Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P., jo atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. O. 2021 m. kovo 21 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, esančioje namo (duomenys neskelbtini) aukšte, asmeninio konflikto metu su V. P., tyčia, sugriebęs abiem rankomis nukentėjusįjį V. P. už striukės, stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusysis dešiniuoju petimi trenkėsi į savo buto duris Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės pluošto dalies plyšimą, podyglinio raumens sausgyslės smulkų intersticinį išilginį plyšimą, kas yra vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2021 m. spalio 22 d. S. O. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte (duomenys neskelbtini), įtariamasis S. O. parodė, kad 2021 m. kovo 21 d. išėjęs į laiptinę laukė kaimyno, kada jis pakils į (duomenys neskelbtini) aukštą ir ranka parodė vietą, kur stovėjo ir laukė kaimyno. Šioje vietoje kaimynui V. P. išėjus įvyko pokalbis, kurio metu pasiteiravo, kas padaryta jo mašinai. Šioje vietoje kaimynas pastūmė rankomis, tačiau jis sugriebė už V. P. lyg rankos, kad išsilaikytų nuo pastūmimo ir tuomet kaimynas nuo jo timptelėjimo, kad išsilaikytų, atsidūrė tarp dviejų durų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kampe. Toje vietoje kaimynas sušuko „ach, tai nori muštis“. Jis pasidėjęs savo planšetę ant laiptų, atsistojo į gynybinę padėtį, rankas pakėlęs arčiau veido prieš save. Jam stovint, kaimynas ranka kelis kartus bandė jam trenkti, tačiau pataikydavo jam į rankas, po kažkurio smūgio pavyko sugriebti dešinę kaimyno ranką ir traukiantis jie kartu su kaimynu atsidūrė prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur kaimynas bandė ištrūkti ir pasiekti jį kaire ranka. Jis stovėjo laikydamas kaimyno dešinę ranką, ją laikė savo dešine ranka, stovėjo kaimynui iš dešiniojo šono labiau, dešinę kaimyno ranką buvo prakišęs kaimynui tarp kaimyno kojų, kad jis nesimuštų, o savo kaire ranka iš šono ir nugaros, per kaimyno krūtinę laikė kaimyną, kad kaimynas jam nesmūgiuotų. Tuo momentu išėjo kaimyno žmona ir jis prie buto durų paleido kaimyną ir tuo pat metu kaimyno žmona atsitempė kaimyną nuo jo, tačiau kaimynas sugriebė jį stovint prie durų ranka jam už kaklo, kurį laiką laikė, kol nenutempė žmona (1 t., b. l. 97-101).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės K. Rekertienės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal S. O. pareiškimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t. b. l. 177-180).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nors kaltinamasis S. O. viso proceso metu kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. O. jį stūmė, o jis dešiniu pečiu atsitrenkė į duris. Į medikus kreipėsi pirmą kartą, kai S. O. iškvietė policiją ir jį nuvežė į komisariatą, ten jam prasidėjo skausmai. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti nukentėjusįjį. Be to, V. P. parodymai esminėse detalėse atitiko tiek jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek 2021 m. kovo 22 d. skunde bei parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. P. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai iš esmės buvo išsamūs ir nuoseklūs. Kai kurie neatitikimai yra neesminiai ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė didelį stresą, parodymus davė ne kartą, praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkina jo galimybes detaliai atsiminti įvykių seką, be to, yra garbaus amžiaus. Visgi esminiai nukentėjusiojo parodymai dėl kaltinamojo S. O. vartoto fizinio smurto jo atžvilgiu buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip matyti iš išrašo iš medicininių dokumentų, surašytame iškart po įvykio, nukentėjusysis V. P. skundėsi dešiniojo peties skausmu, teigė, kad „sužalojo kitas asmuo“ <...> „namo laiptinėje užpuolė kaimynas“ (1 t., b. l. 7).

Nukentėjusiojo V. P. parodymus patvirtina ir jo sutuoktinės L. P., apklaustos kaip liudytojos, parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. P. parodė, kad išgirdo smūgį į duris. Nubėgo prie akutės pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad jos vyras yra susikibęs su kaimynu. Ji išbėgo ir atskyrė juos. Iki konflikto vyras neturėjo nusiskundimų sveikata. Jis buvo išvežtas į ligoninę, nes skaudėjo ranką. Namuose nesiskundė, ranką jam pradėjo skaudėti policijoje. V. P. ranką skaudėjo, nes kaimynas jį trenkė į duris, taip jai papasakojo vyras. Tokie L. P. parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 69). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti šios liudytojos parodymais. Vien ta aplinkybė, jog ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, savaime neleidžia abejoti jos duotų parodymų teisingumu. Šioje vietoje pastebėtina, kad priežastis, dėl kurios liudytoja L. P. išėjo į laiptinę, buvo smūgis (past. – ikiteisminio tyrimo metu įvardytas kaip „bakstelėjimas“) į duris. Kas vėlgi atitinka nukentėjusiojo V. P. parodymus, kad kaltinamasis S. O. pastūmė jį į jam priklausančio buto (Nr. (duomenys neskelbtini)) duris.

Nesunkaus nukentėjusiojo V. P. sveikatos sutrikdymo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančia BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje užfiksuota, kad į komisariatą kreipėsi V. P., kuris pareiškė, jog 2021 m. kovo 21 d. apie 19.30 val. apsistumdė konflikto su kaimynu S. O. metu, po konflikto pajuto skausmą dešinėje peties ir žasto srityje (1 t., b. l. 3). Be to, nukentėjusiojo V. P. nurodytas aplinkybes, o būtent jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą ir jo mechanizmą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kuria V. P. nustatytas dešinio sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės pluošto dalies plyšimas, podyglinio raumens sausgyslės smulkūs intersticiniai išilginiai plyšimai, sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 18-20). Specialistas S. Chmieliauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patvirtina minėtą išvadą ir papildomai paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgio metu, tiek ir nukritus ant rankos. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tempiant, patempiant ar užlaužiant ranką. Sužalojimas galėtų būti padarytas stovint priešpriešais ir bandant ištraukti ranką, tačiau labiau būdingas smūgio sudavimui ar atsitrenkimui.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad kaltinamasis S. O. viso proceso metu kaltės nepripažino, be to, pats kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl V. P. veiksmų. Visgi, kaip matyti iš prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu, specialisto išvada nebuvo nustatyti jokie S. O. padaryti kūno sužalojimai (1 t., b. l. 178). Be to, čia svarbu pastebėti, kad nukentėjusysis V. P. į medikus kreipėsi iškart po konflikto su kaltinamuoju. Teismas nenustatė, kad V. P. buvo sužalotas iki įvykio, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent konflikto su S. O. metu – 2021 m. kovo 21 d. apie 19.30 val.

Nors kaltinamasis S. O. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad konflikto metu iš esmės gynėsi nuo nukentėjusiojo V. P., su šiais argumentais sutikti negalima.

BK 28 straipsnyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąjį gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Teismas nustatė, kad konfliktą tarp nukentėjusiojo V. P. ir S. O. inicijavo pats kaltinamasis, kuriame pasirodė, jog nukentėjusysis kažką metė į S. O. automobilį, dėl to jis daugiaubučio namo laiptinėje laukė V. P., grįžtančio iš lauko. Svarbu pastebėti, kad kaltinamojo veiksmai buvo jo paties pasirinktas elgesio modelis, nors jis neabejotinai turėjo realią galimybę neinicijuoti konflikto, kviesti policijos pareigūnus ir aiškintis galimai apgadinto jo automobilio aplinkybes, ką iš esmės ir siūlė daryti V. P. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės K. Rekertienės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 177-180). Kaltinamasis S. O. pripažino, kad minėto nutarimo neskundė, jis yra įsiteisėjęs. Taigi, kaltinamojo versija dėl V. P. smurtavimo jo atžvilgiu buvo paneigta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, kurio pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Nenustačius, jog nukentėjusysis V. P. padarė kokius nors sužalojimus S. O., kaltinamojo versija dėl gynimosi nuo V. P. yra deklaratyvi ir paneigta byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra ženklus amžiaus skirtumas, t. y. (duomenys neskelbtini) metų, be to, gan ženkliai skiriasi ir jų kūno sudėjimas bei sveikatos būklė – kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, o nukentėjusysis V. P. yra pensininkas, turi pažymėjimą, patvirtinantį jo netektą darbingumą (45 proc.). Atskirai pažymėtina, jog teismas šioje situacijoje nesusidūrė su situacija bylose, kuri kartais vadinama „x žodžiai prieš pareiškėjo žodžius“, kai byloje yra tik nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai. Teismas šioje byloje be paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų vertino liudytojos L. P. parodymus, specialisto išvadą, policijos registro išrašą, nukentėjusiojo skundą, specialisto išvadą ir jo teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus. Visų šių įrodymų visuma suteikia pagrindą nukentėjusiojo žodžius vertinti kaip atitinkančius tikrovę ir neišgalvotus.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis S. O. 2021 m. kovo 21 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, esančioje namo (duomenys neskelbtini) aukšte, asmeninio konflikto metu su V. P., tyčia, sugriebęs abiem rankomis nukentėjusįjį V. P. už striukės, stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusysis dešiniuoju petimi trenkėsi į savo buto duris Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės pluošto dalies plyšimą, podyglinio raumens sausgyslės smulkų intersticinį išilginį plyšimą, kas yra vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. O. tyčia pastūmė nukentėjusįjį į šio buto duris, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į duris, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu suprasdamas tokių veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamajame akte buvo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2021 m. kovo 21 d. apie 19.00 val., teismas atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo V. P. parodymus, jo medicininiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiek ir į prokurorės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog konfliktas tarp V. P. ir S. O. vyko šiek tiek vėliau, t. y. 2021 m. kovo 21 d. apie 19.30 val., todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog S. O. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika teisingai kvalifikuota, nes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi S. O. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo S. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam S. O. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta švelniausia baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 107), dirbantis (1 t., b. l. 108), duomenų apie psichikos ar priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 69 straipsnis).

S. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1869,82 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 24-53). Nors kaltinamasis S. O. savo kaltės nepripažino, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu jis pripažintinas kaltu. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl priteistinas visa apimtimi.

Nukentėjusysis V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo atliktos dvi operacijos, teko ilgą laiką gydytis, peties skausmas truko šešis mėnesius, yra varginantis, dėl skausmų negali vairuoti automobilio, dirbti sode. Be to, liekamieji reiškiniai trukdo gyventi visavertį gyvenimą, vargina judesių ribotumas (1 t., b. l. 155). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. P. papildomai paaiškino, kad negali visiškai pakelti rankos į viršų, skauda petį, vaistų nevartoja. Iki tos dienos turėjo 45 proc. nedarbingumą o šiai dienai yra pensininkas. Visą vasarą negalėjo valdyti rankos, negalėjo nieko veikti. Mėnesį negalėjo miegoti, skaudėjo kiekvieną dieną. Turėjo nepatogumų, patyrė stresą, negalėjo vairuoti automobilio.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė ir patyrė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, jo teigimu, negalėjo valdyti rankos, negalėjo vairuoti, buvo sunku miegoti. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo S. O. veiksmų nukentėjusysis V. P. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams. Be to, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis S. O. dirba, yra darbingo amžiaus, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio atlyginimą). Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 1500 Eur nukentėjusiajam V. P. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014).

Nukentėjusysis V. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašė atlyginti byloje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Toks nukentėjusiojo prašymas netenkintinas, kadangi BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pareikšto civilinio ieškinio, jame nenurodyta, kokia pinigų suma buvo sumokėta advokato padėjėjui. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kada, kiek ir už ką nukentėjusysis V. P. sumokėjo advokato padėjėjui V. Novikovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti S. O. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. P. padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Iš S. O. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1869,82 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt du euro centus) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. O. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Išaiškinti S. O., kad: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.