- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1-2228-737/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15095-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- J. A.
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15095-19 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), apdailininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016 m. liepos 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2016 m. lapkričio 29 d.;
2) 2016 m. lapkričio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs 2017 m. liepos 3 d.;
3) 2018 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2018 m. spalio 3 d, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. 2019 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine J. A. metu, virtuvėje, ranka suėmė nukentėjusiajai J. A. už kairio žasto, tyčia jį spausdamas jėga pasodino nukentėjusiąją ant kėdės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje įrėmęs delnus nukentėjusiajai J. A. į krūtinę, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji krisdama ant lovos, susitrenkė kairę blauzdą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje suėmė nukentėjusiajai J. A. už dešinės rankos ir tyčia ją spausdamas, traukė ją nuo durų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas kairio žasto priekiniame ir vidiniame paviršiuose bei dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, J. A. 2019 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančiu sūnumi J. A. metu, kambaryje, įrėmęs delnus nukentėjusiajam J. A. į krūtinę, tyčia jį pastūmė, dėl ko jis krisdamas ant lovos, susitrenkė dešinę koją. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje delnu spaudė nukentėjusiojo J. A. veidą bei stumdė jį. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. A. fizinį skausmą ir padarė jam ekschimozes (poodines kraujosruvas) dešinėje čiurnoje ir krūtinėje, odos nubrozdinimus dešinėje čiurnoje ir kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 18 val. neblaivus grįžo namo. Namuose buvo žmona J. A. ir sūnus J. A. Dėl girtumo neprisimena visų įvykių aplinkybių. Prisimena, kad žmona liepė atiduoti buto raktus ir išeiti iš namų, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo koridoriuje, tęsėsi virtuvėje, po to kambaryje ir vėl koridoriuje. Atsimena, kad konflikto pradžioje virtuvėje buvo tik jis ir žmona, sūnus J. A. buvo savo kambaryje. Kas vyko virtuvėje, konflikto metu, nepamena, tačiau tiki, kad žmona sako tiesą, t. y. kad jis ją suėmęs už rankos jėga sodino ant kėdės. Atsimena, kad kambaryje, kuomet žmona stovėjo prie lovos, jis rankomis stumtelėjo ją į krūtinę ir ji parkrito ant lovos. Mano, kad žmoną pastūmė tik vieną kartą ir po to norėjo išeiti iš buto. Pamena, kad konfliktas persikėlė į koridorių ir, kad norėjo išeiti iš buto, o žmona stovėjo priešais buto duris ir neleido jam išeiti, todėl jis patraukė ją už kažkurios rankos nuo durų. Pamena, kad vienu metu koridoriuje jis buvo įrėmęs ranką jai į krūtinę. Neatsimena, kad tame pačiame kambaryje, kuriame jis pastūmė žmoną buvo sūnus J. A. Tačiau tiki jo žodžiais, t. y. kad kambaryje jis jį pastūmė ir jis parkrito ant lovos. Sūnus iš jo norėjo atimti buto raktus – ėmė už rankos, kurioje buvo raktai. Tada jis kažkuria ranka suspaudė sūnaus veidą bei pastūmė jį. Dėl girtumo detaliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau neneigia, kad naudojo fizinį smurtą žmonos ir sūnaus atžvilgiu dėl to kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 111-113).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val. į namus grįžo neblaivus sutuoktinis J. A. Ji pasakė, kad jis susirinktų daiktus ir išeitų iš namų. Ji nuėjo į virtuvę, J. A. atėjo iš paskos. Virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu J. A. abejomis rankomis suėmė jai už kairės rankos žasto ir stipriai jį suspaudė. Taip laikydamas ir spausdamas jos ranką jis jėga pasodino ją ant kėdės, kuri buvo jai už nugaros ir taip elgdamasis pasakė: „Sėsk ir sėdėk“. Dėl to, kad J. A. jai suspaudė kairį žastą, ji juto fizinį skausmą ir toje vietoje liko kraujosruvos. Po to, J. A. nuėjo į svetainę. Ji nuėjo paskui jį ir dar kartą paprašė J. A. susirinkti daiktus ir išeiti. J. A. tai nepatiko ir jis ėmė prie veido kaišioti špygas, tyčiotis iš jos. Tuomet ji atsakė, kad gali pati surinkti jo daiktus, paėmė maišą ir atidarė spintą. Kuomet ji atidarė spintos duris, J. A. pradėjo ją stumdyti. Dėl tokio J. A. elgesio ji sutriko, todėl detaliai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pamena, kad J. A. abejomis rankomis įsirėmęs jai į krūtinę ją pastūmė link televizoriaus. Tuo metu ji fizinio skausmo nejuto ir į nieką neužsigavo. Ji priėjusi prie J. A. liepė jam susirinkti daiktus. J. A. supykęs vėl įrėmė abu delnus jai į krūtinę ir stipriai ją pastūmė dėl ko ji nugriuvo ant lovos. Kuomet ji nugriuvusi bandė keltis jis vėl ją tris kartus rankomis pastūmė įremdamas jas jai į krūtinę. Dėl tokio J. A. elgesio ji krisdama į lovos medinį kraštą užsigavo kairę blauzdą ir juto fizinį skausmą. Ji nubėgo į virtuvę, nes ten buvo jos telefonas, ir skambino pagalbos numeriu 112, kad iškviesti policiją. Kalbėdama telefonu, pamačiusi, kad J. A. nori pasišalinti neleido jam išeiti iš buto – užstojo duris. J. A. supykęs kažkuria ranka suėmė jai už rankos dilbio ir taip laikydamas ir spausdamas ranką, traukė ją nuo durų. Dėl to ji juto fizinį skausmą. Neatsimena ar J. A. jai dar ką nors darė koridoriuje, t. y. ar jis prieš ją dar naudojo fizinį smurtą, ar ne. Į koridorių atėjęs sūnus J. A. bandė ją užstoti, tačiau J. A. uždėjo delną sūnui ant veido ir taip laikydamas spaudė ir trynė sūnui veidą (b. l. 28-33).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. A. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val. jis su mama buvo namuose kuomet į namus grįžo neblaivus tėvas J. A.. Jis būdamas savo kambaryje girdėjo, kad tarp tėčio ir mamos kyla ginčas. Girdėjo, kad jie barasi, bet nesikišo ir net nesiklausė dėl ko kilo konfliktas. Tėvai pradžioje barėsi virtuvėje, po to konfliktas persikėlė į svetainę. Jam pasirodė, kad konfliktas užsitęsė ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Įėjęs į svetainės kambarį, pamatė, kad tėtis laiko abiem rankomis mamai už abiejų žastų ir ją stumia nuo savęs dėl ko mama nukrito ant lovos. Lova su vienu mediniu kraštu. Mama ant lovos nukrito atbula ant nugaros. Tai pamatęs jis tėvą sudrausmino ir visų kūnu pristūmė jį prie sienos, dešinės rankos dilbį laikė jam prie krūtinės, bet nespaudė. Tėvas abejomis rankomis jį nustūmė, pastumdamas jį į krūtinę. Nuo pastūmimo jis parkrito ant lovos (tos pačios, kur buvo nukritusi mama, ji jau buvo atsistojusi), krito ant kairio šono. Atsistojęs jis vėl bandė sudrausminti tėvą tačiau jo buvo vėl pargriautas ant lovos. Toks veiksmas įvyko tris kartus ir jis krisdamas trečia kartą į lovos apatinę medinę dalį, užsigavo dešinę čiurną. Mama apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Pamatęs tėvus koridoriuje, jis suėmęs tėvą už juosmens (abiem rankomis apglėbęs juosmenį) traukė jį nuo mamos. Tada tėvas atsisukęs, uždėjęs ranką jam ant veido delnu spausdamas jo veidą stipriai jį trynė. Dėl tėvo veiksmų jis juto fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus. Tėvas alkoholiu piktnaudžiauja jau senokai, jį vartoją kiekvieną dieną, o dažniausiai savaitgaliais (b. l. 40-45).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 18.10 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1).
2019 m. balandžio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val. namuose, konflikto metu, sutuoktinis J. A. suėmė J. A. už rankos ją suspaudė bei pastūmė. Po to J. A. panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų – J. A., kuris užstojo motiną (b. l. 9-12).
Įvykio vietos protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 13-19).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. 18.40 val. J. A. pranešė, jog namuose ją ir sūnų sužalojo sutuoktinis (b. l. 20-22).
2019 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso – vaizdo įrašas, esantis PRĮR prie įvykio ROIK 0119000179992 registro. Jame užfiksuota nukentėjusioji J. A., kuri įvykio vietoje policijos pareigūnams duoda paaiškinimus apie įvykusi įvykį (b. l. 25-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G943/2019(02) nustatyta, kad J. A. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) rankose. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų Prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laukui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Dėl konstatuotų sužalojimų J. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Savęs žalojimui ar griuvimui konstatuoti sužalojimai nebūdingi (b. l. 38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G942/2019(02) nustatyta, kad J. A. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešinėje čiurnoje ir krūtinėje, odos nubrozdinimai dešinėje čiurnoje ir kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Dėl konstatuotų sužalojimų J. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Savęs žalojimui nustatyti sužalojimai nebūdingi. Neatmetama galimybė jog poodinės kraujosruvos čiurnoje ir krūtinėje buvo padarytos nugriuvus ir minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais (b. l. 50).
Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. 20.34 val. J. A. nustatytas 2.27 promilės girtumas (b. l. 52-54).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kadangi jis panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės ir sūnaus atžvilgiu, o būtent – ranka suėmė nukentėjusiajai J. A. už kairio žasto, tyčia jį spausdamas jėga pasodino nukentėjusiąją ant kėdės; tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje įrėmęs delnus nukentėjusiajai J. A. į krūtinę, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji krisdama ant lovos, susitrenkė kairę blauzdą. Be to, J. A. suėmė J. A. už dešinės rankos ir tyčia ją spausdamas, traukė ją nuo durų, taip sukeldamas fizinį skausmą ir sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, J. A. įrėmęs delnus nukentėjusiajam J. A. į krūtinę, tyčia jį pastūmė, dėl ko jis krisdamas ant lovos, susitrenkė dešinę koją. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje delnu spaudė nukentėjusiojo J. A. veidą bei stumdė jį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis J. A. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 114-116). Nukentėjusieji informuoti apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 117-118).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. A. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 57-59, 61-67), baustas administracine tvarka (b. l. 68-71), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 72), dirbantis (b. l. 73).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam J. A. skirtinos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėtina švelnesnė bausmė (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 13 d. 20 val. 34 min. iki 2019 m. balandžio 15 d. 14 val. 36 min. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – pakeistinos į suėmimą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinis diskas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sūnaus atžvilgiu) ir nuteisti jį:
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;
- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sūnaus atžvilgiu) – 50 (penkiasdešimties parų) arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti J. A. 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti J. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 13 d. 20 val. 34 min. iki 2019 m. balandžio 15 d. 14 val. 36 min. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – pakeisti į suėmimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinį diską, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.