Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Daugirda“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Dombriga“ ir atsakovės L. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių taikos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Daugirda" iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Dombriga“. Nutartis įsiteisėjo. 2018 m. lapkričio 12 d. bankroto administratorė teisme pareiškė ieškinį buvusiai bendrovės „Daugirda" direktorei L. K., kuriame prašė iš atsakovės priteisti 41 100,2 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2018 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovės prašymas patvirtinti pridedamą tos pačios dienos šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Prašomoje patvirtinti taikos sutartyje šalys sulygo, kad atsakovė yra skoloje ieškovei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė visų kitų reikalavimų civilinėje byloje atsisako.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovės BUAB „Daugirda“ ir atsakovės L. K. prašymą patvirtinti 2018 m. lapkričio 28 d. pasirašytą taikos sutartį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme ir pan. Bankroto administratorius teismo procese pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 41 straipsnį yra civilinio proceso šalimi, t. y. turi teisę įmonės vardu ir interesais spręsti dėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardintų teisių įgyvendinimo, tame tarpe ir dėl taikos sutarties sudarymo įmonės vardu bei interesais.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, o taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra susijęs su ginčo šalies pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis, tačiau ginčo šalių teisė susitarti sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti, nes bet kuriuo atveju šalių veiksmus kontroliuoja teismas ir yra įstatymu (CPK 42 str. 2 d.) įgaliotas netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu šis procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

6. Iš pateiktos tvirtinti šalių taikos sutarties matyti, kad bankrutuojančios įmonės administratorius šioje civilinėje byloje atsisako visų ieškinio reikalavimų, jeigu atsakovė L. K. atlygins ieškovei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, prašoma patvirtinti taikos sutartis tokiomis sąlygomis, negavus kreditorių pritarimo, neatitinka jų interesų, nes taikos sutartimi iš esmės garantuojamas tik bankroto administratoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tačiau nesiekiama apginti kreditorių turtinius interesus, kas teikia pagrindo išvadai, jog patvirtinus taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis gali būti pažeistas viešasis interesas.

III. Atskirųjų skundų argumentai

7. Ieškovė BUAB „Daugirda“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Dombriga“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovės BUAB „Daugirda" ir atsakovės L. K. pasirašytą taikos sutartį.

8.1. Teismo vertinimas, kad patvirtinus taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis gali būtu pažeistas viešasis interesas, yra hipotetinis, nes nepriėmus sprendimo civilinėje byloje negalima objektyviai patvirtinti arba paneigti ar ieškinys būtų tenkinamas.

8.2. Byloje sprendžiamas faktinio pobūdžio ginčas. Ieškovė derėdamasi su atsakove įvertino jos pateiktus paaiškinimus bei sutarė, kad ieškovei bus atlygintos bylinėjimosi išlaidos.

8.3. Teismui nepatvirtinus šalių sudarytos taikos sutarties, nepagrįstai užkertamas kelias ieškovei gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris įskaitomas į bendrą ieškovės turto masę, dėl to nesutiktina su teismo vertinimu neva taikos sutartimi nesiekiama apginti kreditorių turtinius interesus. Jei ieškinys nebūtų tenkintas, iš ieškovės būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

8.4. Teismas nurodydamas, kad taikos sutarčiai sudaryti yra reikalingas kreditorių pritarimas, nepagrįstai bankroto administratoriaus kompetencijai priskirtą klausimą perkėlė kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21 str., 23 str.), negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų sprendimų, kurie ribotų įstatymu administratoriui priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, o tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio.

8.5. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesines teises normas reglamentuojančias šalių dispozityvumo principą (CPK 13 str.).

8.6. Įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą yra pagrindas administratoriui atlikti įmonės bankroto procedūras (ĮBĮ 131 str. 4 d.). Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami (ĮBĮ 131 str. 11 d.). Byloje pateikti duomenys, kad ieškovei yra taikomas supaprastintas bankroto procesas.

9. Atsakovė L. K. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės– patvirtinti šalių taikos sutartį.

10.1. Teismas klaidingai nurodo, jog taikos sutartis neatitinka kreditorių interesų, nes taikos sutartis ne tik garantuoja bankroto administratorės bylinėjimosi išlaidų padengimą, tačiau ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų nebuvimą. Tai reiškia, kad ieškovei pralaimėjus bylą ir ieškinio netenkinus, ieškovė turėtų padengti tiek bankroto administratorės bylinėjimosi išlaidas, tiek ir atsakovės bei trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas.

10.2. Nors teismas konstatuoja, kad ,,taikos sutartis tokiomis sąlygomis, negavus kreditorių pritarimo, neatitinka jų interesų", tačiau tarp šalių sudaryta taikos sutartis, neduoda pagrindo teigti, kad apskritai ieškinys yra teisėtas, pagrįstas ir bus patenkintas išnagrinėjus bylą iš esmės.

10.3. Šalys po ieškinio pateikimo pradėjo derybas dėl taikos sutarties, kurių metu išsiaiškino aplinkybes, kurių ieškovė galimai nežinojo teikdama ieškinį, o jas sužinojusi nusprendė, kad teisminio proceso tęsimas nėra tikslingas, nepalankus laimėjimo atžvilgiu ir gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių, nei teigiamų.

11. Atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Ieškovė BUAB „Daugirda" atstovaujama bankroto administratorės MB „Dombriga“ ir atsakovė, buvusi bendrovės „Daugirda" direktorė L. K., iš kurios ieškovė prašė priteisti 41 100,2 Eur žalos, pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, pagal kurią ieškovė atsisako visų reikalavimų, o atsakovė atlygina ieškovei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taikos sutarties nepatvirtino.

13. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Tačiau teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

14. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos priskiriamos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Teismo paskirtas bankroto administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą ir vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme ir pan. (ĮBĮ 11 str. 5 d. 9, 14 p.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad bankroto administratorius, užvesdamas civilinę bylą administruojamos įmonės vardu, gina ne savo materialinį teisinį interesą, bet įstatymo pagrindu atstovauja visus bankrutuojančios įmonės kreditorius ir galutinis pradėtos bylos rezultatas turi būti maksimalus kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas.

15. Tokios įstatymų nuostatos suponuoja išvadą, kad taikos sutartis civilinėje byloje, kurioje bankroto administratorius pareiškia reikalavimus įmonės skolininkams ar jai žalą padariusiems asmenims, galima tik įsitikinus, jog jos patvirtinimas atitinka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių interesus. Priešingu atveju konstatuotinas viešojo intereso pažeidimas ir taikos sutarties tvirtinimas nėra galimas (CPK 42 str. 2 d.).

16. Nagrinėjamu atveju BUAB „Daugirda" bankroto administratorė, išanalizavusi bendrovės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, priėjo išvados, jog atsakovė neteisėtais veiksmais – turto bei dokumentų neišsaugojimu ir neperdavimu – padarė įmonei 41 100,2 Eur žalą. Ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo pareiškimas teisme atitinka bendrovės kreditorių interesus, nes iš priteistos sumos būtų tenkinami jų finansiniai reikalavimai.

17. Nei pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, nei atskiruosiuose skunduose nėra nurodyta, kokios po ieškinio pareiškimo teisme paaiškėjusios aplinkybės lėmė bankroto administratorės apsisprendimą sutikti iš atsakovės bankrutuojančiai įmonei priimti mažiau 5 procentų ieškinio sumos, ir tai net ne prašytos priteisti žalos, o tik įrodymais nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų vos pradėtoje civilinėje byloje. Tokiam pozicijos byloje pakeitimui paaiškinti nepakanka vien tik nurodyti CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, nes, kaip minėta, bankroto administratorius gina ne savo, o įmonės kreditorių materialinį teisinį interesą.

18. Atskirajame skunde ieškovė teisingai nurodo, kad bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Nei įstatymas, nei teismų praktika nereikalauja kartu su prašymu patvirtinti taikos sutartį teismui pateikti kreditorių susirinkimo ar komiteto sprendimo šiuo klausimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir nenurodė tokio procesinio trūkumo, nes jį nustačius būtų pareikalavęs pašalinti procesinį trūkumą CPK 115 straipsnio tvarka. Apygardos teismas atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį konstatavęs, jog nėra duomenų, įrodančių, kad sutartis nepažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesų. Toks teismo procesinis sprendimas visiškai atitinka pirmiau paminėtų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.

19. Spręsdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirųjų skundų argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 str. 1 d.,140 str. 3 d.), todėl šalims neužkertama galimybė, pašalinus šioje nutartyje aptartas aplinkybes, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.