- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Konstantinas Gurinas (pran.), Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, T. M., V. M., H. K., J. K., E. K., V. A.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 94.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Konstantino Gurino (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-4346-431/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, T. M. , V. M. , H. K. (H. K. ), J. K. , E. K. (E. K. ), V. A. (tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė G. Š. ) dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir pagal testamentą liudijimų, mainų sutarčių, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, T. M. , V. M. , H. K. , J. K. , E. K. , V. A. , prašydamas: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1854 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo T. M. , 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1855 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo E. K. , 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1856 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo J. K. , 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1857 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo H. K. ; pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dėl paveldėto miško dalį, pagal kurią mirusio E. K. turtą paveldėjo sutuoktinė J. K. ; pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dėl paveldėto miško dalį, pagal kurią mirusios K. K. turtą paveldėjo E. K. ; pripažinti negaliojančiomis 2003 m. spalio 21 d. mainų sutarties dalis, pagal kurias minėtieji žemės savininkai sumainė tarpusavyje vienas kitam priklausančias sklypo dalis; pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria žemės sklype esantį mišką nupirko V. A. , ir atitinkamai taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti šiuos ieškovo reikalavimus: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1854 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. M. į 0,1008 ha miško, esančio žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1855 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K. į 0,1764 ha miško, esančio žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1856 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K. į 0,0420 ha miško, esančio žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1857 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo H. K. į 0,1008 ha miško, esančio žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071); pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. 1-1240), patvirtinto Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. , pagal kurį E. K. turtą paveldėjo sutuoktinė J. K. , dalį dėl 1,3349 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071) 1764/13349 dalies (0,1764 ha), kurioje yra miškas, paveldėjimo; pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg Nr. 1169), patvirtinto Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. , pagal kurį K. K. turtą paveldėjo vaikaitis E. K. , dalį dėl 1,3349 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071) 420/13349 dalies (0,0420 ha), kurioje yra miškas, paveldėjimo; pripažinti negaliojančiomis 2003 m. spalio 21 d. mainų sutarties (reg. Nr. 1-10074), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. , dalis, kuriomis: T. M. jai priklausančią 826/11100 žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1072) dalį (0,0826 ha) išmainė į J. K. priklausančią 826/13349 žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071) dalį (0,0826 ha), kurioje yra miškas; H. K. jam priklausančią 382/11100 žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1072) dalį (0,0382 ha) išmainė į J. K. priklausančią 382/13349 žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071) dalį (0,0382 ha), kurioje yra miškas; H. K. jam priklausančią 420/11100 žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1072) dalį (0,0420 ha) išmainė į E. K. priklausančią 420/13349 žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071) dalį (0,0420 ha), kurioje yra miškas. Teismas nustatė ieškovui 10 dienų procesinį terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti ir pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas, teismingas šiam teismui.
Teismas nurodė, kad taisyklė, jog tuo atveju, kai civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą, neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Vien faktas, kad dalyvaujančius byloje asmenis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, jeigu civiliniai teisiniai santykiai tiesiogiai kilo iš administracinių teisinių santykių, savaime nekeičia vyraujančių teisinių santykių pobūdžio ir viso ginčo priskyrimo administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartis byloje S. K. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2006 m. vasario 23 d. nutartis byloje UAB „Baltic Orthoservice“ v. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, 2008 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė). Be to, teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams B. G., Utenos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys VĮ Registrų centro Utenos filialas, Zarasų rajono 1-asis notarų biuras, pažymėjo, kad byloje iškelti išvestiniai reikalavimai dėl testamento dalies ir nuosavybės teisės panaikinimo neturi būti išskiriami ir, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą žmogaus teisę į operatyvų teismo procesą, turi būti nagrinėjami kartu su pagrindiniais reikalavimais vienoje byloje administraciniame teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės administracijai, A. N., A. N., I. G. (I. G.), O. G., E. K., I. L. (I. L.), A. S. (A. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims: Valstybei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei R. I., Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui A. R. P., Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei A. U., uždarajai akcinei bendrovei „Domus Altera“, išaiškinta, kad taisyklė, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio, nėra absoliuti ir ji neturi būti dirbtinai taikoma visais atvejais, kai vienoje byloje yra pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kai keliami administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimai nėra taip susiję, kad jų nebūtų galima išnagrinėti skirtingų kompetencijų teismuose. Tais atvejais, kai klausimai, susiję su pareikštais administracinio pobūdžio reikalavimais, yra pagrindiniai ir turi esminę reikšmę civilinio pobūdžio reikalavimų išsprendimui, yra svarbu, kad keliami administracinio pobūdžio klausimai būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie būtent ir formuoja praktiką nagrinėjant tokios kategorijos bylas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartis, priimta byloje D. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. I. P.). Ieškovo pareikšti administracinio pobūdžio reikalavimai turi būti nagrinėjami administraciniame teisme, o civilinio pobūdžio reikalavimai - bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ieškinio priėmimo atveju ieškovo pareikšti reikalavimai dėl keturių Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalių panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai. Reikalavimai pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus yra kildinami iš administracinių teisės aktų, kuriuos priėmus, kaip jų pasekmė, ir buvo išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai bei sudarytos ginčijamos mainų sutartys tarpusavyje tarp atsakovų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o taikant restituciją siekiama grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki administracinių aktų, kurie gali būti neteisėti, priėmimo. Ieškinyje reiškiami civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai ir visiškai priklauso nuo administracinio akto panaikinimo, o administracinio akto panaikinimo klausimas turi būti išspręstas taikant teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.
Teismas ieškovui išaiškino, kad atsisakymas priimti reikalavimus neužkerta galimybės suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartis byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-206/2007 ir 2007 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-249/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-97/2008 ir 2008 m. liepos 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-483/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. GŠ-10271), patvirtintos Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G. Š. , dalį dėl 4200/6814 žemės sklypo dalies, kurioje yra miškas, pirkimo-pardavimo, yra kildinamas iš civilinių teisinių santykių ir teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Teismas, siekdamas išspręsti šio reikalavimo priėmimo klausimą, ieškovui nustatė terminą trūkumams pašalinti ir pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas, teismingas šiam teismui. Teismas pažymėjo, kad, jeigu ieškinio trūkumai bus pašalinti pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimų Nr. 01-1854, Nr. 01-1855, Nr. 01-1856, Nr. 01-1857 dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų, mainų sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį, CPK 25, 26, 36 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos. Apeliantas pažymi, kad ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Ieškovas iš esmės siekia paneigti kitų asmenų įgytas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kuris įgytas ne tik sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir paveldėjimo teisinių santykių (paveldėjimo teisės liudijimų), mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, taip pat taikyti restituciją natūra. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą pasisakę, jog administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtini ginčai, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesnio kokio nors civilinio teisinio ginčo išnagrinėjimu. Kai ginče yra keliami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio tarpusavyje susiję reikalavimai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Ši praktika tais klausimais, kurie išspręsti skundžiama nutartimi, suformuota ypač aiškiai ir vienodai, nes pripažįstama, kad ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją (inter alia atitinkamais atvejais taip pat prašant pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius), nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kadangi reikalavimai dėl restitucijos (privatinės teisės reguliavimo dalyko) yra neišskiriami iš reikalavimų dėl individualaus administracinio akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir nagrinėtini kartu.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis bylose, kurių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pažymi, kad, teismui atsisakius priimti dalį ieškinio reikalavimų, nebus užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į operatyvų teismo procesą. Normos, reglamentuojančios rūšinį teismingumą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į proceso koncentruotumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.
Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1854 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo T. M. , 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1855 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo E. K. , 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1856 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo J. K. , 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 01-1857 dalį dėl nuosavybės teisių į miško plotą, esantį žemės sklype Nr. 426-1 (kadastrinis Nr. 0101/0167:1071), atkūrimo H. K. ; pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dėl paveldėto miško dalį, pagal kurią mirusio E. K. turtą paveldėjo sutuoktinė J. K. ; pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dėl paveldėto miško dalį, pagal kurią mirusios K. K. turtą paveldėjo E. K. ; pripažinti negaliojančiomis 2003 m. spalio 21 d. mainų sutarties dalis, pagal kurias minėtieji žemės savininkai sumainė tarpusavyje vienas kitam priklausančias sklypo dalis; pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria žemės sklype esantį mišką nupirko V. A. , ir atitinkamai taikyti restituciją. Taigi ieškiniu yra ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, paveldėjimo pagal įstatymą ir pagal testamentą teisės liudijimai, mainų bei pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat prašoma taikyti restituciją.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų bei mainų sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, remdamasis tuo, kad minėti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme. Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl keturių Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalių panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai. Reikalavimai pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus yra kildinami iš administracinių teisės aktų, kuriuos priėmus, kaip jų pasekmė, ir buvo išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai bei sudarytos ginčijamos mainų sutartys tarpusavyje tarp atsakovų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o taikant restituciją siekiama grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki administracinių aktų, kurie gali būti neteisėti, priėmimo. Teismas sprendė, kad ieškinyje reiškiami civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai ir visiškai priklauso nuo administracinio akto panaikinimo, o administracinio akto panaikinimo klausimas turi būti išspręstas taikant teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta ieškinio dalis yra priskirtina administraciniam teismui, nepagrįsta. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl bylų priskirtinumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, yra suformuota, aiški ir vienoda. Ginčai, kai ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006 Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. bei 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. Atsižvelgiant į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šie reikalavimai neišskiriami iš reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir visi reikalavimai nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.
Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimų Nr. 01-1854, Nr. 01-1855, Nr. 01-1856, Nr. 01-1857 dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų, mainų sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimų Nr. 01-1854, Nr. 01-1855, Nr. 01-1856, Nr. 01-1857 dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių, mainų sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, naikintina ir šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimų Nr. 01-1854, Nr. 01-1855, Nr. 01-1856, Nr. 01-1857 dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių, mainų sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, panaikinti ir šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.