Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-159-805/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-01-04
Bylos Nr.
e1-159-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11081-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-159-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11081-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 1.1.9.13; 1.2.14.10.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 4 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2021 m. balandžio 9 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia metė plytą į M. P. priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko išdužo automobilio priekinis stiklas, o krentanti plyta nubraukė dažus nuo priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio, tokiais veiksmais tyčia sugadino 200 Eur vertės automobilio priekinį stiklą, 50 Eur vertės dešinį priekinį sparną ir 50 Eur vertės variklio dangtį, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam M. P. priklausantį 300 Eur vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis R. K. 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 21.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia sudavė ranka vieną smūgį A. V. į veidą ir vieną kartą spyrė į krūtinę, taip mušdamas nukentėjusiajam A. V. padarė muštinę žaizdą kaktoje, dėl to nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis 2021 m. balandžio 9 d. vakare namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su savo dėde E. K. gėrė likerį. Jis šiuose namuose gyvena kartu su savo dėde E. K.. Jo mama D. K. gyvena pas savo sugyventinį M. P. (duomenys neskelbtini). Išgėręs likerį jis su dėde E. K. žodžiu apsipyko, tačiau jokio smurto nebuvo ir dėdė išėjo iš namų. Netrukus į namus atėjo jo mama D. K. su savo sugyventiniu M. P.. Jo mama su savo sugyventiniu atėjo pažiūrėti, ką jis namuose daro. Jis buvo girtas ir jo mama, pamačiusi jį išgėrusį, su savo sugyventiniu išėjo į namus. Vakare, galėjo būti apie 21.50 val., jis, būdamas neblaivus, nusprendė nueiti iki savo mamos D. K. su ja pasikalbėti. Jis vienas nuėjo į M. P. namus (duomenys neskelbtini). Jam atėjus, namuose buvo jo mama D. K. ir jos sugyventinis M. P.. Jam atėjus M. P., pamatęs jį girtą, į namus jo neįsileido. Jis labai supyko ant M. P., kad jo neįsileido į namus pasikalbėti su mama. Todėl jis, būdamas įsiutęs ir piktas ant M. P., iš jo daugiabučio namo išėjo į lauką. Lauke prie šio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) lauko durų rado plytą. Plyta, kaip suprato, buvo skirta paremti durims. Jis paėmęs plytą į ranką apie 22 val. nusprendė sugadinti M. P. automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis žinojo, kad M. P. savo automobilį Volvo S60 stato prie šio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis žinojo, kuris automobilis priklauso M. P.. Todėl nuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo su plyta priėjo prie automobilių aikštelėje stovinčio automobilio Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, būdamas įsiutęs bei piktas ant M. P., tyčia metė plytą į automobilį Volvo S60, kuria pataikė į automobilio priekinį stiklą. Priekinis stiklas dužo ir plyta krito pro automobilio dešinę pusę ir taip išdaužė automobilio priekinį stiklą, o krentanti plyta nubraukė automobilio dažus nuo priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio. Plyta nukrito ant asfalto netoli automobilio. Jis plytą paliko ant žemės, jos nepasiėmė. Po to jis iš karto nuėjo į namus. Grįžęs į namus savo dėdei E. K. pasakė, kad metė plytą į mamos sugyventinio M. P. automobilį ir jį sugadino. Kitą dieną jis M. P. prisipažino, kad metė plytą į jo automobilį ir taip sugadino jo automobilį. Taip pat M. P. dėl savo tokio elgesio atsiprašė, jis jam atleido. Su M. P. susitarė, kad jis atlygins padarytą 300 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. apie 22 val. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jo sugyventinės D. K. sūnus R. K.. Šis buvo neblaivus, todėl jo į savo namus neįsileido. Daugiau tą vakarą R. K. pas jį į namus nebuvo atėjęs. Kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 10 d., apie 9.50 val., jis išėjo į kiemą ir pamatė, kad kieme prie jo gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išdaužtas jo automobilio Volvo 60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės priekinis stiklas ir nubraukti nuo automobilio priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio dažai. Dėl nubrauktų nuo automobilio Volvo 60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio dažų žala yra 50 Eur ir nuo nubrauktų dažų nuo priekinio dešinio sparno padaryta žala yra 50 Eur. Iš viso šiuo nusikaltimu jam padaryta 300 Eur turtinė žala. Įvykio vietoje netoli automobilio buvo plyta, kuria ir buvo išdaužtas jo automobilio langas ir nubraukti dažai nuo automobilio priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio. Ši plyta būdavo prie pat namo, ja gyventojai paremdavo namo lauko duris. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 10 d., buvo atėjęs R. K., kuris prisipažino, kad tą vakarą, kai jis neįsileido jo į namus, šis ant jo supyko ir metė plytą į jo automobilio priekinį langą ir plyta išdaužė automobilio priekinį stiklą, krisdama plyta nubraukė dažus nuo priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio. R. K. dėl savo tokio elgesio jo atsiprašė ir jam atlygino 300 Eur už sugadintą jo turtą. Jis byloje civilio ieškinio nereiškia. Pretenzijų R. K. neturi.

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. K. parodė, kad ji ketveri metai gyvena pas savo sugyventinį M. P. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji turi sūnų R. K., kuris gyvena kartu su jos broliu E. K. adresu (duomenys neskelbtini). Ji dažnai nueina pas savo sūnų jį aplankyti. 2021 m. balandžio 9 d. vakare apie 20 val. pas juos į namus atėjo jos brolis E. K., kuris pasiskundė, kad namuose R. K. konfliktuoja. Tuomet ji kartu su savo sugyventiniu M. P. ir broliu E. K. nuėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atėjus bute buvo R. K., kuris girtas ir susinervinęs. Kai jie atėjo, ji su sūnumi pasikalbėjo ir jis nurimo. E. K. liko namuose su jos sūnumi, o ji su savo sugyventiniu grįžo pas save į namus. Apie 22 val. jai ir sugyventiniui būnant namuose atėjo jos sūnus R. K.. Buto duris atidarė M. P.. Kadangi R. K. buvo neblaivus, dėl to M. P. jos sūnaus pas save į butą neįsileido. Jokių konfliktų prie buto durų neįvyko. R. K. išėjo ir tą vakarą jis pas juos daugiau į namus atėjęs nebuvo. Kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 10 d., apie 9.50 val. ji kartu su M. P. išėjo į lauką ir ketino eiti į parduotuvę. Jiems išėjus pamatė, kad kieme prie jų gyvenamojo daugiabučio namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išdaužtas M. P. automobilio Volvo 60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas ir nubraukti nuo automobilio priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio dažai. Tai pamatęs M. P. iš karto paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje ant žemės netoli automobilio buvo plyta, kuria, kaip suprato, ir buvo išdaužtas automobilio priekinis stiklas ir taip apgadintas automobilis. Ši plyta būdavo prie pat šio daugiabučio namo, ja gyventojai paremdavo namo lauko duris. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 10 d., buvo atėjęs R. K., kuris prisipažino, kad tą vakarą, kai M. P. jo neįsileido į namus, jis dėl to labai supyko ir radęs prie namo plytą metė į M. P. automobilį, plyta išdaužė priekinį langą ir krisdama plyta nubraukė dažus nuo priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio. R. K. prie jos akių M. P. dėl savo tokio elgesio atsiprašė ir M. P. jam atleido. R. K. atlygino padarytą turtinę 300 Eur žalą M. P..

Kaltinamojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo M. P., liudytojos D. K. parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad M. P. pranešė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. 18 val. iki 2021 m. balandžio 10 d. 09.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas jam priklausantis automobilis Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išdaužtas minėto automobilio priekinis stiklas, kurio vertė 200 Eur, nubraukti priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio dažai ir dėl to padaryta 100 Eur žala. Iš viso jam padaryta 300 Eur turtinė žala. Įtaria, kad jo automobilį galėjo apgadinti jo sugyventinės D. K. sūnus R. K.;

2021 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje prie minėto namo stovi tamsiai mėlynos spalvos automobilis Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas šiaurės vakarų kryptimi, priekiu į (duomenys neskelbtini) namą. Apžiūrint automobilį matomas išdaužtas priekinis šio automobilio stiklas, kurio apatiniame, dešiniame šone matyti išdaužtas ir suaižėjęs stiklas. Smulkių stiklo šukių matyti automobilio salone ir ant variklio dangčio. Apžiūrint automobilio išorę, matosi nubraukti variklio dangčio ir priekinio dešinės pusės sparno dažai. Šalia priekinio dešinės pusės rato ant žemės guli baltos spalvos plyta, ant plytos briaunos matosi tamsiai mėlynos spalvos dažų pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu paimta plyta;

daiktų apžiūros protokole užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu paimta plyta;

2021 m. birželio 11 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, kuriuo įtariamasis R. K. ir nukentėjusysis M. P. susitaikė ir pasirašė susitaikymo protokolą, nes R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju M. P., jo atsiprašė, atlygino jam padarytą turtinę žalą, pasižadėjo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už turto sunaikinimą ar sugadinimą atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250,00 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500,00 Eur).

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2021 m. balandžio 9 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia metė plytą į M. P. priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko išdužo automobilio priekinis stiklas ir krentanti plyta nubraukė dažus nuo priekinio dešinio sparno ir variklio dangčio, tokiais veiksmais tyčia sugadino 200 Eur vertės automobilio priekinį stiklą, 50 Eur vertės dešinį priekinį sparną ir 50 Eur vertės variklio dangtį, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam M. P. priklausantį 300 Eur vertės turtą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo

Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 17 d., visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Parodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. jis atvažiavo iš namų į Prienus, kur susitiko su L. K.. Tos pačios dienos vakare, galėjo būti apie 20 val., abu su draugu gėrė alkoholinius gėrimus prie pašto, paskui, tiksliai kiek tuo metu buvo valandų, pasakyti negali, ėjo pas L. K. į namus netoli (duomenys neskelbtini). Prie jų prisijungė dar E. Š. ir šio brolis, kurio vardo nežino. Visi ėjo Prienuose (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo tamsu, tačiau nebuvo vėlu, galėjo būti apie 21 val., gatvėje švietė lempos. Ir jiems einant netoli (duomenys neskelbtini), tiksliau jau praėjus jį, pamatė iš priekio ateinantį vyriškį. Ir kai priėjo arti vyriškio, jis nieko šiam nesakęs smogė ranka vieną kartą į veidą. Nuo smūgio vyriškis nukrito ant žemės. Tada dar kartą jis vyriškiui spyrė į krūtinę. Smūgius sudavė tik jis, nei vienas kitas kartu su juo ėję vaikinai vyriškiui jokių smūgių nesudavė. Jis tą vakarą buvo apsirengęs melsvos spalvos džemperiu su gaubtuvu. Ant džemperio priekio yra užrašai juodame fone melsvomis raidėmis ir baltomis mažesnėmis raidėmis raudoname fone. Buvo apsiavęs sportinėmis kelnėmis, apsiavęs tamsius kedus su baltu padu. Jis atsiprašė nukentėjusiojo A. V., su juo susitaikė. Su nukentėjusiuoju susitarė, kad jam padarytą 200 Eur žalą atlygins iki 2021 m. gruodžio 1d. Dėl savo padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. R. K. 2021 m. spalio 7 d. įtariamojo apklausos metu su pateiktu pranešimu apie įtarimą sutiko visiškai ir parodė analogiškas aplinkybes dėl svetimo turto sugadinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo.

Nukentėjusysis A. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 21.00 val. jam išėjus iš prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), ir einant (duomenys neskelbtini), šaligatviu ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi grožio studija, priešais pamatė ateinantį jaunuolį, kuris iš pažiūros svirduliavo, rankos buvo nuleistos. Jaunuolis priėjęs prie jo iš dešinės pusės, maždaug per ištiestos rankos atstumą, netikėtai su dešinės rankos kumščiu jam smūgiavo į veidą pataikydamas į kaktą. Prieš suduodant smūgius jaunuolis jam nieko nesakė. Po suduoto smūgio jis neišlaikė pusiausvyros ir parkrito ant šaligatvio, ant kairio šono. Po suduoto smūgio į kaktos sritį jam nukrito akiniai, jie sugadinti nebuvo. Nuo suduoto smūgio jis apsvaigo, pradėjo ašaroti, pajuto, kad iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Jam atsistojus jaunuolis koja, kuria neatsimena, spyrė jam į krūtinę. Po spyrio jo koja užsikabino už jo rankinės diržo, kadangi jis rankinę buvo persimetęs per krūtinę. Tuomet jie abu nukrito ant šaligatvio. Jaunuolis atsistojęs nubėgo link „Maxima“ parduotuvės. Daugiau jis jaunuolio nematė. Jaunuolis buvo apie 1.80 cm. ūgio, apie 25 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Veido neįsidėmėjo. Buvo apsirengęs šviesiai mėlynu sportiniu kostiumu. Daugiau požymių neįsidėmėjo. Jaunuolio jis nepažįsta, atpažinti negalėtų. Buvo kviesta greitoji pagalba, pranešta policijai. Po suduoto smūgio į kaktos sritį jautė ilgalaikį skausmą. R. K. jo atsiprašė, abu susitaikė, sudarė susitarimą, kad R. K. iki 2021 m. gruodžio mėn. 1 d. atlygins jam padarytą 200 Eur žalą, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš.

Kaltinamojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo A. V., įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad A. V. pranešė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 21.00 val. jam einat (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo su rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir koja spyrė vieną smūgį į krūtinę. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis kreipėsi į Prienų ligoninės skubios pagalbos skyrių. Skubios pagalbos skyriuje jam konstatavo kirstinę žaizdą kaktoje;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje A. V. konstatuota žaizda vertinta kaip muštinė. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Sprendžiant pagal pateiktus medicininius dokumentus ir suteiktą medicininę pagalbą, jis padarytas dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo A. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį fizinį skausmą individualiai ir tai yra subektyvus pojūtis;

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esant Vytauto g. 23B, Prienai. Šaligatvis išklotas betoninėmis plytelėmis. Šaligatvio plotis yra 2,60 m. Pietvakarių kryptimi matomas dviejų aukštų pastatas ant kurio yra Nr. 23B. Prie pastato rytinės dalies prie įėjimo kampe yra įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Nuo šaligatvio borto 50 cm. atstumu ir nuo pastato šiaurės vakarinės dalies kampo 80 cm. atstumu ant šaligatvio grindinio matoma 15x10 cm. raudonos spalvos dėmė;

daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrimas objektas yra į kompaktinį diską įrašytas vaizdo įrašas, kuris pateiktas 2021 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. rugsėjo 10 d. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo kamera fiksuoja įėjimą/išėjimą į/iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat apima dalį šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 20:52:47 šaligatviu, (duomenys neskelbtini), link miesto centro eina vyriškis (nustatytas kaip nukentėjusysis A. V.), kuris dešinėje rankoje nešasi krepšį, o per dešinį petį, įstrižai užsidėjęs vyrišką rankinę. 20:52:49 nuo miesto centro ateinantis jaunuolis, žinomas kaip R. K. (apsirengęs šviesios spalvos džemperiu su gaubtuvu, kurio priekinėje dalyje matosi įvairūs, tamsios spalvos užrašai, kurie vaizdo įraše neįžiūrimi, sportinėmis kelnėmis, avi tamsios spalvos sportinius batus su baltos spalvos padu) priešprieša prasilenkdamas su A. V., dešine ranka suduoda jam vieną smūgį pastarajam į veido sritį. Nuo suduoto smūgio A. V. nugriūna ant šaligatvio, jam nuo veido nukrenta akiniai. Tuo pačiu momentu nugriūna ir R. K., kuriam iš dešinės rankos išbyra laikyti daiktai, kurie vaizdo įraše neįžiūrimi. 20:52:58 A. V. atsistojus ant abiejų kojų, o R. K. nuo šaligatvio susirinkus išbirusius daiktus, pastarasis atsistojęs dešine koja spiria A. V. į krūtinės sritį, tačiau A. V. sugauna koją ir abu asmenys pargriūva ant šaligatvio. A. V. lieka sėdėti ant šaligatvio, o R. K. atsistojęs vėl susirenka iš rankos išbirusius daiktus ir 20:53.15 nueina už vaizdo kameros fiksavimo ribų. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip po muštynių, šalimais buvę du asmenys, kurie yra žinomi kaip E. Š. ir E. Š., padeda A. V., paduodami nukritusius akinius, iš rankų iškritusį krepšį. 20.53.48 prie A. V., kuris tuo metu dar klūpi ant šaligatvio, nuo miesto centro pusės, prieina asmuo, apsirengęs šviesios spalvos džemperiu, sportinėmis kelnėmis, avi sportinę avalynę, kurio veidas į vaizdo kameros stebėjimo ribas nepatenka ir vaizdo įraše neužfiksuotas. Tuo metu prie A. V. stovėjo ir broliai E. Š. ir E. Š.. 20.53.52 broliai pradeda bėgti link autobusų stoties pusės, o sportiniais rūbais apsirengęs asmuo nueina miesto centro pusės link. 20.54.01 užfiksuota, kaip atsistojęs nuo šaligatvio A. V. nueina miesto centro pusės link, už vaizdo kameros stebėjimo ribų. Toje vietoje, kur A. V. klūpėjo, jam nuėjus pasimato tamsios spalvos dėmė;

daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas apžiūrimas džemperis, kurį pateikė R. K. ir kuris yra šviesiai mėlynos spalvos, su gaubtuvu. Priekinėje dalyje yra spalvoti užrašai juodame fone mėlynos spalvos “TAKESHY Punk n Roll Rockabilly”. Kiti smulkesni užrašai yra raudoname fone baltomis raidėmis. Apžiūrėjus džemperį jokių sugadinimų nerasta;

2021 m. spalio 7 d. R. K. ir A. V. pasirašytas susitarimas, kuriuo R. K. iki 2021 m. gruodžio 1 d. įsipareigojo nukentėjusiajam A. V. atlyginti 200 Eur žalą.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. jis 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia sudavė ranka vieną smūgį A. V. į veidą ir vieną kartą spyrė į krūtinę ir taip mušdamas nukentėjusiajam A. V. padarė muštinę žaizdą kaktoje ir dėl to nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžūliais ir vandališkais veiksmais kaltinamasis viešoje vietoje veikdamas tiesiogine tyčia pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Bylos duomenimis matyti, kad R. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2021 m. balandžio 9 d. padarytos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, 2021 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtinus prokuroro nutarimą buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Išaiškina, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju R. K. BK 284 straipsnyje numatytą veiką padarė 2021 m. rugsėjo 10 d., todėl sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį.

Dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Bylos duomenimis R. K. savo noru atlygino M. P. padarytą 300 Eur žalą. Su nukentėjusiuoju A. V. 2021 m. spalio 7 d. pasirašė susitarimą, kuriuo R. K. įsipareigojo nukentėjusiajam A. V. atlyginti 200 Eur žalą iki 2021 m. gruodžio 1 d. Be to, byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,24 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam A. V. suteiktų gydymo paslaugų, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiesiems pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2021 m. spalio 7 d., nukentėjusieji sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. K. praeityje neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įrašytas Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos psichiatro stebimų pacientų sąraše nuo 2011 metų su (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 26 d. - birželio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. K. savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, galėjo suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. balandžio 9 d., neturėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų ar negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų. R. K. šiuo metu savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali. Jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Nepaisant jo intelektinio išsivystymo, (duomenys neskelbtini), gali atgaminti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir duoti apie tai objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai 2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktoje dokumentacijoje turint duomenų apie prieš 4 mėnesius atliktą ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu nustatytas lengvo lygio protinis atsilikimas, R. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai nesant tam visiškai jokios dingsties, į nukentėjusiųjų poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, susitarė dėl žalos atlyginimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų. Taip pat prokurorės prašymu kaltinamajam pataisyti skirtini ir kiti įpareigojimai.

Vertinant tai, kad kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs dvi baudžiamajame įstatyme numatytas veikas, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje subendrintinos iš dalies sudedant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plyta, saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis R. K. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plytą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kaso civilinė ieškinį tenkinti ir iš R. K. priteisti 42,24 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuteistajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė