Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-490-963/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
II-490-963/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00469-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-490-963/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00469-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4
ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo 2022 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7528-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2022 m. gegužės 12 d. R. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji vairuodama automobilį „SKODA YETI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų būtinumo atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovėjusios transporto priemonės, ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai ar apgadinto automobilio savininkui, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių nuobaudos dydžių. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, administraciniu nurodymu pažeidėjui pasiūlyta iki 2022 m. gegužės 27 d., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, asmeniui savanoriškai sumokėti 300 eurų baudą, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 7 dalimi, asmeniui savanoriškai sumokėti 5 eurų baudą.

R. V. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2022 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-7528-2022, kuriuo R. V. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, jai paskirta 10 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 600 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur.

2022 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. V. skundas dėl 2022 m. birželio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo priimto nutarimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad nutarimu paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga jos padarytam pažeidimui, jaučiasi neteisingai nubausta. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 9 d., apie 14:30 val., jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad ji kliudė transporto priemonę šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės Klaipėdoje ir pasišalino iš įvykio vietos. Tada ji grįžo į tariamą įvykio vietą. Ji pasakė, jog nematė, kad kliudė kitą transporto priemonę ir jokio garso negirdėjo. Jos transporto priemonės apgadinimas jau buvo prieš jai įsigyjant šią transporto priemonę, o ne apgadintas tariamo eismo įvykio metu. Nurodo, kad nutarime buvo neteisingai įvertintos įvykio aplinkybės dėl transporto priemonių apgadinimo ir kad ji stovėjo apie pusę minutės – sustojo tik, kol perjungė pavarą. Prašo nutraukti teiseną dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2022 m. birželio 9 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad įrodymai, jog R. V. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Nurodo, kad eismo įvykį betarpiškai matė liudininkas, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir išgirdo stiprų smūgio garsą, atsisukęs pamatė, kaip važiavęs baltos spalvos automobilis „SKODA YETI“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) trenkėsi į netoliese stovintį automobilį ir kiek pastovėjęs nuvažiavo. Palaukė kol ateis mašinos į kurią atsitrenkė savininkas ir perdavė jam užsirašytus mašinos kuri atsitrenkė duomenis, eismo įvykį padariusį automobilį vairavo moteris. Užfiksuoti po eismo įvykio automobilių apgadinimai, jų padarymo lokacija sutampa. Pažymėtina, kad po eismo įvykio padarymo R. V. su transporto priemone stovėjo apie pusę minutės, tačiau turėdama visas galimybes pranešti policijai apie padarytą eismo įvykį, šia galimybe nepasinaudojo. Kelių eismo taisyklių 222 p. numato aiškų ir vienareikšmį reikalavimą – jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi pagal Kelių eismo taisykles R. V. turėjo ne važiuoti toliau, o pasilikti įvykio vietoje ir nedelsdama apie tai, kas nutiko, pranešti pareigūnams. Minėtas Kelių eismo taisyklių reikalavimas nėra bereikšmis, kadangi pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, niekam apie tai nedelsiant nepranešus, apsunkinamas paties eismo įvykio aplinkybių operatyvus nustatymas, kadangi apie tai, kaip įvyko eismo įvykis, kas dėl jo atsakingas ir netgi kam padaryta žala, tenka aiškintis remiantis kita informacija, paliktais pėdsakais.

R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo, jog būtų nutraukta teisena dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nes ji tikrai, kaip ir pareigūnams įvykio vietoje aiškino, nematė ir negirdėjo, kad būtų kliudžiusi kitą transporto priemonę. Kai pareigūnas paskambino, ji grįžo į įvykio vietą ir jam paaiškino, po to parašė paaiškinimą, kad pati tokioje įstaigoje dirba ir kad tikrai nematė. Kai grįžo, stebėjo su pareigūnu transporto priemones, matė, kad buvo „čiut čiut“ ten prisiliesta. Galbūt galėjo kliudyti, nes ant transporto priemonės buvo žymės. Jos automobilis su apgadinimais jau buvo prieš įvykį, ji su tokiu apgadinimu nusipirko. Nesutinka, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, ji tikrai negirdėjo, kad kliudė. Nebuvo jokio smūgio, garso, kad būtų girdėjusi, dar grojo muzika automobilyje. Dėl to, jog liudytoja sako, kad ji stovėjo ten pusę minutės, paaiškina, kad ji nestovėjo, tik važiavo atbuline eiga ir stovėjo kol persijungė pavarą ir nuvažiavo, kur jai reikia. Jeigu liudytoja matė, gali būti apgadinimas, bet dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ji tikrai nesutinka. Prašo, kad būtų nutraukta teisena, jog pasišalino iš įvykio vietos, mano, kad paskirta bausmė jai yra per griežta, jai atrodo, kad bauda labai didelė. Jos darbo užmokestis 800 eurų, gyvena su vyru, vyras dirbantis, moka būsto paskolą. Prašo, kad teismas atsižvelgtų į tai, kad ji nepasišalino iš įvykio vietos. Vairavimo stažas, apie 20 metų. Nėra turėjusi jokių eismo įvykių.

Iš skaitmeninėje laikmenoje esančių fotonuotraukų matyti, kad juose užfiksuoti stovintys automobiliai „SKODA YETI“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos ir „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant abiejų transporto priemonių galinio bamperio matyti apgadinimai (b. l. 10).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. balandžio 9 d. policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini), kurio metu „SKODA YETI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį „Volkswagen Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje pareigūnus pasitiko „Volkswagen Touran“ savininkė, kuri paaiškino, kad atvykusi į (duomenys neskelbtini) turgų automobilį paliko stovėti stovėjimo aikštelėje, apie 14:40 min. grįžusi prie savo automobilio ją sustabdė vyriškis, kuris pasakė, kad atbuline eiga važiuodama „SKODA YETI“ kliudė galinį bamperį, vairavo moteris. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo susisiekta su liudininku N. Š., kuris pateikė paaiškinimą (b. l. 12).

Iš 2022 m. balandžio 20 d. N. Š. paaiškinimo matyti, kad jis, apie 15:00 val. su savo transporto priemone stovėjo automobilių aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) turgaus. Išgirdo stiprų smūgio garsą. Atsisukęs pamatė, kaip važiuodamas atbuline eiga automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos „SKODA YETI“) trenkėsi į netoli stovintį automobilį. Kiek pastovėjęs, minėtas automobilis nuvažiavo. Palaukė kol ateis automobilio į kurį atsitrenkė savininkė, perdavė automobilio valstybinius numerius, kuris atsitrenkė ir nuvažiavo. Vairavo moteris (b. l. 19).

Iš pareiškėjos 2022 m. balandžio 9 d. paaiškinimo matyti, kad ji, apie 15:00 val. buvo (duomenys neskelbtini) prekyvietės turgaus automobilių stovėjimo aikštelėje, įsėdo į savo automobilį „SKODA YETI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš stovėjimo aikštelės, išvažiuojant jokio automobilio nekliudė, policijos nurodytas apgadinimas ant automobilio buvo iš anksčiau (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

KET 222 punkte nurodyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nustatyta, kad R. V. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji 2022 m. balandžio 9 d., 14:30 val., ties (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „SKODA YETI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovėjusios transporto priemonės, ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai ar apgadinto automobilio savininkui. R. V. teismo prašo nutraukti teiseną dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Kaip matyti iš skundo argumentų ir R. V. duotų paaiškinimų teisme, R. V. neneigia, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairuodama transporto priemonę „SKODA YETI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo kliudyti kitą automobilį, kadangi yra liudytojo parodymai, tačiau nesutinka, kad ji pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, jog pareigūnams paskambinus ji sugrįžo į įvykio vietą ir paaiškino, jog nejuto ir negirdėjo, kad būtų kliudžiusi kitą transporto priemonę, be to automobilyje grojo muzika. Ant jos transporto priemonės apgadinimas jau buvo prieš jai įsigyjant šią transporto priemonę. Vis dėlto teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, negali sutikti, kad R. V. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs R. V. skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, ištyrus visas svarbias aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vertinant R. V. atsakomybės klausimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, reikia pabrėžti, kad šio administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Šiuo atveju, nustatyta, kad pareiškėja, aktyviais savo veiksmais pasitraukė iš įvykio vietos, su kuriuo yra susijusi. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. R. V. pasišalindama tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą bei eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Pažymėtina, kad jeigu liudytojas N. Š. nebūtų nurodęs automobilio markės bei valstybinių numerių, kaltininko nustatymas būtų pasunkėjęs. R. V. teigė, kad negirdėjo ir nepajuto susidūrimo, todėl nuvažiavo, tačiau jos kaltę padarius pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įrodo kiti byloje surinkti duomenys. Dėl šios priežasties, jos paaiškinimai, kad ji smūgio nejuto ir negirdėjo, ant jos vairuojamo automobilio buvo seni apgadinimai, o teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad galėjo negirdėti smūgio dėl muzikos, vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės. Teismui ištyrus rašytinę medžiagą, įvertinus pareiškėjos skundo argumentus, įvertinus tai, kad įvykį matė liudininkas, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad abiejų transporto priemonių galinio bamperio apgadinimų lokacija sutampa, nėra pagrindo abejoti, kad R. V. paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį individualizuota tinkamai.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, taip pat ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą į rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas administracinės nuobaudos paskyrimo R. V. teisėtumą, nustatė, kad institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama jai 600 Eur baudą ją individualizavo tinkamai, kadangi skirta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – bauda. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad yra dirbanti, atlyginimas 800 Eur, gyvena su vyru, moka paskolą, daugiau skolų neturi.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. V. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. R. V. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti 2022 m. birželio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą Nr. 30-ANR_N-7528-2022 skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. V. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutarimą 30-ANR_N-7528-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė