- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- I1-4912-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00609-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 1, 49) nurodė, kad nuo 2020 m. birželio 8 d. iki šiol buvo pervežamas (konvojuojamas) iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą ne mažiau kaip 10 kartų. Kelionės trukdavo pakankamai ilgai. Visais atvejais pareiškėjui tekdavo žymiai mažiau ploto nei 0,5 kv. m. Transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai, todėl avarijos atveju grėstų pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Taip pat, esant karantinui, nebuvo laikomasi reikalavimo laikytis 2 metrų atstumo, todėl konvojuojant pareiškėją į Šiaulių tardymo izoliatorių, pareiškėjas susirgo COVID-19 ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gydomas nuo šios ligos. Dėl tokių transportavimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė negalėjimu judėti (pakeisti sėdimą padėtį, atsistoti, pasisukti), pažeminimu, bejėgiškumu, visiška priklausomybe nuo kitų asmenų valios, nuovargiu, pykčiu, vėliau pasireiškė nemiga, galvos skausmai.
Atsakovo atstovas - Viešojo saugumo tarnyba teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) nurodė, kad Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotų jų apsaugą nustato Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1 R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: Kaunas-Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės-Kaunas 1 kartą, Vilnius-Kaunas-Vilnius 5 kartus, Vilnius-Alytus-Vilnius 1 kartą, Vilnius-Marijampolė-Vilnius 1 kartą, naudojant specialiuosius automobilius Mercedes-Benz ATEGO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skunde minimu laikotarpiu. Vidutinė pareiškėjo kelionės trukmė buvo 2 valandos 15 minučių. Konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Specialiuosiuose automobiliuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros bei individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Visiems Tarnybai priklausantiems specialiesiems konvojavimo automobiliams yra atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime nurodytai paskirčiai. Tarnyba naudoja specialųjį transportą, skirtą asmenų konvojavimui, remiantis teisiniais dokumentais - Transporto priemonės registracijos liudijimais. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas - konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų žodžiu ar raštu žodžiu teikė prašymus ar skundus, konvojaus viršininkui ar Tarnybai. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovo atstovui galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, konvojuojant jį netinkamomis sąlygomis nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. kovo 1 d. (skundo teismui surašymo diena) (b. l. 1).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Konvojavimo organizavimo tvarką, konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija nuo 2020 m. birželio 6 d. (toliau – Konvojavimo taisyklės).
Administracinėje byloje nustatyta, kad skunde nurodomu ginčo laikotarpiu VST pareigūnai vykdė pareiškėjo konvojavimą 2020 m. birželio 8 d. maršrutu Vilnius-Marijampolės-Vilnius, 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. lapkričio 13 d., 2020 m. lapkričio 20 d., maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, 2020 m. gruodžio 17 d. maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2020 m. lapkričio 4 d. maršrutu Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės (b. l. 2, 17–22, 30–46). Visi minėti pareiškėjo konvojavimai buvo vykdomi specialiaisiais automobiliais Mercedes Benz ATEGO ir Iveco (automobilių Registracijos liudijimai, b. l. 23–29).
Pareiškėjo teigimu, konvojavimo automobiliuose nebuvo užtikrinamas 0,5 kv. m plotas vienam asmeniui.
Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog transporto priemonėse asmenų buvo daugiau nei yra įrengta sėdimų vietų. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo laikomi nepagrįstais.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog konvojavimo automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950, 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.
Pareiškėjas nurodo, jog karantino laikotarpiu nebuvo laikomasi 2 metrų atstumo, todėl pareiškėją konvojuojant į Šiaulių tardymo izoliatorių susirgo COVID-19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas maršrutu Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės buvo konvojuojamas 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 5 punkte buvo nustatyta karantino režimo pradžia – 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. Taigi, pareiškėjo konvojavimo 2020 m. lapkričio 4 d. metu karantino režimas nebuvo taikomas. 2020 m. lapkričio 4 d. Kelionės žiniaraštyje pažymėta, jog konvojuojamieji įspėti dėl asmeninės apsaugos priemonių dėvėjimo. Konvojavimo metu skundų ar pretenzijų gauta nebuvo (b. l. 41–42). Konvojavimo taisyklių 103.7 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga, vežami specialiuoju transportu atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjui pasireiškusius sveikatos sutrikimus, galinčius būti konvojavimo kartu su sergančiais asmenimis pasekme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė negalėjimu judėti (pakeisti sėdimą padėtį, atsistoti, pasisukti), pažeminimu, bejėgiškumu, visiška priklausomybe nuo kitų asmenų valios, nuovargiu, pykčiu, vėliau pasireiškė nemiga, galvos skausmai, tačiau įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas taip pat nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.