Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K., nuteistas 2005-12-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau- LR BK/ 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., BK 63 str. 1, 4 d., laisvės atėmimo bausme 3 metams 2 mėnesiams. 2006-01-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. 2005-12-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis sudėjimo būdu subendrintas su 2005-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas - 3 dienos.

Bausmės pradžia 2005-04-15. Bausmės pabaiga 2008-12-12.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007-10-11 nutartimi pataisos namų teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad jis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės nedarys naujų nusikaltimų bei vykdys pasirašytą įsipareigojimą.

Nuteistasis skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-10-11 nutartį panaikinti , nes teismas neišsamiai ištyrė teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad visus nusikaltimus jis pripažino, pats atskleidė, nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad ankstesnių teistumų skaičius negali būti pagrindu atmesti teikimą, o atsižvelgdamas į praeities klaidas teismas pažeidžia jo žmogaus teises. Teigia, kad atlikdamas bausmę, stengėsi elgtis pavyzdingai, du kartus skatintas, dirbo, mokėjo ieškinį, lankė reabilitacijos kursus, turi penkiametį sūnų.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. K. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas 2 kartus, nuobauda negaliojanti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą, pagal kelis nuosprendžius. Dauguma iš jo padarytų nusikaltimų apysunkiai. Iš viso nuteistasis teistas 9 kartus. Paskutinius nuosprendžius nuteistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas teistas 5 kartus, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus. Ankstesni nuteistojo teistumai nėra besąlygiškas pagrindas atmesti teikimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ankstesnius nuteistojo teistumus teismas vertino kitų aplinkybių visumoje, todėl skundo argumentas, kad tuo buvo pažeistos nuteistojo žmogaus teisės, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Didelę įtaką sprendžiant apie galimas teigiamo elgesio prognozes neabejotinai turi ir ankstesnių lygtinių paleidimų taikymo rezultatai. Iš bylos medžiagos matyti, kas nuteistajam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau Ž. K. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nes jis vėl greitai nusikalsdavo. Tai rodo, kad lygtinis paleidimas nuteistajam savo tikslų nepasiekė. Be to, neatliktoji bausmės dalis – daugiau nei vieneri metai, įvertinus tai, kad bausmė yra subendrinta pagal du nuosprendžius, pagal vieną iš jų Ž. K. nuteistas daugiau nei už 10 nusikalstamų veikų epizodų, dar yra gana didelė. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis Kybartų pataisos namuose yra nuo 2007-07-03, jo prašymu perkeltas į 5 būrį ir tuojau pažeidė lokalizaciją. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Vertinant aplinkybių visumą - nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, pobūdį, skaičių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus įstatymo numatytą bausmės dalį – daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Nuteistasis skunde teigia, kad jis turi penkerių metų sūnų, tačiau bylos medžiagoje ir asmens byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, byloje taip pat nėra ir duomenų apie tai, kaip nuteistasis prisideda prie šio vaiko išlaikymo ir auklėjimo, todėl teismas šių skundo argumentų nenagrinėja.

Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visą bylos medžiagą, įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl galimybės taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės ir pagrįstai atsisakė tenkinti pataisos namų teikimą dėl nuteistojo Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta bylos medžiaga ir teisėta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

-nuteistojo Ž. K. skundą atmesti;

- Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-10-11 nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.