas reiškia, jog reklaminės veiklos subjektas, siekdamas, kad jo išorinės reklamos projektas būtų suderintas, privalo atlikti Taisyklių 41 punkte nustatytus veiksmus ir Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti 39 ir 41 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus.

Pagal Taisyklių 42 punkto nuostatas, Architektūros ir urbanistikos skyrius, išnagrinėjęs pateiktą išorinės reklamos įrengimo projektą, gali nustatyti papildomus derinimus, o Taisyklių 43 punktas numato Architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigą organizuoti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto rengimą dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, jei žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių numatoma įrengti išorinę reklamą, priklauso Biržų rajono savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise. Taisyklių 44 punktas nustato, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius pateiktą visus reikalavimus atitinkantį reklamos projektą privalo suderinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia projektui derinti, gavimo. Teismas, išanalizavęs išvardintas teisės normas, sprendžia, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius, kaip už konsultavimą išorinės reklamos įrengimo ir projektų rengimo ir jų derinimo klausimais bei išorinės reklamos įrengimo projekto derinimą atsakingas subjektas, išnagrinėjęs gautą prašymą suderinti išorinės reklamos projektą turi teisę: arba nustatyti papildomus derinimus, jeigu pateiktas projektas neatitinka visų reikalavimų, arba derinti pateiktą projektą, arba organizuoti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto rengimą dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, jeigu žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių numatoma įrengti išorinę reklamą, priklauso Savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise.

Teismas, remdamasis Taisyklių VI skyriuje įtvirtintų teisės normų nuostatomis, sprendžia, kad jos nenumato pagrindo, kuriam esant, Architektūros ir urbanistikos skyriui būtų suteikta teisė atsisakyti nagrinėti reklamos įrengimo derinimo klausimą.

Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, ABTĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 9 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 2 straipsnio, kuriame pateikiami pagrindinių sąvokų apibrėžimai, 14 dalis prašymą apibrėžia kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, kurių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) asmenų prašymams nagrinėti yra priimtos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Šių taisyklių 4 punktas asmenų prašymų nagrinėjimą aiškina kaip institucijos veiklą, apimančią asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą (4.1 punktas). Atsakymo parengimas suprantamas kaip atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, prašomo administracinio akto kopijos, nuorašo ar išrašo įteikimas, institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus išdėstymas (4.2. punktas). Atvejai, kuriems esant, asmenų prašymai nenagrinėjami, išvardinti Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punkte. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nustatytas baigtinis asmenų prašymų nenagrinėjimo atvejų sąrašas. Be to, kiti atvejai, kada asmenų prašymai nenagrinėjami, numatyti Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 39-41 punktuose. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nagrinėjamas atvejis Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 12, 39-41 punktuose nurodytų atvejų kategorijoms nepriskirtinas.

Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 50 punktas numato, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Toks reikalavimas atitinka aukštesnės galios teisės akte – Viešojo administravimo įstatyme – tvirtintoms įsakmioms nuostatoms, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad šiame individualiame akte atsakovas apskundimo tvarkos ir institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, ir kitų Taisyklių 50 punkte išvardintų duomenų nenurodė. Tai reiškia, kad skundžiamas Sprendimas priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 50 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymas suderinti išorinės reklamos projektą yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Ši aplinkybė lemia, jog Administracija, priimdama dėl šio prašymo administracinį sprendimą, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėmis, Biržų rajono savivaldybės išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Administracija neįvykdė jos kompetencijai priskirtos pareigos, be to, pateikė pareiškėjui teisės aktų reikalavimų neatitinkantį individualų administracinį aktą. Teismas pažymi, kad atsakingo valdymo arba gero viešojo administravimo principą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

ABTĮ numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 7 d. administracinis sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neleistinai įrengtos išorinės reklamos“ priimtas pažeidžiant išorinės reklamos projektų derinimo tvarką, asmenų prašymų nagrinėjimą ir administracinių sprendimų priėmimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, todėl yra neteisėtas ir naikinamas. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, Biržų rajono savivaldybės administracija įpareigotina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymą dėl išorinės reklamos projekto suderinimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (4 b. l.). Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo 28 eurų žyminio mokesčio išlaidų (5 b. l.). Kitų dokumentų apie turėtas išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Patenkinus pareiškėjo skundą ir sprendimą priėmus jo naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę gauti turėtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neleistinai įrengtos išorinės reklamos“ ir įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymą dėl išorinės reklamos projekto suderinimo.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš Biržų rajono savivaldybės administracijos 28,00 eurus (dvidešimt aštuonis eurus, 00 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal akcinės bendrovės Swedbank 2015 m. lapkričio 2 d. įmokos mokėjimo kvitą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.