Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-3610-595/2014

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-04-30
Bylos Nr.: 2-3610-595/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14338-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vita Valeckaitė
Ieškovas: R. S.
Atsakovas: A. S.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-3610-595/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14338-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 116.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Simonai Kacevičiūtei,dalyvaujant ieškovui R. S., atstovei advokatei G G. B.,atsakovei A. S., jos atstovui advokatui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. S., dalyvaujant trečiam asmeniui „Swedbank“ AB, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimo, su atsakovės priešieškiniu byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2013-04-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas jo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes (1t., b.l. 1-4). Vėliau ieškovas pateikė patikslintus ieškinius (2t., b.l. 130-138, 3 t., b.l. 125-133)

Patikslintu ieškiniu ieškovas teismo prašo: santuoką tarp jo ir atsakovės, sudarytą 1989-11-18 Trakų rajono CMS skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės, kaltės. Iš atsakovės jo naudai priteisti 10.000 Lt dydžio kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti S pavardę, o atsakovei jos pasirinkimu. Pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 61 proc. 2005-08-08 pirkimo -pardavimo sutartimi Nr. 3-10499 įgyto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 39 proc. 2005-08-08 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3-10499 įgyto buto natūra, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); Santuokos metu įregistruotą R. S. įmonę (kartu su įmonei priklausančiu kilnojamuoju turtu - 2004 m. gamybos automobiliu VW, LT 35, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad atsakovė automobilį Renault Scenic, v/(duomenys neskelbtini), I. S. perleido be ieškovo žinios tuo padarydama jam 3765 Lt dydžio turtinę žalą. Iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 69.109,77 Lt piniginę kompensaciją, mokėjimus išdėstant per dvejų metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teises ir pareigas pagal paskolos sutartį su AB Swedbank, palikti asmenine ieškovo prievole, o atsakovę nuo šios prievolės įvykdymo atleisti.

Ieškovas kaltina atsakovę, kad ji prisidėjo prie jo pirmosios santuokos iširimo. Ieškovas nurodo, kad jis atsakovės gyvenime nebuvo vienintelis vyras, per visus jų gyvenimo metus atsakovė daug kartų buvo jam neištikima, bet jis norėjo išsaugoti santuoką, tikėjo, kad atsakovė surimtės. Bėgant metams matė, kad atsakovės gyvenimo būdas, bendravimas su kitais vyrais, tendencingas ieškojimas naujų pažinčių, nesibaigė ir niekas nesikeitė. Jo su atsakove santykiai visiškai pašlijo maždaug prieš keturis metus, t.y. 2009 metais. Atsakovė ėmė elgtis įžūliai, ypač savaitgaliais jiems nuvykus ilsėtis į sodybą. Kiekvieną kartą kai nuvykdavo, atsakovė girtuokliaudavo, o išgėrusi tapdavo nevaldoma ir nekontroliuojama. Kiekvienas išgėrimas baigdavosi barniais ir net muštynėmis ne tik su juo, bet ir su jo giminėmis. Tokių konfliktų metu ne kartą buvo stumdomas, draskomas ir keikiamas, atsakovės elgesys jo ir jo giminaičių atžvilgiu darėsi vis grubesnis. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, nes sužalojimai nebuvo dideli, kad negalėtų gydytis namuose. Atsakovė nustojo į jį kreipti dėmesį kaip į savo sutuoktinį, niekada nepraleisdavo progos jį įžeisti ir pažeminti kaip vyrą nuo tada jie praktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, gyventi normalų santuokinį gyvenimą, realiai juos besiejo tik bendras vaikas ir užgyventas turtas. Būdama sodyboje atsakovė ėmė užsiiminėti juodąja magija, būrimais, į šią veiklą net gi buvo įtraukusi jų dukrą I. S.. Kai 2011 m. lapkričio mėn. jo sūnus iš pirmos santuokos išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, žinodamas jo šeimos problemas, jis pats pasiūlė jam pereiti gyventi į jo kambarį, apsisprendęs, kad toliau nebegali gyventi kartu su atsakove, jis jai išsakė, kad išeina, nes negali gyventi nuolatinėje baimėje ir įtampoje.

Santuoka iširo dėl atsakovės nuolatinio girtuokliavimo savaitgaliais; nevienkartinės neištikimybės ir abejingumo jo atžvilgiu; grubaus, nepagarbaus ir žeminančio elgesio su juo ir jo giminėmis; fizinio ir psichologinio smurto; neadekvataus ir bauginančio elgesio nuolat užsiimant juodąją magija ir būrimais; vengimo rasti bendrą sprendimą šeimos klausimais, kas reiškia, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė darnios santuokos principus. Atsakovei atidavė daugiau nei dvidešimt savo gyvenimo metų, padėjo užauginti dukrą, nuolat uoliai dirbo ir uždirbo šeimai pinigus, savo rankomis remontavo butą, kuriame šiuo metu gyvena dukra. Dėl atsakovės aukščiau įvardinto elgesio ilgą laiką kentėjo, patyrė pažeminimą, pažeistas jo orumas. Atsakovė tiesiogine žodžio prasme pasityčiojo ir tyčiojasi iš jo siekdama moralinio pasitenkinimo bei turtinės naudos ar kitų jam nežinomų tikslų. Vis blogėjant jų santykiams bei atsakovei nuolat jį žeminant ne tik jo, bet ir kitų žmonių akivaizdoje, nuolatos patirdavo ir iki šiol patiria didelę įtampą, nes jaučiasi apkalbamas tiek giminės, tiek greičiausiai ir pažįstamų tarpe. Prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Prašo nustatyti, kad jų su atsakove santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė 2011 m. lapkričio mėn., t.y. nuo to momento, kai jie nustojo gyventi kartu.

Santuokos metu įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė vadovaujantis 2012-12-13 UAB „D. O." atlikta vertinimo ataskaita Nr. 47 yra 309.000 Lt. Santuokos metu įregistruota R. S. įmonė. Iš R. S. individualios įmonės vertės nustatymo akto Nr. 5/2307E matyti, kad 2011 m. lapkričio mėn. įmonės vertė sudarė 123.000 Lt, kadangi 2012 m. liepos mėn. ne va tai ieškovas išsimokėjo 102.941 Lt nuo 2004 m. sukaupto grynojo pelno. Su tokia teismo ekspertizės akto išvada nesutinka, kadangi tokia išvada neatitinka tiesos. Visą laiką nuo įmonės įkūrimo visos uždirbtos piniginės lėšos nebuvo skirstomos atskirai į įmonės lėšas ir asmenines lėšas. Visą laiką jų šeima gyveno būtent iš įmonės veiklos uždirbtų pinigų, t.y. iš įmonės pelno, todėl 2012 m. liepos mėn. minėta pinigų suma nebuvo ir negalėjo būti išmokėta jam, įmonės savininkui, kaip grynasis pelnas, kadangi realiai tų pinigų nebuvo, jie egzistavo tik „popieriuje". Atsakovė reikšdama reikalavimą priteisti jai kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, siekia pasipelnyti ir pakartotinai gauti pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vertės nustatymo akte įmonės vertė 2011 m. lapkričio mėn. nurodyta neteisingai, dalijant įmonę, kaip turtinį kompleksą, būtina vadovautis į bylą pateikta metine pelno mokesčio deklaracija už 2011-01-01 iki 2011-12-31 laikotarpį. Iš jos matyti, kad apmokestinamojo pelno suma už 2011 m. sudarė 9780 Lt, iš jų dar 489 Lt sumokėti mokesčiams. Vadinasi likutinis įmonės pelnas tuo metu, kai jie su atsakove nustojo kartu gyventi, sudarė 9291 Lt (1/2 dalis sudaro 4645,50 Lt); su jai priklausančiu kilnojamu turtu: 2004 m. gamybos automobiliu VW, LT 35, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19.000 Lt, kaip nurodyta Teismo ekspertizės akte (1/2 dalis sudaro 9500 Lt).

Įsigyjant bendrą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pakankamai didele dalimi prisidėjo jis asmeniškai. Santuokos metu, 1993-12-03 dovanojimo sutartimi A. S. asmeniškai jam padovanojo 5000 Lt buto įsigijimui. Iš šių pinigų 1993-12-04 jis nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ši pirkimo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta asmeniškai jo vardu, taigi buto įgijimo metu jis aiškiai išreiškė valią įgyti butą asmeninėn nuosavybėn. Registrų centre šis turtas taip pat buvo registruotas jo vieno vardu. 2005-06-03 pirkimo - pardavimo sutartimi šis butas buvo parduotas už 109.000 Lt. Iš buto pardavimo jis gavo 109.000 Lt asmeninių lėšų. Šios jo asmeninės lėšos buvo panaudotos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Likusi suma buvo gauta atsakovei paėmus kreditą 59.898,52 Lt. Prašo pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 61 proc. santuokoje 2005-08-08 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3-10499 įgyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kas sudaro 188.490 Lt. Likusi dalis - 39 proc. - bendrąja jungtine nuosavybe, kas sudaro 120.510 Lt. Turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Atsakovei priklauso 19,5 proc. buto vertės arba 60.255 Lt. Nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu natūra, nes šis turtas nėra pritaikytas gyventi dvejoms šeimoms, be to, akivaizdu, kad jį su atsakove sieja konfliktiški santykiai. Įvertinus kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę bei kiekvienam sutuoktiniui tenkančias santuokoje įgyto turto dalis, sumokėtas paskolų įmokas, iš jo atsakovės naudai priteistina 74.400,50 Lt (60.255 Lt (už butą) + 4645,50 Lt (už įmonę) + 9500 Lt (už mašiną)) piniginė kompensacija už 1/2 dalį netekto turto (LR CK 3.127 str. 3 d.), bei piniginė kompensacija už 1/2 dalį (nuo 12.492,23 Lt) atsakovės sumokėtų paskolos įmokų - 6246,12 Lt, viso 80.646,62 Lt suma. Kadangi sau prašo palikti tolesnį kreditorinių įsipareigojimų vykdymą 15.543,71 Lt sumoje, iš atsakovės jo naudai priteistina 1/2 dalis šių įmokų, t.y. 7771,85 Lt suma. Atsakovė be jo žinios ir sutikimo jų dukrai I. S. perleido santuokos metu įgytą transporto priemonę Renault Scenic, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 2011 m. lapkričio mėn. buvo 7530 Lt, tuo padarė jam 3765 Lt žalą ir iš atsakovės priteisti 1/2 turto kainos, t.y. 3765 Lt. Atlikus įskaitymą, iš jo atsakovės naudai priteistina viso 69.109,77 Lt (80.646,62 Lt -7771,85 Lt-3765 Lt) piniginė kompensacija.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškovo ieškinius ( 3t., b.l. 158-163). Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės priešieškinyje nurodytais motyvais. Nurodo, kad ji su ieškovu susipažino kai jis jau faktiškai negyveno su pirmąja sutuoktine ir ji jokiu būdu nebuvo jo pirmosios santuokos nutraukimo priežastimi. Atsakovės dispozicijoje yra originalus dokumentas t. y. spausdinimo mašinėle pirmosios ieškovo žmonos (su kuria šiuo metu ieškovas gyvena) spausdintas ieškininis pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, adresuotas tuometiniam Vilniaus m Spalio raj. liaudies teismui, ieškinyje minima, kad 1987 m. ieškovas apgaudinėjo pirmąją žmoną su kitomis moterimis ir t.t. Atsakovė rūpinosi šeimos išlaikymu, laiku mokėjo komunalinius mokesčius ir t.t. Daug dirbo, finansiškai padedama savo mamos baigė ištęstines studijas Vilniaus universitete ir pradėjo kilti karjeros laiptais, kuo iš principo buvo nepatenkintas ieškovas. Visus santuokos metus ieškovas buvo perdėtai pavydus, įtarus, vargindavo neištikimybės priekaištu ir t.t. Šalims įsigyjant naują butą atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" parduotuvės direktorės pavaduotojos pareigose ir atlyginimas buvo pakankamas paskolai gauti. Susiradusi norimą butą, atsakovė sudarė preliminarias sutartis, įnešė pirmus įnašus ir laukė, kol namas bus pastatytas ir priduotas. Ieškovas niekuomet nebuvo įgijęs asmeninėn nuosavybėn 109 000 LTL, buto kaina buvo mokėta kitokia tvarka nei nurodo ieškovas. 2004-06-08 atsakovė su UAB "I. R. E" pasirašė sutartį dėl buto rezervavimo bei 2004 -06-10 sumokėjo 10 000 LTL rezervacijos mokestį. 2004-06-19 atsakovė su UAB „I. R. E" sudarė preliminariąją būsimo buto pirkimo - pardavimo sutartį, o 2004-08-30 sumokėjo 12 903 LTL avanso. Taigi, iki buto (duomenys neskelbtini) pardavimo, atsakovė už ketinamą įsigyti būstą sumokėjo 22 903 TL avansu. 2005-09-09 iš atsakovės banko sąskaitos buvo sumokėta 132 590 LTL, iš kurių 59 898,52 LTL (17377 EUR) sudarė SWEDBANK suteikta tikslinė paskola, tuo tarpu likusi piniginių lėšų suma, kuri buvo gauta už butą (duomenys neskelbtini) ir panaudota naujo būsto pirkimui sudarė 72 691.48 LTL (155493 LTL - 22 903 LTL - 59 898,52 LTL). Ieškovo motinai padovanojus vaikams paveldėtą tėvų sodybą, šeimai atsirado neplanuotų finansinių išlaidų. Ištisus 4 metus kiekvieną savaitgalį ir atostogas šalys dirbo tikslu iš pagrindų renovuoti sodybos pastatus (esančius (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu bendromis su ieškovu lėšomis buvo iš esmės pagerintas ieškovo asmenine nuosavybe valdoma 1/10 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su atsakove į šį būstą investavo13 536,93 LTL,, kurių pusę (6768,47 LTL) sudaro atsakovės naudai iš ieškovo pusės kompensuotina dalis. Atsakovei kuo toliau, tuo labiau stengiantis dėl sodybos ir bendros šeimos gerovės atsirado perdėtas bei protu nesuvokiamas ieškovo giminaičių pavydas (ypatingai tai pasireiškė iš ieškovo brolio žmonos V. S., ieškovo tetos M. J.), kuris nemaža dalimi nulėmė tolimesnių šalių tarpusavio santykių raidą. Pastarosios ieškovo giminaitės po atsakovės noro išlaikyti jos santuokinį gyvenimą privačiu ėmė apskritai negerbti atsakovės, įžeidinėti ją bei kenkti jos santykiams su ieškovu nuteikinėdamos pastarąjį prieš atsakovę. Atsakovė jautė didelę įtampą ir nerimą, nes matė visus aplinkinius pasikeitusius, nenorinčius bendrauti ir didelį abejingumą atsakovės atžvilgiu. Ieškovas tetos, brolio žmonos bei motinos įžeidinėjimus atsakovės atžvilgiu laikė normaliu bei priimtinu elgesiu jo sutuoktinės atžvilgiu, nesiekė jos apsaugoti ar užstoti. Atsakovė laikui bėgant suprato, kad visi ieškovo giminaičiai jau žinojo apie atnaujintus santykius su buvusia žmona. Aplinkybės, susijusios su atsakovės užsiėmimu juodąja magija yra absurdiškos. 2010 m birželį mėn. atsakovei buvo atlikta pirma operacija susijusi su kairio inksto nepakankamumu, tų pačių metų liepos mėn. buvo atlikta antra operacija. Atsakovei buvo skirtas intensyvus gydymas, kurio metu atsakovę kankino nemiga, nuovargis, nuotaikų kaita ir kiti šalutiniai reiškiniai. Kai tikėjosi ieškovo gauti supratimą ir paramą, atsakovė sulaukė abejingumo. Santykiai ėmė blogėti. Ieškovas pasidarė uždaro būdo, visai nesirūpino šeimos reikalais, ignoravo atsakovę. Ieškovas taipogi ignoravo ir dukrą I. Dukrai paprašius „pinigėlių", ieškovas atrėždavo - „ką aš tau galiu duot, pats neturiu, mokesčius sumokėjau". Ieškovas pasidarė šaltas, svetimas ir grubus. Dėl dukros išlaikymo ieškovas nepagrįstai teigia, kad kiekvieną mėnesį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios jai duodavo po 200 Lt. Dukrai ieškovas yra dovanojęs pinigus 200 Lt sumoje tik per pagrindines metų šventes bei dukros gimtadienį. Dėl atsakovės neištikimybės pažymėtina, kad viena iš ieškovo giminaičių bendraudama su atsakove neseniai prasitarusi, esą specialiai paleidusi gandą, jog atsakovė, po ieškovo išėjimo pas buvusią žmoną, susirado draugą juristą. Ieškovo giminaitė, kaip pati pažymėjo, taip pasielgė, tikslu paerzinti ieškovą ir, kad pastarasis suprastų, ką prarado. Ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodo, kad 2011 m lapkričio 13 d. išsikraustė gyventi būtent pas buvusią sutuoktinę iš pirmosios santuokos A. A., dėl kurios ieškovas ir paliko šeimą. Skaudžiausia aplinkybe atsakovei tapo ieškovo neištikimybė bei jo slaptai, gyvenant santuokoje su atsakove, puoselėti artimi santykiai su buvusia žmona. Minėtais poelgiais ieškovas akivaizdžiai pažemino atsakovę, sumenkino jos garbę bei orumą: kai po dvidešimties bendro gyvenimo metų ieškovas leido sau „pakeisti" sutuoktinę slaptai kurdamas santykius su kita moterimi ir tokiu būdu iš esmės pažeisdamas atsakovės kaip sutuoktinės teisėtus lūkesčius gyventi šeimoje. Atsakovė dėjo pastangas tikslu išsaugoti santuoką, stengėsi, kad ieškovas neišeitų pas kitą moterį, stengėsi kuo daugiau remti besimokančią dukrą, atsiskaityti su banku už bendrą su ieškovu paskolą, mokėdama būsto paskolą, rūpintis buitimi ir turto pagerinimu. Faktinės aplinkybės šioje byloje liudija, kad ieškovas savo valia bei sprendimu išsikraustė iš bendro buto, nevykdė su buto paskolos dengimu susijusių įsipareigojimų, gyvena su kita moterimi bei sūnumi kitame bute, t.y. turi gyvenamą plotą, tuo tarpu atsakovė bute gyvena nepertraukiamai, vykdė ir tebevykdo su turto išlaikymu susijusius įsipareigojimus dengia paskolą, moka mokesčius, kurie apskaičiuoti butui tame tarpe ir mokesčius, kurie nepriklauso nuo to ar bute gyvenama ar ne.) ir pan. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms butas natūra priteistinas atsakovei, kaip faktinei ir nepertraukiamai jo valdytojai. Dalyje dėl turto padalijimo atsakovė laikosi pozicijos, išdėstytos priešieškinyje. Kas liečia automobilį Renault Scenic (dukros nuosavybė), tai ieškovas neįrodė žalos sąlygų. Automobilio Renault Scenic (2000 laidos) vertė siekia 3200 Lt, todėl ieškovas klaidina teismą dėl automobilio vertės. Kas liečia individualios įmonės vertinimą, tai pažymėtina, kad ekspertizės (šioje civilinėje byloje) aktu nustatyta S individualios įmonės vertė 2013-09-30 dienai sudaro 26000 Lt. Ekspertizės akte be kita ko, yra nustatyta ir individualios įmonės vertė šalių gyvenimo skyrium pradžios dienai (2011 m lapkričio mėn. 13 d.) sudarė 123000 LTL. Ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kadangi įmone kaip turtiniu kompleksu, jos pridėtine verte, pajamomis, atsakovas naudojosi ne šeimos, bet savo ir kitos moters asmeniniams interesams tenkinti. O būtent - 2012 m liepos mėn. ieškovas (jau gyvendamas atskirai) sumokėjo 102 941 Lt nuo 2004 m sukaupto grynojo pelno.

Atsakovė pateikė priešieškinį (2t., b.l. 1-11) bei patikslintą priešieškinį (3 t., b.l. 100-111).

Šalies argumentai

Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę - S; Iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 10.000,00 LTL dydžio kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui; Santuokoje sutuoktinių įgytą turtą dalinti teismo sprendimo priėmimo dienai (CK 3.127 str. ld.); Po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 309 000 LTL), priteisti atsakovei; Po santuokos nutraukimo iš ieškovo priteisti atsakovei 17333,33 LTL dydžio kompensaciją už jai tenkančią R. S. įmonės dalį; Po santuokos nutraukimo iš ieškovo priteisti atsakovei 68627,33 LTL dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; Po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus Swedbank, AB atžvilgiu (teises ir pareigas) pagal 2004-09-06 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) vykdys A. S. solidariai su R. S.; Po santuokos nutraukimo iš ieškovo atsakovės naudai, priteisti 4401,09 LTL dydžio galutinę piniginę kompensaciją; Po santuokos nutraukimo R. S. įmonę priteisti R. S..

Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovas tik deklaratyviais teiginiais teigia, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, jokių įrodymų pagrindžiančių abipusę kaltę ieškovas nepateikia, slepia nuo teismo, kad jis išsikraustė gyventi ne pas sūnų iš pirmosios santuokos, o pas buvusią sutuoktinę iš pirmosios santuokos, A. A., dėl kurios ir paliko šeimą. Iki 2009 metų ieškovo ir atsakovės santykiai buvo darnūs, sutuoktiniai gyveno įprastą gyvenimą. 2009 m. ieškovo sūnus iš pirmosios santuokos susidūrė su sunkumais dėl narkotikų vartojimo, dėl ko į ieškovą kaip tėvą pagalbos kreipėsi A. A.. Ieškovo ir A. A. sūnaus problemos, tapo priežastimi pastariesiems atnaujinti tarpusavio bendravimą. Nuo to laiko, ieškovas tapo uždaresnio būdo, dažniau norėdavo laiką praleisti ne atsakovės kompanijoje. Kadangi ieškovas penktadieniais nedirbdavo, jis jau ketvirtadienį tariamai važiuodavo į renovuojamą sodybą. Visiškai atsitiktinai, ieškovo ir atsakovės dukra sužinojo, kad į Pilaitės mikrorajoną gyventi atsikraustė ir A. A.. Taip pat ieškovo ir atsakovės dukra www.facebook.com tinklalapyje pamatė, kad A. A. yra įkėlusi savo naujo buto nuotraukas, kuriame sumontuoti virtuvės baldai yra analogiški baldams, kuriuos gamina ieškovas. Iš dukros sužinojusi aplinkybes apie galimą ieškovo santykių palaikymą su A. A., atsakovė nusprendė įsitikinti ar ieškovas nuo kiekvieno ketvirtadienio tikrai laiką leidžia sodyboje ar ne. 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje atsakovė nuvyko prie A. A. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur pamatė stovint ieškovo automobilį. Nenorėdama anksčiau laiko apkaltinti ieškovo, atsakovė nuvyko į sodybą kurioje atsakovo taip pat nebuvo. Ieškovui po keleto dienų grįžus namo, atsakovė informavo jį, kad žino, jog jis laiką praleido su A. A., tuo tarpu pastarasis atsakė: „Jei žinai, tai atia" ir išėjo iš namų. Daugiau ieškovas į šeimą gyventi nebegrįžo. Atsakovė daugiau nei pusę metų prašė ieškovo sugrįžti, tačiau jis atsisakė. Vėliau iš bendrų pažįstamų atsakovė sužinojo, kad ieškovas jai neištikimas jau daugiau nei metus, taip pat sužinojo, kad jis gan ilgą laiką finansiškai remia A. A. ir pilnametį sūnų T. S.. Beje, pats ieškovas prisipažino atsakovei, kad daugiau nei pusę metų jis gyvena ir veda bendrą ūkį su A. A., norėdamas įsitikinti, ar galės su ja tęsti bendrą gyvenimą kartu. Bendro gyvenimo su ieškovu metu atsakovė dėl ieškovo kaltės priversta patirti emocinių sukrėtimų, ilgalaikį stresą bei psichologinę įtampą. Atsakovė patyrė didelių emocinių sukrėtimų, sveikatos problemų, nuolatinį stresą, įtampą, jautėsi išduota bei nereikalinga. Ieškovas būdamas santuokoje su atsakove visiškai ignoravo santuoką ir savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovas taipogi ignoravo rūpinimąsi šeimos buitimi ir žinodamas apie tai, kad atsakovė viena dengia paskolą bankui jis atsisakė materialiai prisidėti prie paskolos dengimo ir rūpinimosi šeimos buitimi, tokiu būdu permetant visą finansinę naštą ir atsakomybę už šeimos būsto dukters išlaikymą ant atsakovės pečių. Bendraudamas ir vesdamas bendrą ūkį su kita moterimi ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažintinas tiktai ieškovas. Minėtais poelgiais ieškovas akivaizdžiai pažemino atsakovę, sumenkino jos garbę bei orumą: kai po dvidešimties bendro gyvenimo metų ieškovas leido sau "pakeisti" sutuoktinę slaptai kurdamas santykius su kita moterimi ir tokiu būdu iš esmės pažeidė atsakovės kaip sutuoktinės teisėtus lūkesčius gyventi šeimoje. Tokiais veiksmais ieškovas sukėlė atsakovei didelę emocinę traumą (dvasinius išgyvenimus), pašlijo atsakovės nervinė, emocinė bei imuninė sistema, todėl iki šiol atsakovė priversta vartoti medikamentus, stabilizuojančius jo s sveikatos būklę. Atsižvelgiant į teisės turinį sudarančius bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.) bei į tai, jog ji visus bendrai pragyventus daugiau nei 20 metų visomis išgalėmis stengėsi išsaugoti šeimą, materialinę gerovę, savo nuolatiniu darbu bei individualiomis pastangomis puoselėjo bei tendencingai didino bendrai turimą turtą tuo tarpu į visa tai ieškovas atsakė abejingumu turto išsaugojimui, įsipareigojimų kreditoriams vykdymui bei neištikimybe su buvusia sutuoktine, todėl teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo dalindamas visą sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą atitinkamai ieškovui priteisiant 1/3, atsakovei 2/3 bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto dalis. Faktinės aplinkybės šioje byloje liudija, kad ieškovas savo valia bei sprendimu išsikraustė iš bendro buto, nevykdė su buto paskolos dengimu susijusių įsipareigojimų, gyvena su kita moterimi bei sūnumi kitame bute, t.y. turi gyvenamą plotą tuo tarpu atsakovė bute gyvena nepertraukiamai, vykdė ir tebevykdo su turto išlaikymu susijusius įsipareigojimus (dengia paskolą moka mokesčius, kurie apskaičiuoti butui tame tarpe ir mokesčius, kurie nepriklauso nuo to ar bute gyvenama ar ne.) ir pan. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms butas natūra priteistinas atsakovei, kaip faktinei ir nepertraukiamai jo valdytojai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise po 1/2 dalį, tačiau kadangi ieškovas yra kaltas (dėl neištikimybės) dėl santuokos nutraukimo, nemažai laiko apskritai neprisidėjo prie buto išlaikymo, kredito dengimo, o atsakovė viena rūpinosi ir jo pagerinimu, remiantis LR CK 3.123 str., atsakovei priteistinos atitinkamai 2/3 buto dalys, ieškovui 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) pinigine verte. Dalijamo buto verte reikia laikyti 293456,29 LTL (309000 LTL buto vertė - likusi mokėtina paskolos suma 15543,71 LTL (CK 3.118 str. 2 d.). Ieškovui iš buto padalijimo tenkanti kompensacija sudaro 97818,76 LTL (293456,29 LTL/3). Paskolą bankui visą santuokos laikotarpį ir iki pat šios dienos atsakovė dengia asmeniškai (šiai dienai atsakovė yra išmokėjusi bankui 61997,79 LTL paskolos (įskaitant palūkanas), tuo tarpu likusi paskolos dalis (be palūkanų) 2013-06-04 dienai sudarė 16103,24 LTL. Atsakovė iš savo pusės yra įsipareigojusi galutinai įvykdyti įsipareigojimus banko atžvilgiu, todėl santykyje su ieškovu ji yra atsakinga už prievolių įvykdymą bankui. Įmonė priteistina ieškovui kaip nedalomas turtinis kompleksas, atsakovei išmokant 2/3 įmonės vertės (2/3 dalys nuo 26000 Lt). Viso Atsakovei priteistina 17 333,33 LTL dydžio kompensacija. Teismo ekspertizės akte yra nustatyta ir R. S. individualios įmonės vertė šalių gyvenimo skyrium pradžios dienai (2011 m. lapkričio 13 d.) sudarė 123 000 LTL. Ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą kadangi įmone kaip turtiniu kompleksu, jos pridėtine verte, pajamomis, atsakovas naudojosi ne šeimos, bet savo ir kitos moters asmeniniams interesams tenkinti. 2012 m. liepos mėn. ieškovas išsimokėjo 102 941 Lt nuo 2004 m. sukaupto grynojo pelno 2/3 dalys nuo 102 941 Lt (68627,33 Lt suma) iš ieškovo pusės privalo būti kompensuota atsakovei kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas, kadangi pastarąją sumą ieškovas naudojo ne šeimos interesams, o savo ir kitos moters asmeniniams interesams tekinti. Atsakovės prašymu sutuoktinių turtas dalintinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Santuokos metu bendromis su ieškovu lėšomis buvo iš esmės pagerintas ieškovo asmenine nuosavybe valdoma 1/10 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su atsakove į šį bustą investavo 13536,93 LTL, kurių pusę (6768,47 LTL) sudaro atsakovės naudai iš ieškovo pusės kompensuotina dalis.

Per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 13 d. iki šios dienos, atsakovė AB Swedbank sumokėjo 12492,23 LTL paskolos įmokų, taip pat turto draudimo įmokų 870,80, turto remonto išlaidų 4000 LTL. (balkono stiklinimas), notarines ir hipotekos lakšto, registro centro paslaugas 1617,69 LTL sumoje, todėl 1/2 dalis sumokėtų įmokų sumos yra priteistina atsakovei iš ieškovo.

Sutinkamai su išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į sutuoktinių turto balansą atsakovei priskirtina turto, kurio vertė lygi 195637,52 LTL (2/3 buto) + 17333,33 LTL (įmonės dalis) + 68627,33 LTL (bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo), viso 281598,18 LTL, ieškovui - 97818,76 LTL ( 1/3 buto vertės) + 8666,67 LTL (1/3 dalis įmonės vertės), viso 106485.43 LTL. Atsakovė jai priteisus visą butą (adresu: (duomenys neskelbtini)) natūra turėtų kompensuoti ieškovui 97818,76 LTL (kompensuotiną sumą mažinat atsakovei kompensuotina suma už ieškovo namo dalies pagerinimą 6768,47 LTL, paskolos įmokų dalyje 6246,12 LTL, turto draudimo įmokų dalyje 435,40 LTL, turto remonto išlaidų dalyje 2000 LTL, notarines ir hipotekos lakšto, registro o paslaugų dalyje 808,85 LTL, tuo tarpu ieškovas jam priteisus įmonę turėtų kompensuoti atsakovei 17333,33 LTL (įmonės turto vertės) ir sumokėti atsakovei 68627,33 LTL bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Galiausiai apimant kompensuotinas sumas ieškovui sudaro 97818,76 - 6768,47 - 6246.12-435.40-2000-808.85=81559,57 LTL, tuo tarpu ieškovo kompensuotina suma atsakovei sudaro 17333,33+68627,33=85960,66 LTL, todėl rezultate ieškovas turėtų kompensuoti atsakovės naudai 4401,09 LTL (85960,66 LTL-81559,57 LTL).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (3t., b.l. 134-142). Atsiliepime nesutinkama, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Kategoriškai nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis nesirūpino šeima, santuokos metu užgyventu turtu ir jo neišlaikęs, kad tai būtų dariusi tik viena atsakovė. Priešingai butas buvo suremontuotas jo paties darbu ir lėšomis, jis pats užsiima baldų gamyba, sugeba atlikti ir atlieka remonto darbus. Be to, santuokos metu jis asmeniškai dengė kreditorinius įsipareigojimus dėl 2 transporto priemonių įsigijimo, kurie net kelis kartus buvo didesni nei atsakovės bankui dengtas kreditas. Patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais, prašo dalį buto pripažinti jo asmenine nuosavybe. 61 proc. santuokoje įgyto buto turi būti pripažinta asmenine jo nuosavybe, kas sudaro 188.490 Lt, o likusi dalis - 39 proc. - bendrąja jungtine nuosavybe, kas sudaro 120.510 Lt. Nėra aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Atsakovei priklauso 19,5 proc. buto vertės arba 60.255 Lt. Nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu natūra, nes šis turtas nėra pritaikytas gyventi dvejoms šeimoms, be to, jį su atsakove sieja konfliktiški santykiai. Dalijant santuokoje įgytą turtą - butą, jam asmeninės nuosavybės teise prašo natūra priteisti 39 proc. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kas sudaro 120.510 Lt (1/2 dalis sudaro 60.255 Lt), o atsakovei iš jo priteistina 60.255 Lt už 19,5 proc. buto vertės piniginė kompensacija bei 1/2 dalis nuo 12.492,23 Lt už atsakovės laikotarpiu nuo 2011-11-13 iki šios dienos asmeniškai sumokėtų paskolos įmokų - 6246,12, viso 66.501,12 Lt. Jam paliekant ir tolesnį kreditorinių įsipareigojimų vykdymą 15.543,71 Lt sumoje, o iš atsakovės jo naudai priteisiant ½ dalį šių įmokų dalies, t.y. 7771,85 Lt sumą.

Atsižvelgus į įmonės sąnaudas ir įsiskolinimus, įmonės vertė 2013-09-30 dienai sudaro 26.000 Lt, kadangi nėra pagrindo nukrypti nuo turto lygių principo, įmonė priteistina jam, o atsakovei iš jo 13000 Lt piniginė kompensacija. Jis sutinka atsakovei kompensuoti ½ dalį balkono stiklinimo išlaidų, tik nurodo, kad už balkono stiklinimą buvo sumokėta ne 4000 Lt, o 3500 Lt. Sutinka, kad iš jo būtų priteista atsakovei ½ dalis jos sumokėtų paskolos dengimo įmokų bei draudimo įmokų. Iš viso iš jo atsakovei priteistina 82.832,02 Lt (80.646,62 Lt + 1750 Lt (už balkoną) + 435,40 Lt (už buto draudimą)) suma. Nesutinku, kad iš jo būtų priteista 1/2 dalis už notarines ir hipotekos lakšto paslaugas mokėtų įmokų 808,85 Lt sumoje, kadangi už šias paslaugas buvo atsiskaityta jiems su atsakove gyvenant santuokoje iš bendrą lėšų. Kadangi jam paliekamas tolesnis kreditorinių įsipareigojimų vykdymas 15.543,71 Lt sumoje, iš atsakovės jo naudai priteisiama 1/2 dalis šių įmokų, t.y. 7771,85 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė be jo žinios ir sutikimo jų dukrai I. S. perleido santuokos metu įgytą transporto priemonę Renault Scenic, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 2011 m. lapkričio mėn. buvo 7530 Lt, tuo padarė jam 3765 Lt žalą ir iš atsakovės priteisti 1/2 turto kainos, t.y. 3765 Lt. Atlikus įskaitymą, iš jo atsakovės naudai priteistina viso 71.295,17 Lt (82.832,02 Lt -7771,85 Lt-3765 Lt) piniginė kompensacija.

Fakto, kad santuokos metu bendromis lėšomis buvo iš esmės pagerinta jo asmenine nuosavybe valdoma 1/10 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neneigia, tačiau nesutinka su atsakovės pateiktais paskaičiavimais. Pagal jos pateiktus kvitus matyti, kad dalis lėšų buvo išleista jo vardu, dalis kartu su broliu. Todėl kartu su broliu išleisti pinigai turi būti dalijami per pusę. Atlikus paskaičiavimus, matyti, kad jų su atsakove šeima sodybos remontui išleido 9.398,88 Lt. Todėl sutinka, kad iš jo atsakovei būtų priteista ½ dalis investuotų piniginių lėšų -4699,44 Lt suma. Atlikus įskaitymą, iš jo atsakovės naudai iš viso priteistina viso 75.994,61 Lt (71.295,17 Lt + 4699,44 Lt) piniginė kompensacija.

Atsiliepimas

Trečias asmuo pateikė atsiliepimus į ieškinį bei priešieškinį (3t., b.l. 17-18). Atsiliepime trečias asmuo prieštarauja ieškovo reikalavimui dėl solidarios prievolės modifikavimo ir nekilnojamojo turto nuosavybės pakeitimo be raštiško kreditoriaus sutikimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė iš esmė palaikė ieškinio reikalavimus bei nesutiko su priešieškiniu procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Ieškovas teismo posėdyje tikslino ieškinį ir prašė, kad teismas sutuoktinių teisiniams santykiams teisines pasekmes taikytų ne nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, o nuo civilinės bylos iškėlimo teisme momento.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas palaikė priešieškinį jame išdėstytais motyvais.

Ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių, liudytojų paaiškinimus, nustatė, jog šalys susituokė 1989-11-18 Trakų rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 6). Santuokoje 1990-05-10 gimė dukra I. S., kuri bylos nagrinėjimo metu yra pilnametė (1t., b.l. 12). Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad nuo 2011 metų lapkričio mėnesio neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, nei vienas sutuoktinis neprašo skirti termino susitaikymui, laiko, kad jų santuoka yra faktiškai pasibaigusi. Teismas daro išvadą, jog santuoka yra faktiškai pasibaigusi, kadangi sutuoktiniai daugiau nei metus laiko neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (LR CK 3.53 str. 1 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, preziumuojant, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131). Kaltės prezumpcija nuginčijama, kitai šaliai įrodžius, kad nebuvo tokių aplinkybių, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba įrodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Šalies argumentai

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tik atsakovei pateikus priešieškinį, kuriuo atsakovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės, šeimos palikimo, išėjus ieškovui gyventi pas jo pirmąją sutuoktinę A. A., pateikė patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Ieškovo neištikimybės faktas įrodytas atsakovės paaiškinimais, jų pilnametės dukros liudijimu, į bylą pateiktomis ieškovo susirašinėjimo su buvusia sutuoktine A. A. žinutėmis(2t., b.l. 15-30) bei paties ieškovo patvirtinimu, kad jis šiuo metu gyvena pas pirmąją sutuoktinę.

Nors ieškovas ir nurodo, kad į bylą pateiktų žinučių kilmė yra nežinoma, tačiau teismo posėdžio metu pats pripažino, kad atsakovė buvo paėmusi jo telefoną. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui palikus šeimą ji gavo iš ieškovo žinutę, kad jos pasiilgo. Ji nusprendė, kad sutuoktinis atėjo į protą ir persigalvojo nuvyko pas jį į sodybą. Jai atvykus visa giminė buvo labai nustebusi jos atvykimu. Paaiškėjo, kad žinutė buvo adresuota ne jai. Sutuoktiniui patvirtinus, kad jis tikrai neketina grįžti į šeimą ji skubiai išvyko iš sodybos ir per klaidą pasiėmė ne savo telefoną, kadangi jų telefonai buvo tokie pat. Šias aplinkybes patvirtino ir šalių pilnametė dukra, nurodydama, kad ji pati nufotografavo tas žinutes, nes jos nežinojo kaip kitaip išsaugoti tuos įrodymus.

Šalių dukra teismo posėdyje nurodė, kad paskutiniu metu tėvo elgesys stipriai pasikeitė, jis pradėjo kreipti dėmesį į savo aprangą bei išvaizdą, kas anksčiau nebuvo būdinga, įsigijęs naują telefoną jis iš karto paklausė kaip reikia ištrinti žinutes, kaip išsijungia garsas, slėpė savo telefoną, užsibūdavo darbe. Elgesys pasikeitė maždaug nuo 2009 metų. Atsiribojo nuo šeimos, išvažiuodavo į sodybą. Jai pirmai kilo įtarimai dėl tėvo neištikimybės. Ją susirado tėvo sūnus iš pirmosios santuokos, jis jai parodė, kur jie gyvena. Kai mama pasakė, kad matė tėvo autobusiuką stovintį netoliese, ji jai pasakė, kad ten gyvena A. A.. Tėvui grįžus, jos kalbėjo su tėvu ir jis neneigė to fakto.

Ieškovo paaiškinimai, kad jis tik gyvena pirmosios sutuoktinės bute, nes jam leido sūnus iš pirmosios santuokos, kadangi jis yra išvykęs ir kambarys jam nereikalingas, bei tai, kad jis pas buvusią sutuoktinę apsigyveno tik todėl, kad neturėjo kur gyventi, vertintini kritiškai. Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs bei dėti pastangas išsaugoti santuoką. Vertinant tas aplinkybes, kad ieškovas paliko šeimą dėl to, kad sutuoktinė buvo nelojali jam bei jo giminei, reikia pažymėti, kad išėjus gyventi pas kitą moterį, ieškovas parodė, kad jis yra nelojalus savo sutuoktinei bei nesiekia išsaugoti šeimos. Tuo labiau, kad teismo posėdyje liudijusios ieškovo giminaitės V. S. ir M. J. nurodė, kad šiuo metu ieškovas į sodybą atvyksta su pirmąja sutuoktine. Teismo posėdyje liudijusi ieškovo motina A. S. nurodė, kad Kalėdų šventes, po sūnaus išėjimo iš šeimos, 2011 metais jie šventė pas sūnaus pirmąją sutuoktinę.

Ieškovo sūnaus deklaracija (3t., b.l. 145) apie tai, kad tėvas laikinai nuo 2011-11-22 gyvena jam priklausančiame kambaryje vertintini kritiškai. Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad butas, kuriame ieškovas gyvena priklauso ne jo sūnui, o A. A. (3 t., b.l. 152). Teismas kritiškai vertina ir A. A. paliudijimą dėl ieškovo gyvenamosios vietos (3 t., b.l. 147). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, kol gyveno santuokoje su atsakove, nepalaikė ryšių su sūnumi iš pirmosios santuokos, nes sūnus pyko, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad vien tik draugiškų santykių vedini po 20 metų suteikė kambarį buvusiam sutuoktiniui. Tokia išvada darytina ir įvertinus A. A. pareiškimą teismui dėl jos su ieškovu, buvusiu sutuoktiniu santuokos nutraukimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad jos ir ieškovo santuoka nutrūko būtent dėl neištikimybės (3 t., b.l. 34-35).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės nuolatinio girtuokliavimo savaitgaliais, nevienkartinės neištikimybės ir abejingumo jo atžvilgiu, grubaus, nepagarbaus ir žeminančio elgesio su juo ir jo giminėmis, fizinio ir psichologinio smurto, neadekvataus ir bauginančio elgesio nuolat užsiimant juodąją magija ir būrimais, vengimo rasti bendrą sprendimą šeimos klausimais, kas reiškia, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė darnios santuokos principus. Atsakovas į bylą nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės, o ne dėl jo šeimos palikimo dėl kitos moters. Liudytojų V. S. ir M. J. paliudijimai dėl atsakovės netinkamo elgesio, girtuokliavimo, konfliktų kėlimo sodyboje vertinti kritiškai, kadangi jos yra artimos ieškovo giminaitės, be to, šalių dukra I. S., paliudijo, kad tėčio giminės nusistatę mamos atžvilgiu. Nei viena iš ieškovo nurodytų liudytojų negalėjo aiškiai nurodyti, kokį smurtą ir kada atsakovė naudojo ieškovo atžvilgiu. Liudytoja V. S. nurodė, kad ji tokių aplinkybių nematė, jai tik vyras pasakojo. Liudytoja M. J. nurodė, kad ji nėra mačiusi, kad atsakovė muštų vyrą, tik yra girdėjusi triukšmą. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės konfliktų kėlimo teismas vertina kritiškai. Ieškovas paaiškino, kad jų su atsakove konfliktai vykdavo tik sodyboje, atsakovė alkoholį vartodavo tik sodyboje, šių aplinkybių nebūdavo šeimos namuose. Tai leidžia abejoti ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumu, kadangi jeigu santykiai buvo blogi tik sodyboje, kur šalys vykdavo tik savaitgaliais, darytina išvada, kad ieškovas siekdamas išsaugoti šeimą galėjo atsisakyti išvykų į sodybą, kur kildavo visi jų tarpusavio konfliktai. Priešingai teismo posėdyje liudytoja apklausta bendra šalių draugė D. V., nurodė, kad šalių šeima buvo ideali. Ji nurodė, kad taip pat lankydavosi atsakovui ir jo giminėms priklausančioje sodyboje ir paskutiniu metu matė pokyčius šalių santykiuose, nes anksčiau jeigu giminės priekaištaudavo atsakovei, ieškovas ją visada gindavo, o paskutiniu metu jis to nedarė. Jai tai pasirodė labai keista.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu ieškovas nenuginčijo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tai yra santuokinės neištikimybės, šeimos palikimo ir išėjimo gyventi pas pirmąją sutuoktinę. Teismas ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovės kaltės nelaiko svariomis, leidžiančiomis teismui padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus visas bylos aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos ir nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Teismui pripažinus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas po 20 bendro gyvenimo metų paliko šeimą ir išėjo gyventi pas pirmąją sutuoktinę. Palikęs šeimą iš esmės nesirūpino šeimos poreikiais, neprisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo. Kaip toks ieškovo elgesys neigiamai paveikė atsakovę paliudijo teismo posėdyje šalių dukra I. S. bei buvusios šeimos draugės D. V. ir A. Z.. Šalių dukra nurodė, kad motina po tėvo išėjimo buvo kaip nesava, ji pykdavo netgi kai ji išeidavo, sakydavo, kad tėvas ją paliko dabar palieka ir ji, motina netgi kalbėdavo, kad jai iš viso geriau negyventi. Liudytoja D. V. nurodė, kad atsakovė po tokio vyro poelgio nyko, jos būklė buvo siaubinga, neteko daug svorio, visiškai nevalgydavo, ji tiesiog ją maitindavo, ji netgi kartu su ja važiuodavo į darbą, nes matydavo, kad atsakovė visiškai nesiorientuoja. Liudytoja A. Z. nurodo, kad atsakovė atvyko pas ją į polikliniką ir paprašė jos raminamųjų vaistų, atsakovė atrodė išsekusi, nukritusi daug svorio, paakiai pajuodę, mintys šokinėjo. Antrą kartą ji rekomendavo atsakovei kreiptis į gydytojus, kreiptis pas neurologą. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji po vyro išėjimo buvo siaubingai sukrėsta ir pažeminta. Ji netgi savo artimiesiems ilgą laiką negalėjo prisipažinti, kad ją paliko vyras. Motinai apie tai, kad ją paliko vyras prisipažino tik per Kalėdas, kadangi ji atvyko viena švęsti Kalėdų. Motina tada dar paskambino sutuoktiniui ir pasakė, kad atvažiuok, lėkštė tau padėta, tačiau sutuoktinis neatvyko. Šeima jai buvo labai svarbi ir dabar jai šeima yra svarbi. Ji dėjo visas pastangas, kad sutuoktinis grįžtų, ji jo maldavo, tačiau sutuoktinis nepersigalvojo. Jos sveikatos būklė bloga iki šiol, ji vartoja vaistus. Duomenys apie atsakovės sveikatos būklę paliudija į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai (2 t., b.l. 12-60). 2012-02-17 atsakovei buvo nustatytas neaiškios kilmės vestibuloataksinis sindromas, somatoforminė autonominė disfunkcija, buvo nukreipta neurologo konsultacijai, paskirti raminamieji vaistai. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 10000 Lt neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą laiką, į tai, kad nustatyti neigiami padariniai ieškovės sveikatai, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisia 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atsakovei.

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1/10 dalis 0,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2007-05-15 dovanojimo sutartį Nr. EP-574; 1/10 dalis 9,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2007-05-15 dovanojimo sutartį Nr. EP-575; 1/10 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato -viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato -ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis kitų statinių (inžinerinių) -kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2007-05-15 dovanojimo sutartį Nr. EP-575 (1t., b.l. 10-17).

Asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklauso šis nekilnojamasis turtas: 2,6 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 2000 11-20 Apskrities viršininko sprendimo NR. 79-8786 pagrindu; 1/28 pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/28 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/28 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/28 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/28 dalis kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgyti 1999-11-09 paveldėjimo teisės liudijimu (1t., b.l. 21-28).

Ginčo tarp šalių dėl aukščiau nurodyto turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise nėra.

Ieškovo ir atsakovės vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 73,29 kv. m. butas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005-08-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-10499, pagrindu (b.l. 18-19). Nekilnojamojo turto registre minėtas turtas įregistruotas kaip sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Tarp šalių ginčo dėl minėto turto vertės nėra, kadangi abi šalys remiasi turto verte D. O. turto vertinimo ataskaitoje, kurioje turto vertė nurodyta 309000 Lt (2 t., b.l. 141-183).

Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 punktą turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Ieškovas prašo pripažinti, kad 61 procentas buto, įgyto santuokos metu, yra jo asmeninė nuosavybė, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise laikytini tik 39 procentai minėto buto. Šią aplinkybę grindžia tuo, kad įsigyjant butą 109 000 Lt buvo panaudota jo asmeninių lėšų. Atsakovė su šia ieškovo pozicija nesutinka.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai butą įsigijo 2005-08-08, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3-10499, už 155493 Lt (2t., b.l. 31-36). Dalis lėšų- 37875 eurų, buto įsigijimui buvo pasiskolinta iš Swedbank AB, sutartį su kreditoriumi sudarė atsakovė (1t., b.l. 62-71). Pirkimo –pardavimo sutartį pasirašė atsakovė, pirkimo –pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad įgyjamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių, A. S. ir R. S., teise. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turtas yra įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių, A. S. ir R. S., teise. Vertinant turto įgijimo aplinkybes nustatyta, kad 10000 Lt turto vertės atsakovė įmokėjo dar 2004-06-10, o 12903 Lt-2004-08-30 (2 t., b.l. 38,39). 87948 Lt buvo pervesta buto pardavėjui 2005-09-09 iš atsakovės sąskaitos paskolos suma, o 2005-09-09 buvo pervesta pardavėjui 44642 Lt taip pat iš atsakovės sąskaitos (2t., b.l. 40-41). Ieškovas savo poziciją dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo grindžia tuo, kad jam motina, A. S., 1993-12-03 padovanojo asmeniškai atskiram butui pirkti 5000 Lt, už kuriuos buvo nupirktas vieno kambario butas, kurį pardavus buvo gauti 109000 Lt (1 t., b.l. 33-38). Su šia ieškovo pozicija sutikti negalima, kadangi parduodant butą, kuris anot ieškovo buvo jo įgytas asmeniškai, pirkimo pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodoma, kad butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1t., b.l. 36-38). CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytas butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas gyvenant santuokoje su atsakove ir įregistruotas viešajame registre iki 2000 m. CK įsigaliojimo.

Įvertinus visas bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 61 procentas buto priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis neįrodė asmeninių lėšų panaudojimo bei pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką vertintina, kad visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgyta ir R. S. įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 39).

Tarp šalių kilęs ginčas dėl minėtos įmonės vertės. Ieškovas nurodė, kad minėta įmonė yra bevertė ir pirminiame ieškinyje jos vertę nurodė 0 Lt. Atsakovė nesutikdama su šia ieškovo pozicija prašė paskirti teismo ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti. Teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad R. S. individualios įmonės vertė santuokos nutraukimo dienai yra 26000 Lt (3 t., b.l. 78). Teismo ekspertizės metu nustatyta turo vertė nėra nuginčyta, todėl teismas laiko, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios įmonės vertė yra 26000 Lt.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2004-09-06 atsakovė yra sudariusi su Swedbank AB, (ankstesnis pavadinimas- AB bankas „Hansabankas“) kredito sutartį Nr. 04-034553-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), kuri buvo panaudota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įsigijimui (1 t., b.l. 62-80). Negrąžinto kredito dalis 2013-06-04 sudarė 4663,82 EUR, kas atitiko 16103,24 Lt (2 t., b.l. 99) patikslintame priešieškinyje nurodoma, kad nesumokėto kredito dalis sudaro 4501,77 EUR (15543,71 LTL). Šalių kreditorius nesutinka sutarties modifikavimui ir reikalauja, kad prievolė ir po santuokos nutraukimo liktų solidaria prievole. Atsižvelgiant į šios prievolės paskirtį, teismui nekyla abejonių, kad ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė. Šio fakto neginčija ir šalys.

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Teismas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: 73,29 kv. m. butas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 309000 Lt; R. S. įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 26000 Lt; 2004-09-06 kredito sutartis Nr. 04-034553-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) sudaryta su Swedbank AB.

Iš dalintino nekilnojamojo turto vertės atimama likusi neišmokėta kredito suma ir konstatuojama, kad dalijamas nekilnojamas turtas, kurio vertė yra 293456 Lt.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsakovė dalinat turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo jai priteisiant 2/3 dalis santuokoje įgyto turto atsakovui priteisiant ½ dalį.

Teismo vertinimu yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Teismas tokią išvadą grindžia įvertinęs aplinkybes, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės jam palikus šeimą, palikęs šeimą atsakovas neprisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo, kredito dengimo, mokesčių mokėjimo. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo ir teismo posėdžio metu pripažino, kad palikęs šeimą jis nemokėjo būsto išlaikymo išlaidų bei kredito dengimo. Byloje nustatytos aplinkybės, kad visą santuokos laikotarpį būsto kreditas buvo išimtinai dengiamas tik atsakovės. Šio fakto neginčijo ir ieškovas. Jo nurodytos aplinkybės, kad santuokos metu jis iš asmeninių lėšų mokėjo lizingo įmokas už įmonės įsigytus automobilius, laikytinos neįrodytomis, kadangi į bylą rašytinių įrodymų nėra pateikta. Į bylą pateikti įrodymai liudija, kad lizingo įmokas mokėjo R. S. įmonė (3t., b.l. 148-149). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas nusprendžia, dalinat butą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovui priteisti 1/3 dalį nekilnojamojo turto, kurio vertė 97818 Lt, o atsakovei priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto, kurio vertė 195638 Lt .

Teismo vertinimu dalinant santuokoje įgytą individualią R. S. įmonę būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nors atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad minėtai įmonei įkurti ar jos veiklai plėtoti buvo panaudotos jos asmeninės ar jos artimų giminaičių lėšos, tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovas palikęs šeimą iš viso neprisidėjo prie šeimos bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo, vienas naudojosi įmonės pelnu ir veikla, teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu nusprendžia dalijant R. S. įmonę nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovui priteisiant 1/3 dalį (8666 Lt), o atsakovei priteisiant 2/3 dalis (17334 Lt) įmonės.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ).

Šalys dalinant santuokoje įgytą turtą prašė netaikyti turto padalinimo natūra principo, atsižvelgiant į šalių komplikuotus santykius. Ieškovas prašė nekilnojamąjį turtą ir turtinę prievolę kreditoriui Swedbank AB priteisti jam, motyvuodamas tuo, kad 61 procentas buto yra jo asmeninė nuosavybė. Atsakovė atsižvelgdama į kreditoriaus poziciją prašė prievolę po santuokos nutraukimo palikti solidaria, o butą priteisti jai natūra, kadangi ieškovas palikęs šeimą išsikraustė iš buto, nuo to laiko neprisidėjo prie jo išlaikymo ir kredito dengimo. Įvertinus tą aplinkybę, kad teismas dalijant butą nusprendė nukrypti nuo lygių dalių principo, bei į tai, kad atsakovė su pilnamete dukra liko gyventi ir šiuo metu nepertraukiamai gyvena ginčo bute, teismas nusprendžia butą natūra priteisti atsakovei, o iš jos ieškovui priteisti 1/3 dalies kompensaciją pinigais, lygią 97818 Lt.

Dalijant santuokoje įgytą įmonę, abi šalys prašė ją priteisti natūra ieškovui, atsakovei priteisiant jos dalies vertę pinigais. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad įmonės veikla iš esmės užsiima tik ieškovas, individualią R. S. įmonę priteisia asmeninės nuosavybės teise ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteisiant 17334 Lt kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Prievolė pagal 2004-09-06 kredito sutartį Nr. 04-034553-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) kreditoriui Swedbank AB po santuokos nutraukimo paliekama solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad dalintino turto vertė buvo sumažinta likusio neišmokėto kredito suma bei į tai, kad turtas natūra buvo priteistas atsakovei, teismas nustato, kad prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo vykdo atsakovė. Šis teismo sprendimas neturi įtakos kreditoriui, kadangi šalių atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu paliekama solidari, o tai įtakoja tik šalių tarpusavio atsiskaitymo klausimus po santuokos nutraukimo.

Dėl kompensacijų priteisimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai iš ieškovo kompensacijas už jos asmeniškai dengtas kredito sumas buto paskolai laikotarpiu kai ieškovas paliko šeimą, buto draudimo įmokas, turto remonto įmokas, bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą dėl įmonės vertės sumažėjimo bei bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų naudojimą ieškovo asmeninės nuosavybės pagerinimui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 13 d. iki priešieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovė AB Swedbank sumokėjo 12492,23 LTL paskolos įmokų, taip pat turto draudimo įmokų 870,80 (2 t., b.l. 85-99), šių sumų ieškovas neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad solidarią prievolę privalo vykdyti abi šalys, o ją įvykdė atsakovė viena jai iš ieškovo priteistina 6681,51 Lt kompensacija (12492,23+870,80:2).

Netenkintinas atsakovės prašymas priteisti jai iš ieškovo ½ dalį iš 1617,69 LTL kaip kompensacijos už jos apmokėtas notarines ir hipotekos lakšto, registro centro paslaugas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šias sumas atsakovė mokėjo dar tuo metu kai šalys vedė bendrą ūkį, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios sumos buvo mokamos iš atsakovės asmeninių lėšų (2 t., b.l. 82-84).

Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti ½ dalį jos išleistų asmeninių 4000 Lt buto remonto išlaidų (balkono stiklinimas). Ieškovas su šiuo prašymu sutinka tik iš dalies, nurodydamas, kad buto remonto išlaidos sudarė tik 3500 Lt. Įrodymų, pagrindžiančių, kad buto pagerinimui iš asmeninių lėšų atsakovė būtų skyrusi 4000 Lt į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai atsakovei priteistina 1750 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimą iš asmeninių lėšų.

Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo ½ dalį 13536,93 Lt bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų, skirtų ieškovo asmeninės nuosavybės pagerinimui (2 t., b.l. 43-64). Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu sutinka tik iš dalies, nurodydamas, kad jo asmeninės nuosavybės pagerinimui buvo panaudota tik 9398,88 Lt bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų (3t., b.l. 151). Teismas atlikęs atsakovės pateiktų įrodymų vertinimą, sutinka su ieškovo nurodoma suma, kad į jo asmeninės nuosavybės pagerinimą buvo investuota 9398,88 Lt, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 3230,68 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų panaudojimą atsakovo asmeninei nuosavybei pagerinti.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 68627,33 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą- įmonės vertės pasikeitimą. Iš teismo ekspertizės akto nustatyta, kad 2011-11-13 (šalių gyvenimo skyrium pradžiai) R. S. individualios įmonės vertė buvo 123000 Lt ( 3t., b.l. 78). Tokį savo reikalavimą atsakovė grindžia tuo, kad ekspertizės akte nurodoma, jog 2012 metų liepos mėnesį įmonės savininkui buvo išmokėta 102941 Lt nuo 2004 metų sukaupto pelno (3 t., b.l. 71). Ekspertizę atlikusios ekspertės 2014-03-21 rašte Nr. 34 nurodyta, kad šiomis lėšomis įmonės savininkas galimai disponavo nuo 2004 metų ir 2012 metų liepos mėnesį buvo atliktas tik buhalterinis įrašas uždarantis buhalterinę sąskaitą Nr. 342 (3 t., b.l.182). Tokias pat aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta A. S., kuri tvarko įmonės buhalterinę apskaitą. Liudytoja patvirtino, kad jokie pinigai 2012 metais ieškovui nebuvo išmokami, kadangi jų grynų ir nebuvo taip buvo apskaitytas pelnas nuo 2004 metų, kuris pastoviai ir buvo naudojamas. Atsižvelgiant į tai, kad personalinės įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės turto, teismas mano, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl 68627,33 Lt kompensacijos priteisimo.

Ieškovas prašo iš atsakovės jam priteisti 3765 Lt kompensaciją už jam padarytą žalą-be jo žinios perleidžiant I. S., šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybės įmonės Regitra duomenų bazėje automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nuo 2012-10-16 yra įregistruota šalių dukra, I. S. (1t., b.l. 60).

Civilinio kodekso 3.98 str. 3 d. nustato, kad sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu, išskyrus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu automobilio dovanojimo dukrai sandorio negalima pripažinti sandoriu pažeidžiančiu kito sutuoktinio interesus, todėl ieškovui kompensacija nepriteistina.

Apibendrinant priteistas kompensacijas nustatyta, kad ieškovas atsakovei turi sumokėti 28996,16 Lt (17334Lt+1750 Lt+6681,51Lt+3230,68 Lt) kompensaciją. Atsakovė ieškovui turi sumokėti 97818 Lt kompensaciją. Atlikus priteistų kompensacijų įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 68821,84 Lt kompensacija.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo, šalims paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, 5711 Lt dalis jam buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1t., b.l. 5,45, 2t., b.l. 196).

Atsakovei 6832 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (2t., b.l. 122, 3t., b.l. 100), už ekspertizę atsakovė sumokėjo 5000 Lt (3 t., b.l. 3), išlaidų, pagrindžiančių advokato teisinės pagalbos apmokėjimą į bylą pateikta nebuvo.

Kadangi ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, atsakovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir žyminį mokestį privalomą mokėti valstybei po teismo sprendimo priėmimo (CK 3.70 str.2d.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš ieško valstybės naudai priteistina 12543 Lt žyminio mokesčio bei 77,82 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Viso priteistina suma valstybei sudaro 12620,82 Lt.

Atsakovei iš ieškovo priteistina 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 385 str., teismas, -

nusprendžia:

priešieškinį patenkinti iš dalies. Ieškinį atmesti.

Santuoką, įregistruotą 1989-11-18 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo R. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę- S, atsakovei santuokinę pavardę- S.

Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą:

priteisti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

priteisti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise R. S. įmonę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)

po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus Swedbank, AB atžvilgiu pagal 2004-09-06 Kredito sutartį Nr. 04-034553-FA palikti solidaria A. S. ir R. S. prievole, nustatant, kad įmokas kreditoriui moka A. S..

Priteisti iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 68821,84 Lt kompensaciją už jai priteistą didesnės vertės santuokinio turto dalį.

Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 12620,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas turto pasidalijimo faktas.

Teisėja Vita Valeckaitė