Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, kaltinamajam G. L. , civilinei atsakovei V. L. , nukentėjusiems M. D. , G. D. , VTAT atstovei Svetlanai Čumačenko viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L. , a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune,

teistas: 2009-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d., 2d., 180 str. 1 d., ir paskirta 2 m. 6 mėn. 1aisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės;

2010-01-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2008 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, netoli (duomenys neskelbtini) namo esančio lopšelio - darželio, būdamas nepilnametis, paimdamas iš nepilnamečio M. D. mobiliojo ryšio telefoną pažiūrėti, pasakydamas, kad pasiskolina šį telefoną savaitei laiko ir jo negrąžindamas, iš M. D. pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 5300c" - 300 Lt. vertės, padarydamas G. D. 300 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie prekybos kiosko, esančio prie visuomeninio transporto stotelės (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, užlauždamas dešinę nukentėjusiojo M. D. ranką, atsegdamas rankinę, grasindamas ateityje panaudoti fizinį smurtą jeigu kreipsis pagalbos, iš rankinės pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610" - 1000 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam G. D. 1000 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2008 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs M. D. ateiti su juo susitikti, (duomenys neskelbtini), esančio monolitinio namo aikštelėje, sakydamas, kad nukentėjusysis gerai gyvena, todėl turi turėti pinigų, grasindamas sumušti, vertė nepilnametį M. D. paskolinti, tokiu būdu perduoti jam 50 Lt, M. D. įvykdžius reikalavimą ir perdavus jam pinigus -50 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus - 50 litų, padarydamas nukentėjusiajam G. D. 50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, apgaule išviliodamas iš namų nukentėjusįjį M. D. , t. y. sakydamas, kad nori atiduoti 50 Lt skolą, nurodydamas ateiti į lopšelio -darželio(duomenys neskelbtini) teritoriją, kaltindamas M. D. , kad sukėlė jam problemų, norėdamas susigrąžinti pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610" ir grasindamas skirti už tai baudą, vertė M. D. perduoti jam 500 litų, nukentėjusiajam M. D. nusiderėjus reikalaujamą 500 Lt sumą iki 200 Lt, bijant, kad nepaklusus reikalavimui perduoti pinigus, bus įvykdyti ankstesni grasinimai panaudoti fizinį smurtą, todėl, įvykdžius reikalavimą - perdavus reikalaujamus 200 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius 200 Lt; padarydamas nukentėjusiajam G. D. 200 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodydamas M. D. susitikti, (duomenys neskelbtini), monolitinio namo aikštelėje, suduodamas vieną smūgį ranka į kairį šoną nepilnamečiui M. D. , vertė pastarąjį atnešti ir perduoti jam 200 litų, M. D. įvykdžius reikalavimą ir perdavus jam pinigus - 200 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus - 200 litų, padarydamas nukentėjusiajam G. D. 200 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs M. D. susitikti, grasindamas, kad nukentėjusysis turės problemų, jeigu neateis į susitikimą, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, grasindamas, kad bus „kaip praeitą kartą", t. y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį M. D. atnešti ir perduoti jam 50 Lt, M. D. įvykdžius reikalavimą ir perdavus jam pinigus - 50 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus - 50 litų, padarydamas nukentėjusiajam G. D. 50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs M. D. susitikti, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, išsitraukdamas iš už kelnių juosmens užkištą daiktą panašų į ginklą - pistoletą ir nukreipdamas jį į M. D. , sakydamas, kad jeigu nukentėjusysis neatneš pinigų, tai bus nušautas, reikalavo pinigų, o nukentėjusiajam atsakus, kad pinigų nebeturi, vertė nupirkti ir jam atnešti nešiojamą per petį rankinę, t. y. vertė nukentėjusįjį M. D. perduoti jam pinigus ir turtą- rankinę;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos mėn. 23 d. apie 19:00 vai., būdamas nepilnametis, Kaune, netoli (duomenys neskelbtini)esančio lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini)teritorijoje, demonstruodamas M. D. , kad nuošalyje stovi jo draugai, ir jo atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, reikalavo 30 Lt, nukentėjusiajam atsakius, kad pinigų neturi, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, jeigu nukentėjusysis atsisakys vykdyti jo reikalavimą, grasindamas, kad jei neįvykdys reikalavimo, bus paimti (numauti) šortai „Nike", kuriais jis šiuo metu dėvi, reikalavo, kad nukentėjusysis nusirengtų ir perduotų jam savo marškinėlius „Nike", sakydamas, kad juos pardavęs gaus 30 Lt., M. D. įvykdžius reikalavimą ir perdavus jam marškinėlius, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausantį turtą - marškinėlius „Nike" 79 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam G. D. 79 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis G. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2008 metų liepos mėnesį ėjo susitikti su draugu, sutiko iš matymo pažįstamus vaikinus su panelėm. Pasikvietė M. pasikalbėti, paprašė jo parodyti savo mobiliojo ryšio telefoną, jis parodė. Kaltinamasis jam pasiūlė apsimainyti, jis sutiko. Sutarė, kad po kelių dienų atsimainys. Norėjo apsikeisti telefonais, nes G. L. telefonas jam buvo įgrisęs. Apkeitė SIM korteles. Nukentėjusiajam atidavė savo telefoną ir pasakė, kad po poros dienų grąžins, sumušti jo negrasino. Nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas buvo Nokia, baltu ir raudonu korpusu. Prisipažįsta, kad pavogė šį telefoną, jo negražino, nes nebuvo galimybės, jam tas telefonas iškrito laiptinėje ir sudužo. Nukentėjusįjį pažįsta neseniai, buvo matęs jį iš matymo. Pasiskolindamas telefoną iš anksto nežinojo, kad jo negražins. Gal ir turėjo tiek pinigų, kad būtų galėjęs grąžinti pinigų sumą už sudaužytą nukentėjusiojo telefoną. Prisipažįsta dėl šito epizodo ir gailisi dėl to. Nukentėjusiajam davė savo telefoną. Vertingesnis buvo M. telefonas.

2008 metų rugpjūčio mėnesį kaltinamasis ėjo į stotelę. Pamatė M. su draugais, pasikvietė jį pakalbėti. Paklausė, ar jis turi mobiliojo ryšio telefoną. Gali būti, kad užlaužė jo ranką, išėmė iš jo rankinės mobiliojo ryšio telefoną, atidavė jam jo SIM kortelę ir nuėjo. Nukentėjusiojo telefoną pasiėmė sau.

Gyveno su mama, jų turtinė padėtis buvo sunki, nemanė, kad atimdamas telefonus elgiasi labai blogai. Buvo pilnai aprūpintas, savo gerbūviu buvo patenkintas. Taip elgėsi, nes manė, kad tai lengvi pinigai. Telefonus pardavė, gavo apie 300-400 Lt, pinigus išleido sau. Ką tiksliai pirko – neprisimenu. Pirko cigaretes, kramtomą gumą, eidavo į kavines valgyti.

2008 m. spalio mėnesį paskambino M. telefonu, pasiūlė susitikti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), susitikus paprašė jo paskolinti 50 Lt. M. pasakė, kad neturi, ir kaltinamasis jam įrodinėjo, kad jis gali jam paskolinti tuos pinigus, kol M. sutiko, nuėjo namo ir atnešė pinigus. G. L. galėjo nukentėjusiajam grasinti, kad jam priešingu atvejus bus blogai, kad gali jį sumušti. Nukentėjusysis atnešė reikalaujamus pinigus. Kaltinamasis pilnai prisipažįsta ir gailisi.

Vėliau paskambino nukentėjusiajam, pasiūlė susitikti, pasakė, kad grąžins 50 Lt skolą. Susitikus paprašė, kad paskolintų 200 Lt, M. sakė, kad neturi, G. L. jį įkalbinėjo, sakė, kad suteiks jam apsaugą, gal grasino ir kitaip. Galiausiai jis sutiko, atnešė pinigus ir jie išsiskyrė. G. L. kažkas skambino ir ieškojo telefono, dėl to jis nukentėjusiajam „uždėjo“ baudą.

2008 m. lapkričio mėnesį G. L. paskambino nukentėjusiajam, susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Kaltinamasis pareikalavo, kad M. atneštų 200 Lt, nes buvo taręsi dėl 500 Lt. Jis nesutiko, tarp jų vyko derybos, kaltinamasis galėjo grasinti, bet smūgio tikrai nesudavė, dėl smūgio sudavimo neprisipažįsta, prisipažįsta, kad grasino. M. D. gyrėsi, kad jo tėvas G. L. įkiš į kalėjimą, gal dėl to kaltinamąjį apkalba. Pinigus nukentėjusysis atnešė, G. L. juos paėmė. Gailisi dėl to, ką padarė.

2008 m. gruodžio mėnesį jis paskambino nukentėjusiajam, pasiūlė susitikti. Susitikus pareikalavo iš jo dar 50 Lt, nes trūko iki sutartos 500 Lt sumos. Jis išsisukinėjo, bet galiausiai – sutiko atnešti pinigus. Neprisimena, ar sakė, kad jis turės problemų, jei neateis. Galėjo nukentėjusiajam sakyti telefonu, kad jei neateis susitikti, turės problemų. Nesakė, kad bus kaip praėjusį kartą, jei neatneš 50 Lt. Tiesiogiai sumušimu negrasino, galėjo pasakyti, kad bus blogai. Gailisi dėl to, ką padarė. Suprato, kad daro nusikalstamas veikas.

Dėl grasinimo pistoletu nukentėjusiajam kaltinamasis paaiškino, kad paskambino nukentėjusiajam, susitiko netoli parduotuvės, (duomenys neskelbtini)prospekte. G. L. jo paklausė, ar jis turi rankinę per petį, jis sakė, kad neturi. Išsiskyrė, susitarė, kad aš po kelių dienų paskambins, bet nebepaskambino. Pistoleto neturėjo, juo nukentėjusiajam negrasino. Dujinį pistoletą buvo radęs, bet nukentėjusiajam juo negrasino, jokiu ginklu negrasino. Nepamena, kad būtų grasinęs sumušimu, bet dėl rankinės galėjo grasinti. Kaltinamasis sako, kad jis neturėjo jokio ginklo. Rankinės norėjo, nes daug kas tokias turėjo.

G. L. parodė, kad jis 2009 m. liepos mėn. ėjo pas draugą, sutiko grupelę pažįstamų vaikinų. Pamatė einantį M., paklausė, ar jis turi pinigų, jis sakė, kad ne. Tada pasakė jam nusiimti savo marškinėlius. Jis nesutiko, kaltinamasis galbūt jam grasino, kol M. nusiėmė marškinėlius ir padavė šalia buvusiam vaikinui. Grasino nukentėjusiajam jį sumušti, paėmė jo „Nike“ marškinėlius. Nukentėjusiajam kitas vaikinas davė savo marškinėlius. Gailisi dėl visko, ką padarė. Dabar jam 16 metų. Taip elgdavosi, nes įtakojo vyresni draugai, pamanė, kad jam nuo to blogiau nebus, o gaudavo lengvus pinigus, norėjo pasirodyti kietesniu prieš savo draugus, dabar to nebenori. Galvoja, kad blogai elgėsi, gailisi taip elgęsis, nebebendrauja su senais draugais. Tėvai buvo aprūpinę, jam nieko netrūko. Norėtų pabaigti mokslus. G. L. atsiprašo nukentėjusiojo, kiek galės, atlygins žalą.

Kaltinamasis nepripažįsta 5 epizode dėl suduoto smūgio ir dėl grasinimo ginklu. Dėl visų kitų kaltinimų prisipažįsta. Suimtas yra jau beveik metus laiko. G. L. rūpinosi tik mama, su ja gyveno nuo 5-6 metų. Su tėvu jau kokie 6 metai nebendrauja.

Įstatyminė atstovė, civilinė atsakovė baudžiamojoje byloje V. L. paaiškino, kad kaltinamasis G. L. yra jos sūnus. Vyresni draugai darė įtaką, jie jam įdiegė drąsą, kad kol neturi 14 metų, jam jokios atsakomybės nebus. Tėvas juo niekada nesirūpino. G. visada buvo aukštesnis, stipresnis už bendraamžius, todėl bendravo su vyresniais. V. L. nuomone, įtaką jo elgesiui turėjo ir sesers žuvimas. Pakeitė gyvenamąją vietą, kad jis atsikratytų senųjų draugų. Sūnus žada mokytis, sportuoti. Moteris yra antros grupės invalidė. Krikšto tėvas – jos brolis, jis užmoka už treniruotes. G. nori užsiimti dziudo - sportas jam sekasi labai gerai. Šias nusikalstamas veikas jis darė vienas, tačiau įtaką padarė draugai iš anksčiau. Mano, kad nusikaltimus nulėmė ir prasta turtinė padėtis, ir tai, kad tėvas su juo visai nebendrauja, be to, jis išgyveno dėl sesers mirties.

V. L. parodymus duoti atsisakė.

Nukentėjusysis M. D. parodė, kad jis 2008 metų liepos pabaigoje su draugais I. S. , M. D. , L. T. , K. Š. sėdėjo prie darželio, esančio (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso pasakyti negali, ir prie jų priėjo 4 asmenys. Tarp jų buvo ir G. L. , kurio jis nepažinojo. Jis pasikvietė atokiau pasikalbėti ir paprašė parodyti savo mobilųjį telefoną. Tuo metu nukentėjusysis turėjo mobilųjį telefoną Nokia 5300 baltu bei raudonu korpusu. G. L. pasakė, kad jam būtent reikia tokio telefono ir paprašė paskolinti. M. D. buvo priverstas duoti telefoną, kadangi G. L. buvo aukštesnis ir fiziškai stipresnis, atrodė grėsmingai nusiteikęs, ir nukentėjusysis bijojo, kad nebūtų panaudotas prieš jį smurtas. G. L. prižadėjo po savaitės paskambinti, tačiau to nepadarė, ir M. D. suprato, kad tikriausiai neatgaus telefono, kad G. L. jį pasisavino. Tai, kad G. L. prašė paskolinti telefoną, matė visi su M. D. buvę draugai. Žala už minėtą telefoną neatlyginta, prašo atlyginti žalą. Kai G. L. po savaitės, kaip buvo žadėjęs, nepaskambino, M. D. jo ieškoti nebandė, nes nežinojo, kas jis toks. Mainais į telefoną G. L. davė kažkokį atlenkiamą, lyg Nokia telefoną, kuris buvo senas ir netinkamas naudoti. Tuo telefonu jis nesinaudoja. Dėl šio įvykio jis niekam nesiskundė, tačiau vėliau, jau po įvykių, pasakė tėvui.

2008 metų rugpjūčio mėnesį M. D. sėdėjo su draugais prie kiosko „Kebabai“, vėl priėjo G. L. , jį pasikvietė, o draugams liepė pasišalinti. Draugai nuėjo, o nukentėjusįjį G. L. pasivedė toliau nuo gatvės. Tada jau buvo girdėjęs apie G. L. , tačiau jo nepažinojo. Žinojo tik, kad jis vagis, grįžęs iš nepilnamečių kolonijos.Iš pradžių paklausė, kaip jam einasi, tačiau paskui užlaužęs dešinę ranką, atidarė rankinę, kabančią ant peties, apžiūrėjo jos turinį ir ištraukė tėvo dovanotą telefoną Nokia 5610. Tada apkeitė SIM korteles ir jo telefoną pasiėmė. Pagrasino, kad jei pasiskųs, bus blogai. G. L. nesipriešino, nes bijojo fizinio smurto, kadangi jis buvo užlaužęs ranką. Telefonas buvo visiškai naujas, maždaug tūkstančio litų vertės, žalos už jį niekas neatlygino, todėl prašo priteisti žalą.

2008 metų spalio pradžioje M. D. sulaukė skambučio, skambino G. L. ir pasakė, kad reikia susitikti, kad tai netelefoninis pokalbis. Suprato, kad reikės su juo susitikti. Susitiko prie parduotuvės. G. L. pasakė, kad jį ištiko bėda ir kad jam reikia paskolinti 50 litų. Jis vėl bandė išsisukinėti, sakė, kad neturi, tačiau galiausiai jis liepė juos duoti ir kad M. D. nemeluotų, nes jis viską žino. Jis sakė, kad padės, kai reikės, o jei pinigų neduosi, bus blogai, bus priešas rajone. M. D. tai suprato, kaip grasinimą fiziniu smurtu. Sutiko duoti jam tuos pinigus, nes buvo įbaugintas, atsisakyti neišėjo. G. L. minėjo, kad pinigus grąžins, tačiau 50 litų jis neatgavo, todėl prašo juos priteisti. Su G. L. susitiko vienas. Buvau girdėjęs, kad jis vagis, kad sėdėjęs nepilnamečių kolonijoje. G. L. , kai tik bandydavo atsisakyti jam paklusti, jam vis grasindavo, kad bus blogai. Be to, didelę įtaką darė tai, kad jis sėdėjo kolonijoje, taip pat buvo girdėjęs, kad jis labai stiprus. Tiesiogiai, kad jį sumuš G. L. neminėjo, jis tik visada kartodavo, kad bus blogai, o M. D. tai suprato kaip grasinimą sumušti. Tą patį spalio mėnesį, tik praėjus kuriam laikui nuo paskutinio jų susitikimo, važiuojant namo iš mokyklos, sulaukė G. L. skambučio. Jis pasakė, kad nori atiduoti skolą - 50 litų. Susitarė susitikti toje pačioje vietoje, kur buvo pirmas jų susitikimas. G. L. pareiškė, kad dėl antro telefono, kurį paėmė iš M. D. ir kuris buvo kainavęs apie tūkstantį litų, jis turėjo problemų. Dėl to M. D. turi sumokėti jam kompensaciją - 500 litų. M. D. gynėsi, kad tokių pinigų neturi, pavyko nusiderėti iki dviejų šimtų. Nuėjo namo, paėmė du šimtus litų iš savo taupyklės ir atnešęs atidavė G. L. . Kitos išeities neturėjo, nes G. L. gąsdino, jog su savo vyresniais draugais gali pridaryti jam nemalonumų, jei nepaklus. Tai suprato kaip grasinimą smurtu. Pinigų G. L. laukė apačioje. M. D. galbūt ir galėjo neišeiti, neišnešti pinigų, tačiau bijojo jo keršto. Apie tai papasakojo draugams. G. L. 200 litų negrąžino, juos prašo priteisti. G. L. telefono numerį žinojo, nes jis jam buvo pasakęs jį per patį pirmą jų susitikimą. Kai G. L. reikalavo iš M. D. 200 litų, jis buvo supykęs. Netikėjo, kad dėl to jo telefono jis turėjo kokių problemų. Už ką jis reikalavo pinigų - nežino. Mano, kad jis paprasčiausiai M. D. reketavo, nes matė, kad jo bijo, kad negali jam pasipriešinti. Eidamas susitikti su G. L. tikėjosi atgauti savo 50 litų, tačiau neatgavo. G. L. jam sakydavo, kad geriau jau ateitų susitikti, nes kitaip jam bus blogai. Tiesiogiai sumušti negrasino, tačiau tuos žodžius „bus blogai" M. D. suprasdavo, kaip grasinimą fiziniu smurtu.

Nukentėjusysis 2008 metų lapkričio mėnesį su G. L. susitiko prie parduotuvės. G. L. pasakė, kad tuos 200 litų, kuriuos jam davė M. D. , jis jau išleido, kad nukentėjusysis per lengvai „prasisuko". M. D. bandė aiškinti, kad daugiau pinigų nebeturi. Tada G. L. jam kumščiu sudavė į kairį šoną, liepė nemeluoti, nes gausi dar. Nukentėjusysis išsigando, nuėjo namo, paėmė iš savo taupyklės dar 200 litų ir atidavė juos G. L. . G. L. pasakė, kad nuo šiol jie atsiskaitę, kad viskas baigta ir daugiau niekas nesikabinės. 200 litų nukentėjusiajam niekas negrąžino, prašo juos priteisti. Po smūgio sudavimo G. L. jam dar kartą liepė atnešti pinigus. Kai padavė jam pinigus, jis sakė, kad M. D. saugus, kad nuo šiol niekas prie jo nesikabinės. Dėl smūgio į medikus nesikreipė, tačiau sumuštą šoną skaudėjo visą dieną. Tėvams apie tai nieko nesakė, nes bijojo, kad jie kreipsis į policiją ir G. L. jam dėl to keršys. Po smūgio sudavimo, grįžęs namo paimti pinigų, pagalbos pas nieką neprašė, nes G. L. gąsdino, kad nuo to jam bus tik blogiau. Žinojo, kad jį gali sulaikyti policija, tačiau bijojo jo keršto po to, kai jis bus paleistas. Dabar patvirtinti, kad G. L. sudavė jam smūgį, negali niekas, nes ir žymių jokių po tiek laiko neliko. Po smūgio jis jautė skausmą, tačiau mėlynių, įbrėžimų nebuvo. Šį įvykį galėjo matyti tik praeiviai. Apie tai draugams papasakojo vėliau. Tuo metu buvo apie trečia - ketvirta valanda popiet.

2008 metų gruodžio mėnesį G. L. paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti. Susitiko prie parduotuvės. Paėjo nuošaliau nuo gatvės. Jis M. D. pasakė, kad yra atidavęs jam 450 litų, bet ta suma jam negraži, todėl turi atnešti jam dar 50 litų ir viskas baigsis. Nepamena, ar tada jis grasino. Nukentėjusysis pamanė, kad gal atidavus jam tuos 50 litų tikrai viskas baigsis, nes jis iš pat pradžių reikalavo 500 litų. Grįžo namo, paėmė 50 litų ir atnešė G. L. , buvo įbaugintas nuo praėjusių kartų, jam jau atsibodę buvo G. L. kabinėjimaisi, gąsdinimai. Ar kas tą įvykį matė - nežino, apie tai vėliau papasakojo draugams. 50 litų jam negrąžino, prašo juos priteisti. Jis G. L. kaip galėdamas vengė, tačiau kai neatsiliepdavo telefonu, gaudavo jo žinutes, kad baigtų slėptis, nes vis tiek jį susiras ir tada gaus į galvą. Suprato, kad jis savo grasinimus tikrai įvykdys. Paskui nebeturėjo vilties, kad G. L. gražins jam pinigus, tačiau manė, kai atiduos paskutinius 50 litų, ir jis tikrai prie jo daugiau nesikabinės. M. D. gyvena su abiem tėvais, su jais santykiai yra normalūs. Jiems dėl G. L. nesiskundė, nes bijojo, kad jie kreipsis į policiją, o jis paskui dėl to keršys.

2009 metų kovo pradžioje važinėjosi kartu su M. D. ir I. S. , vėl paskambino

G. L. ir pasakė, kad reikia aptarti reikalus. Nieko blogo neįtaręs, M. D. susitiko su juo. G. L. pasakė, kad jam reikia rankinės per petį. M. D. atsakė, kad neturi tokios. Tada jis išsitraukė šautuvą, nutaikė nukentėjusiajam į kaktą ir paklausė, ar nori, kad dabar jį nušautų. M. D. baisiai išsigando ir sutiko atnešti jam rankinę. Jis pasakė, kad po savaitės jam paskambins, tačiau praėjus savaitei neskambino, vėliau sužinojo, kad jis suimtas. Suprato, kad pistoletas dujinis, G. L. jam demonstravo jo kulkas, kurios buvo juodos. Po šio įvykio tėvas patikrino M. D. piniginę ir tuomet nukentėjusysis viską papasakojo. Kadangi nuo visų tų įvykių buvo praėję nemažai laiko, sutarė, kad kai tik G. L. jam vėl paskambins, jis pasakys tėčiui. Po to įvykio su tėčiu nutarė į policiją nesikreipti. M. D. ginklais domisi, ginklas, kuriuo jam grasino G. L. , buvo stambokas. Tada buvo dienos metas, tačiau praeivių aplink nebuvo. Jis pats G. L. niekada neskambino. Eidavo su juo susitikti, nes jis grasindavo, kad jei neateis, bus blogai. Pamatęs ginklą M. D. labai išsigando. Tada jau žinojo, kad jis yra G. L. .

2009 metų liepos 23 dieną, apie septintą valandą vakaro, M. D. ėjo link „Iki" parduotuvės. Sutiko G. L. maždaug su septyniais draugais, kurių nepažinojo. G. L. pakvietė paeiti į darželio teritoriją ir paprašė M. D. 30 litų. M. D. atsakė, kad neturi. Tada G. L. pasakė, kad M. D. gražūs sportiniai marškinėliai, kuriais buvo apsirengęs ir liepė jam juos atiduoti, o jei nesutiks, numaus jo šortus. G. L. pakvietė M. P. (šis matė, kai M. D. nusiėmė savo marškinėlius) ir liepė jam duoti savo marškinėlius, o M. D. liepė atiduoti savo marškinėlius. M. P. atidavė savo nunešiotus marškinėlius, o nukentėjusysis savo marškinėlius atidavė G. L. , grįžęs namo viską papasakojo tėvams. Marškinėlius atgavo, ieškinio dėl to nereiškia. Daugiau jokių reikalavimų iš G. L. pusės nebuvo. Kai buvo sutikęs G. L. draugus, šie gražiai M. D. prašė, kad atsiimtų pareiškimą. Buvo vykdomas parodymų patikrinimas vietoje. Nusiėmė ir atidavė marškinėlius dėl to, kad nenuimtų šortų, kaip grasino ir kad nesumuštų, nes jie buvo maždaug septyniese, o M. D. - vienas. Visi jie matė, kas vyko ir nieko nesakė, M. D. , kad jie kartu ir bijojo jų didelės kompanijos. Savo marškinėlius atgavo. Kitą dieną po to įvykio M. D. nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, tada kažkas jo marškinėlius grąžino į policiją. Tuos marškinėlius, kuriuos jam davė M. P. , atidavė policijai.

Nukentėjusysis G. D. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiojo M. D. tėvas. 2008 metais sūnui M. yra pirkęs telefonus Nokia: vieną - maždaug trijų šimtų litų vertės, kitą -maždaug tūkstančio litų vertės. Po kiek laiko pastebėjo, kad telefono sūnus neturi. Paklausus, kur telefonai, sūnus visaip išsisukinėdavo, sakydavo, kad kažkur paliko, paskolino draugui ir panašiai. Vėliau sūnus pasakė, kad telefonus atėmė žmogus, grįžęs iš kalėjimo. Su sūnumi nusprendė, kad riekia kreiptis į policiją, tačiau matė, kad sūnus labai bijo, kad paskui negalės išeiti iš namų, kad gali būti sumuštas. Be to, nuo tų įvykių buvo praėję nemažai laiko. Nusprendė einamu momentu į policiją nesikreipti. G. L. yra matęs prie laiptinės 2009 metais, jis kažką minėjo, kad jų spyna neveikia, tačiau dabar mano, kad jis tada norėjo „aplankyti" sūnų. Po kiek laiko sugalvojo patikrinti sūnaus taupyklę, kadangi jis įvairiomis progomis gaudavo pinigų. Patikrinus pinigų nerado ir, kai paklausė apie tai sūnaus, jis viską papasakojo. Iki tol nemanė, kad sūnus buvo pastoviai reketuojamas. G. L. veikė labai apgalvotai, be liudininkų, todėl nebuvo įrodymų, kad kreiptis į policiją. Sūnus paaiškino, kad nieko nesakė, nes labai bijojo, kad paskui niekur negalės išeiti iš namų, kad gatvėje jį bet kada galėtų sumušti, o smurto jis labai bijojo. Be to, sklido gandai, kad G. L. buvo kažką primušęs. Yra girdėjęs, kad nuo jo buvo nukentėję ir kiti žmonės. Sūnus pasakojo, kad G. L. jam buvo sudavęs smūgį į šoną, kad grasino jam ginklu. G. D. niekas neprašė nesikreipti į policiją. Jokių kontaktų su kaltinamuoju ar jo artimaisiais nebuvo. Nukentėjusiojo sūnus yra bailus, bijo smurto. Dėl jo elgesio problemų niekada neturėjo, jis geras mokinys, mokosi gimnazijoje. Kai sūnus man viską papasakojo, matė, kad jis yra smarkiai įbaugintas. Mano, kad sūnus nieko neišsigalvojo, pasakojo tiesą. Prašo priteisti tiek, kiek yra praradę - 1800 litų. Civilinį ieškinį yra apreiškęs, kaip nepilnamečio nukentėjusiojo, kuris yra sūnus, atstovas. Sūnus M. ramaus būdo, vertinantis ramybę.

Nukentėjusieji M. D. bei G. D. patvirtina teismui, kad jie gavo pinigus, civilinis ieškinys jiems atlygintas pilnai.

Liudytojas M. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad jis susikeitė telefonais su M., nes pas jį kažkas blogai veikė. Kodėl buvo paimti iš M. marškinėliai, jis nežino. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl telefono, tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė. 2009-07-23 žaidė krepšinį. Buvo prie krepšinio aikštelės, kai pamatė G. L. su draugais. Jis pasikvietė, paskui atėjo nukentėjusysis ir jie su G. L. kažką kalbėjo. Paskui G. L. M. P. pasakė, kad paskolintų nukentėjusiajam savo marškinėlius, nes nukentėjusysis savo marškinėlius davė G. L. ar tai jo draugui. Ką kalbėjo G. L. su nukentėjusiuoju -nežino. To įvykio gerai neprisimena, nes praėjo nemažai laiko.

Liudytojas M. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b. l. 36-38) ir paaiškino, kad 2008-07 sėdėjo su draugais prie darželio. Atėjo vaikinai, vienas iš jų - kaltinamasis pravarde G., pasikvietė M. D. pasikalbėti į šoną. Matė, kaip nukentėjusysis padavė kaltinamajam savo telefoną Nokia 5300 - raudonos ir baltos spalvos. Kaltinamasis jam atidavė jo SIM kortelę, o telefoną pasiėmė sau, įsidėjo į kelnių kišenę. Kaltinamasis ir jo draugai nuėjo nieko nesakę. M. D. sakė, kad atidavė telefoną, iš ko liudytojas suprato, kad telefoną atidavė ne savo gera valia, pasakė, kad M. buvo kaip apiplėštas.

2008 m. 08 mėn. liudytojas, S. ir M. D. valgė kebabus, pro šalį ėjo G. L. . Vėl pasikvietė M. pakalbėti, užlaužė jam ranką ir atsegęs rankinę, išėmė jo mobilųjį telefoną Nokia, juodą raudonu korpusu. M. pasakė, kad vėl atėjo ir atėmė telefoną. M. atiduodavo telefonus, nes bijojo būti sumuštas. Kaltinamasis jam grasino, kad bus blogai, jei neduos telefono. M. liudytojui pasakojo, kad kaltinamasis prašydavo iš jo pinigų – šiaip. Sumos buvo šimtais, M. buvo reketuojamas, už ką – nežino. Liudytojas patvirtino, kad G. L. ir M. D. reikalavo ir rankinės.

2009 m. 03 mėn. jie su S. ir nukentėjusiuoju važinėjosi automobiliu. M. paskambino kaltinamasis ir sakė, kad jiems reikia susitikti. Paleido M. prie parduotuvės, po valandos nukentėjusįjį pasiėmė, M. pasakė, kad kaltinamasis grasino jam su dujiniu šautuvu ir prašė atnešti pinigų.

Nukentėjusysis jam minėjo, kad kaltinamasis buvo sudavęs smūgį, nes nukentėjusysis buvo atsisakęs jam atnešti pinigų, pasakojo, kad susitiko jį kaltinamasis su draugų grupe ir paėmė iš jo marškinėlius. M. buvo labai įbaugintas, net bijodavo kartais eiti su draugais į kiemą. Kitiems G. L. nieko nedarydavo.

Liudytoja L. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo draugė, 2008 metų liepos pabaigoje sėdėjo penkiese – ji, nukentėjusysis, D., Š., S. prie darželio laiptinės, priėjo 4 vaikinai, pasikvietė kaltinamasis M. pasikalbėti. Liudytoja matė, kaip kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo jo telefoną, išėmė iš jo SIM kortelę ir atidavė nukentėjusiajam, telefonas buvo Nokia raudono korpuso. Neužstojo nukentėjusiojo, nes jų vaikinų buvo daugiau. Kiti vaikinai nieko nedarė, tik stovėjo. Į policiją kreiptis nesvarstė, visi išsiskirstė. M. papasakojo, kad iš jo pasiskolino telefoną. Liudytoja suprato, kad telefoną kaltinamasis atėmė. Liudytoja pasakė žinanti, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo paėmė daug grynųjų pinigų ir du mobiliojo ryšio telefonus, šiaip grasino, suprato, kad tai buvo nukentėjusiojo reketavimas. M. buvo sakęs, kad jam kaltinamasis grasino, kad jei neatneš pinigų – bus sumuštas. Liudytojai kaltinamasis negrasino.

Liudytoja K. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2008 metų liepos pabaigoje penkiese sėdėjo laiptinėje prie darželio. Prie jų priėjo 4 vaikinai. Vienas iš jų - kaltinamasis G., pasikvietė M. pasikalbėti atokiau. Ką kalbėjo – negirdėjo, bet matė, kaip M. kaltinamajam padavė savo mobiliojo ryšio telefoną Nokia, o kaltinamasis M. atidavė jam jo SIM kortelę, telefoną įsidėjo į kišenę ir nuėjo. M. sakė, kad G. paėmė jo telefoną, o ne pasiskolino. M. pasakojo, kad iš jo kaltinamasis atiminėjo telefonus, kad liepia nešti pinigus. M. jam pakluso, nes jo labai bijojo, bijodavo su draugais eiti net į kiemą, nes bijojo susitikti kaltinamąjį.

Liudytojas D. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad 2009 metais, vasarą, prie mokyklos, sutiko vaikiną vardu T., jo pavardės neprisimena. T. paprašė, kad nuneštų maišelį su marškinėliais ir perduotų tyrėjui. Marškinėlių netikrino, bet spalva – lyg balta, trumpomis rankovėmis, „Nike“. Kaltinamąjį pažįsta, jis buvęs kaimynas, nebendravo su juo jau seniai. Apie jo nusikalstamas veikas nieko nežino. Jis iš liudytojo nieko nereikalavo.

Liudytojas I. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 32-35) ir paaiškino, kad pažįsta nukentėjusįjį M. D. , jis yra jo draugas. 2008 m. liepos pabaigoje jie sėdėjo prie darželio, atėjo G. L. su draugais, pasikvietė M. pakalbėti. Jie nuėjo atokiau, matė, kaip M. atiduoda G. savo mobilųjį telefoną. 2008 metų rugpjūčio mėnesį, jie buvo prie kebabinės, vėl atėjo kaltinamasis, pasikvietė M. pasikalbėti. Matė, kaip kaltinamasis „užlaužė“ ranką nukentėjusiajam ir išėmė iš jo rankinės mobiliojo ryšio telefoną, pasiėmė jį sau ir nuėjo.2009 važinėjo su mašina, nukentėjusiajam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad jie turi susitikti. M. išlipo Šiaurės prospekte, prie „Iki“ parduotuvės. Maždaug po valandos susitiko su nukentėjusiuoju M. D. , jis papasakojo, kad kaltinamasis jam grasino šautuvu. M. sakęs, kad jam kaltinamasis liepė nešti pinigus, kad jam yra sumokėjęs 500 litų. Būdavo, kad susitikus kieme kaltinamasis iš nukentėjusiojo paimdavo 10-20 Lt. M. jam paklusdavo, nes buvo labai įbaugintas, jei būt nepaklusęs, būtų buvęs mušamas. Nukentėjusysis vieną kartą minėjo, kad jam kaltinamasis trenkė į šoną. Iš nukentėjusiojo kaltinamasis atėmė du telefonus, vienas iš jų buvo Nokia 5300, o kito telefono modelio neprisimena. Liudytojo nuomone, kaltinamasis vykdė vagystes, turto prievartavimus, suprato, kad tai neteisėta. Iš liudytojo kaltinamasis nieko nereikalavo, su juo nesusipykę. Liudytojas nesiėmė jokių priemonių, tik patarė M. kreiptis į policiją, bet jis bijojo tėvų, bijojo jiems tiesą pasakyti.

Į policiją nukentėjusysis nesikreipė, nes bijojo tėvų, bet vėliau papasakojo tėčiui ir jie kreipėsi į policiją. Kaltinamasis liepdavo M. ateiti susitikti vienam.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. L., padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. pasitvirtino. Nors kaltę kaltinamasis pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. G. L. kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, daiktais, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga (t. 1, b. l. 63, 64, 70-75), kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusysis savo parodymų nekeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl teismas jais tiki. Kaltinamojo veika pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai nes jis atvirai veikdamas viešai neatlygintinai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo pateiktas aiškinimas, kad jis M. D. nesudavė smūgio į šoną, teismo vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. M. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai teigė, kad kaltinamasis, prievartaudamas iš jo 200 Lt, sudavė jam į kairį šoną, nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs. Nukentėjusiojo parodymais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusysis neturėjo pagrindo kaltinamąjį apkalbėti, jo anksčiau nepažinojo. Taip pat teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Nukentėjusysis G. D. bei liudytojai M. D. , I. S. parodė, kad M. D. jiems pasakė, kad G. L. turto prievartavimo iš nukentėjusiojo metu sudavė smūgį į šoną paminėtų asmenų parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Jiems nukentėjusysis M. D. pasidalindavo savo patirtais išgyvenimais, taip pat jiems apkalbėti kaltinamąjį nėra jokio pagrindo. Kaltinamojo veika pagal LR BK 181 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes jis neturėdamas teisėto pagrindo atvirai sau vertė nukentėjusįjį perduoti jam pinigus, turtą, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudodamas smurtą ir pastoviai grasindamas smurtą panaudoti jei nukentėjusysis neperduos jam savo turtą. Turto prievartavimo epizoduose kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip tęstinis nusikaltimas, nes kaltinamojo veika susidėjo iš tapačių turto prievartavimo veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajame akte kaltinamojo veika antrame epizode dėl nusikalstamos veikos prie prekybos kiosko „K.“ neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 d., nes minėtame plėšimo epizode byloje nenustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu plėšimo metu panaudojo nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą- užlauždamas jo ranką ir grasinimus panaudoti smurtą. Todėl jo veika šiame epizode perkvalifikuotina į veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Civilinis ieškinys nukentėjusiajam atlygintas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatomis bei atsižvelgiant į BK 91 str. nuostatas dėl bausmių skyrimo nepilnamečiui.

Kaltinamasis G. L. anksčiau yra teistas, nusikalstamas veikas padarė tyčia. Socializacijos centre, kur mokėsi metus, jis charakterizuojamas neigiamai, (duomenys neskelbtini) mokyklos jis charakterizuojamas teigiamai, iš mokyklos neišbrauktas.

G. L. , teisme pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo. Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad nepilnametis nepadarė sunkių nusikaltimų, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su savo motina, kuri yra neįgali. Ji teigia, kad bendrauja su sūnumi, mato jo pasikeitimus galvosenoje, norą pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis virš pusę metų buvo laikomas suimtas, jam bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ( BK 66 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

Pripažinti G. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam 1(vienerius) metus laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti ir paskirti 2 (dvejus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., paskirtąją bausmę subendrinti su 2009-12-04 bei 2010-01-29 nuosprendžiais ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 65 str. nuostatas, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę keičiant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme (LR BK 65 str. 1 d. (b)), paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems) metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3p., 5p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei skirti elgesio apribojimą 12 ( dvylikai) mėnesių įpareigojant mokytis arba dirbti bei nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus atvejus jei minėtu laiku reiktų dirbti.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29, taip pat kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-07-29 iki 2010-03-20.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o šis terminas nuteistajam skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.