Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriame prašė iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) priteisti 12 365 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir po 221 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2013 m. birželio 6 d. iki atsakovas sumokės jam priklausančią visą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Nurodė, kad VMI viršininko 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. P-637, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto bei 19 punkto nuostatomis, jis buvo atleistas iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pareigų, nurodant išmokėti jam kompensaciją už 56,56 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. buvo nušalintas nuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pareigų, į pareigas grįžo 2013 m. gegužės 31 d, o 2013 m. birželio 5 d. buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų. Iki nušalinimo nuo pareigų (iki 2011 m. lapkričio 9 d.) jam priklausė 56,56 dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų, t. y. už 2009 m. balandžio 19 d. – 2010 m. balandžio 18 d. tarnybos laikotarpį - 3 dienos, už 2010 m. balandžio 19 d. – 2011 m. balandžio 18 d. – 34 dienos, už 2011 m. balandžio 19 d. – 2011 m. lapkričio 8 d. – 19,56 dienos. Atsakovas, vadovaudamasis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (toliau – ir Aprašas), 6.1 ir 6.5 punktų nuostatomis kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavo atsižvelgdamas į 2013 m. kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn. gautą vidutinį darbo užmokestį, nes nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų, o 2013 m. birželio 6 d. už minėtas nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjo 134,61 Lt kompensaciją.

Teigia, kad atsakovas, apskaičiuodamas kompensaciją už nepanaudotas atostogas netinkamai taikė Aprašo 6.1 ir 6.5 punkto nuostatas ir tuo pažeidė jo konstitucinę teisę į kasmetines mokamas atostogas (Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalis). Nepanaudotos kasmetinės atostogos, už kurias privalo būti išmokėta kompensacija, yra apskaičiuotos už tarnybos laikotarpius (t. y. iki nušalinimo nuo valstybės tarnautojo pareigų). Šiuo atveju apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už nepanaudotas kasmetines atostogas, pareiškėjo manymu, turėtų būti taikomos Aprašo 6.1 punkto nuostatos, pagal kurias apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Taigi apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis turėtų būti iš paskutinių trijų kalendorinių mėnesių, einančių prieš nušalinimą nuo pareigų. Tokiu atveju 2011 m. rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn. darbo dienų skaičius turėtų būti dalijamas iš šių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Nurodė, kad jam buvo mokamas 4715 Lt per mėnesį vidutinis tarnybinis atlyginimas, vadinasi, trijų mėnesių nustatytas darbo užmokestis – 14145 Lt (4715 x 3 = 14145 Lt). Pagal Aprašo 6.1 punktą 2011 m. rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn. darbo dienų skaičius turėtų būti dalijamas iš šių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 14145 : 64 = 221 Lt, o tai reiškia, kad už nepanaudotas kasmetines atostogas jam priklauso 12500 Lt (56,56 x 221) kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išmokėjo tik 134,61 Lt, priteistina kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma turi būti 12365 Lt.

Pažymėjo, jog Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės atsiranda, kai yra nustatomos šios sąlygos: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-877/2010). Kadangi atsakovas, netinkamai taikydamas Aprašo nuostatas, o ne dėl jo kaltės, atleidimo iš valstybės tarnybos dieną (2013 m. birželio 5 d.) neišmokėjo jam visos priklausančios kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, jis turi būti įpareigotas nuo 2013 m. birželio 6 d. iki kompensacijos išmokėjimo dienos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išmokėti po 221 Lt.