- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- T-1225-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10535-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- M. T.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 27 d. prašymą dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu M. T. ir D. T. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. M. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 4 mėnesių laikotarpiui. D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 4 mėnesių laikotarpiui. Taip pat, solidariai iš M. T. ir D. T. priteista 1541,90 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo H. I. naudai bei 3180 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo H. I. naudai.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. spalio 30 d. gautas nuteistųjų M. T. ir D. T. 2020 m. spalio 27 d. prašymas dėl civilinio ieškinio, priteisto solidariai abiem nuteistiesiems, mokėjimo išdėstymo dalimis. Prašoma solidariai iš abiejų nuteistųjų priteisto 1541,90 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai bei 3180 Eur civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 200 Eur per mėnesį, pilną atsiskaitymą įvykdant per 2 metus. Prašymas motyvuojamas tuo, kad M. T. ir D. T. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) moksleiviai, mokosi dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo kartu su profesinio mokymo programą, o numatoma mokyklos baigimo data (duomenys neskelbtini). Vienintelės šiuo metu gaunamos abiejų nuteistųjų pajamos yra tik mokama 20,28 Eur dydžio stipendija. Asmeniškai priklausančio turto nuteistieji neturi ir yra išlaikomi tėvų/globėjų.
Atsiliepimas
Prokurorė atsiliepimu su nuteistųjų M. T. ir D. T. prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nėra nurodomas terminas, per kurį civilinis ieškinys turi būti atlygintas, o ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendyje toks terminas nenustatytas. Tiek M. T., tiek D. T., kuriems solidariai priteistas turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam H. I. atlyginimas, turi būti aktyvūs ir patys su nukentėjusiuoju H. I. (per jo atstovą pagal įstatymą) susitarti dėl žalos atlyginimo terminų bei tvarkos, ir tik tada gali prašyti teismo tokį susitarimą patvirtinti. Tokiu būdu matyti, kad nuteistųjų teismui pateiktas prašymas dėl civilinio ieškinio mokėjimo dalimis išdėstymo nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Nukentėjusiojo H. I. įstatyminio atstovo E. I., atstovaujamo advokato I. R., atsiliepime su nuteistųjų M. T. ir D. T. prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nusikalstama veika įvykdyta beveik prieš 1 metus 8 mėnesius. Šis laikas yra ilgas ir beveik atitinka tam terminui, kuriam prašoma išdėstyti priteistos žalos atlyginimą. Patys nuteistieji, būdami nerūpestingi susikūrė tokią situaciją, kad nedelsiant turi vykdyti nuosprendį dėl priteistos žalos mokėjimo, nors to galėjo išvengti ir toks nerūpestingas elgesys negali būti pateisintas nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių gauti žalos atlyginimą sąskaita. Nuteistieji baudžiamojo proceso metu stengiasi atlyginti kitas atsiradusias žalas (ligonių kasos, valstybei už proceso išlaidas), tačiau neskuba atsilyginti su tiesiogine nusikaltimu nukentėjusi auka, kas rodo akivaizdų neigiamą požiūrį į nukentėjusiajam priteistą žalą ir lūkesčių gauti savalaikį atlyginimą abejotinumą. Nuteistieji teigia galėsiantys mokėti po 200 Eur kas mėnesį, todėl nesuprantama, kaip jie (jis) per prašomą laiką numatytomis įmokų sumomis galės atlyginti visą priteistą žalą, nes be turtinės ir neturtinės žalos yra iš kiekvieno priteista ir atstovavimo išlaidos, su kuriomis per 2 metus mokant po 200 Eur galutinai atsilyginti nepavyks. Nuteistieji M. T. ir D. T. su šiuo prašymu nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi teismui priimant nuosprendį. Teismas, nagrinėjęs bylą ir turėdamas duomenis, kurie teikiami dar ir su prašymu, teisingai išnagrinėjęs bylą, nematė pagrindo ir netaikė priteisiamų žalų atlyginimo išdėstymo, o nukentėjusiojo, kaip šalies turtinė padėtis nėra esmingai besiskirianti nuo nuteistųjų. Nuteistieji motyvuodami prašymą tuo, kad yra dieninio skyriaus moksleiviai, nepateikė objektyvių duomenų, kad yra pažangūs šios ugdymo įstaigos moksleiviai. Akivaizdu, kad nepažangiems moksleiviams ar nepagrįstai nesimokinantiems nustatytu mokymosi režimu, tokia motyvacija būtų nepakankama prašymui tenkinti. Nuteistieji teigia, kad yra patys išlaikomi tėvų ar globėjų, iš prašymo matyti, kad siūlomos 200 Eur įmokos per mėnesį būtent ir būtų dengiamos šių asmenų, nes patys nuteistieji faktiškai jokių pajamų negauna, tačiau su prašymu nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog šie tretieji asmenys negali padėti savalaikiai atlyginti žalų, ar priešingai, galės vykdyti siūlomą 200 Eur per mėnesį mokėjimą. Be to, nuteistiesiems neišgalint atlyginti žalų, nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į LR Teisingumo ministeriją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, iš kur objektyviai gali tikėtis priteistos žalos ženkliai greitesnio kompensavimo ir priešingai, išdėsčius keleriems metams žalos atlyginimą, tokią galimybę šiam ilgam laikui prarastu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atmestinas.
BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai. Atidedant (išdėstant) sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti.
Byloje nustatyta, jog Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu M. T. ir D. T. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei solidariai iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiojo H. I. naudai priteistas 1541,90 Eur dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai bei 3180 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. 2020 m. spalio 27 d. prašymu nuteistieji prašo išdėstyti iš jų solidariai priteistų civilinių ieškinių vykdymą dalimis, mokant nukentėjusiajam po 200 Eur kiekvieną mėnesį, numatant visišką civilinių ieškinių įvykdymą per 2 metus.
Kaip jau minėta, išdėstyti teismo priimto sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį, tačiau vien tik blogos nuteistojo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Nagrinėjamu atveju, kartu su prašymu dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis buvo pateikti ir dokumentai patvirtinantys minėtame prašyme nuteistųjų nurodomas aplinkybes, jog jie šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) bei neturi nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 3, 4, 5, 6). Nepaisant to, pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, jog nuteistieji šiuo metu yra moksleiviai ir neturi nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto, suteikia pagrindo pripažinti jų turtinę padėtį esant itin sunkia, dėl ko jiems galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos, tačiau taip pat būtina įvertinti ar ateityje jų turtinė padėtis pagerės. Tokių byloje duomenų, kad nuteistųjų turtinė padėtis ateityje pagerės nėra. Teismui buvo pateikti duomenys, kad abu nuteistieji nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, numatoma mokyklos baigimo data (duomenys neskelbtini) ( b. l. 3, 5), šiuo metu gauna tik mokamą stipendiją po 20,28 Eur. Tai rodo, kad nuteistųjų prašomas išdėstyti mokėjimo laikotarpis iš esmės atitinka su jų mokyklos baigimu. Duomenų, kad nuteistieji planuotų kur nors įsidarbinti, teismui nepateikta, o tai rodytu, iš esmės, kad jų turtinė padėtis ateityje pagerės. Nagrinėjamu atveju nenustačius aplinkybės, jog nuteistųjų finansinė padėtis ateityje pagerės ir jie tokiu būdu turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, šiuo metu tenkinti nuteistųjų prašymą pagrindo nėra. Akcentuotina ir tai, kad priteistų civilinių ieškinių atlyginimo klausimai sprendžiami pateikus vykdomuosius raštus antstoliams. Civiliniai ieškovai dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gautus vykdomuosius raštus gali pateikti vykdyti antstoliui, kuris vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotais patvarkymais. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Pažymėtina ir tai, jog, kaip ir iš esmės nurodoma paties nukentėjusiojo atsiliepime, vien ta aplinkybė, jog šiuo metu nuteistieji mokosi ir neturi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, neduoda pagrindo minėtų įsiskolinimų vykdymą iškelti aukščiau už nukentėjusiosios reikalavimo savalaikį įvykdymą, nes būtent tokiu būdu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir pažeistos nukentėjusiojo teisės į jam padarytos žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo H. I. atsiliepime į nuteistųjų prašymą dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis taip pat prašoma priteisti iš M. T. ir D. T. po 100 Eur nukentėjusiojo H. I. atstovui pagal įstatymą E. I. turėtų atstovavimo išlaidų. Nurodoma, jog procesinių dokumentų rengimui dėl pateikto prašymo nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą E. I. patyrė papildomų 200 Eur atstovavimo išlaidų advokatui, kuriuos prašoma priteisti iš nuteistųjų atmetus prašymą. Kartu su atsiliepimu byloje pateiktas ir kvitas, pavirtinantis, dėl atsiliepimo surašymą nukentėjusiojo H. I. atstovo pagal įstatymą turėtų advokato išlaidų dydi, t. y. 200 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtos 200 Eur dydžio išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą turėtomis išlaidomis dėl atsiliepimo į nuteistųjų pateiktą 2020 m. spalio 27 d. prašymą susidarė jau po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Pažymėtina ir tai, jog atsiliepimo į nuteistųjų prašymus, susijusius su nukentėjusiajam nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimu, surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo teisme formų. Nagrinėjamoje byloje prašymą dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis pateikė būtent nuteistieji M. T. ir D. T., ir šis jų prašymas yra atmetamas. Nuteistųjų prašyme buvo keliamas klausimas, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo ir jo įstatyminio atstovo interesus byloje, todėl jis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą. Kartu su atsiliepimu pateiktas ir turėtas advokato išlaidas patvirtinantis kvitas. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
M. T. ir D. T. 2020 m. spalio 27 d. prašymą dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis atmesti.
Priteisti iš M. T. ir D. T. nukentėjusiojo H. I. atstovui pagal įstatymą E. I. po 100 Eur ( šimtą eurų) jo turėtų atstovavimo išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.