Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-315-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-29
Bylos Nr.
1A-313-315-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01310-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kisielius (pirm.), Laureta Ulbienė, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
A. P., V. P.
Civilinis ieškovas
J. V., N. S.
Kategorijos
Nuorašas:

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-315/2011

Teisėjas J. Jeglinskis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01310-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.2.; 2.1.7.4.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. vasario 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjams adv. Loretai Guižauskienei,nuteistajam A. P. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams, V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., A. P. paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., V. P. paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-22 nutartimi paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių J. V., N. S. civilinis ieškinys A. P. ir V. P. atmestas.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir V. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių bei pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent:

jie 2010-09-10 laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 16.50 val., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, bei turėdami tikslą užvaldyti M. Č. asmeninį turtą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje iš nukentėjusiojo kišenės pagrobė 7 Lt grynųjų pinigų ir asmens dokumentą - pensininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendį panaikinti, priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo padaryme M. Č. atžvilgiu jis nedalyvavo. Nors apelianto brolis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dalyvavo apvagiant nukentėjusįjį, kitos apklausos metu paneigė jo dalyvavimą, o teisme patvirtino tokius parodymus. Vienas asmuo, dalyvavęs vagystėje, dėl objektyvių priežasčių neapklaustas, o kitas, t.y. V. B. prisipažino dalyvavęs vagystėje. Apeliantas pažymi, jog V. B. nurodė, kad nusikaltime dalyvavo V. P., o jis su T. Ž. pasiliko prie laiptinės. Jis taip pat patvirtino, kad juos nusivijo jauni vaikinai, o T. Ž. netikėtai išsitraukė ginklą ir juo pagrasino. Tokie jo parodymai sutampa su V. P. parodymais, liudytojų parodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo suimtas ir laikomas Lukiškių TI-kalėjime, o V. B. į teismo posėdį atvežtas iš pataisos įstaigos, kur atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį, akivaizdu, kad suderinti parodymus jie neturėjo galimybės. Apelianto teigimu, teismas neįvertino prieštaringų liudytojų parodymų, bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai.

Nuteistasis nurodo, kad nors jį atpažino, kaip dalyvavusį nusikalstamuose veiksmuose prieš nukentėjusįjį, liudytojai D. K., A. B., R. B., S. P., šiame procesiniame veiksme nedalyvauja pats įtariamasis ir jo gynėjas, jiems nesuteikiama teisė užduoti klausimų, o praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai atpažįstantysis vėliau patvirtina, kad vieną ar kitą asmenį atpažinti jam nurodė pareigūnai.

Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirtą subendrintą bausmę sušvelninti.

Nuteistasis nurodo, kad savo kaltės ir veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su aiškiai per griežta jam subendrinta bausme. Jo teigimu, teismas, bendrindamas jam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai pridėjo pakankamai didelę bausmės dalį. Apeliantas pažymi, kad savo kaltę jis pripažino iš dalies, kuomet buvo pareikštas kaltinimas dėl ginkluoto plėšimo, vėliau pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo jo veiką iš BK 180 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. Teismas nepagrįstai jo poziciją dėl kaltinimo nelaikė prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi bei nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto teigimu, jis mokosi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre, 2011-12-16 sudarė santuoką ir ateityje neplanuoja nusikalsti.

Teismo posėdyje nuteistieji A. P. ir V. P. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų A. P. ir V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, jog A. P. ir V. P. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Dėl nuteistojo A. P. skundo argumentų

Bylos duomenimis įrodyta, kad A. P. 2010-09-10 laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 16.50 val., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, bei turėdami tikslą užvaldyti M. Č. asmeninį turtą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje iš nukentėjusiojo kišenės pagrobė 7 Lt grynųjų pinigų ir asmens dokumentą - pensininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors nuteistasis nurodo, kad jo brolis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dalyvavo apvagiant nukentėjusįjį, kitos apklausos metu paneigė jo dalyvavimą, o teisme patvirtino tokius parodymus. Be to, V. B. prisipažino dalyvavęs vagystėje ir nurodė, kad nusikaltime dalyvavo V. P., o jis su T. Ž. pasiliko prie laiptinės. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo suimtas ir laikomas Lukiškių TI-kalėjime, o V. B. į teismo posėdį atvežtas iš pataisos įstaigos, kur atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį, akivaizdu, kad suderinti parodymus jie neturėjo galimybės. Apelianto teigimu, teismas neįvertino prieštaringų liudytojų parodymų, bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. teisme nurodė, kad nepagrįstai apkalbėjo brolį A. P. kaip asmenį kartu su juo ir T. Ž. ėjusį link gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. ir vėliau įėjusį į laiptinę, kur pagrobė iš nukentėjusiojo kišenėje buvusius pinigus ir dokumentus, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo informuotas, kad brolis jį apkalbėjo kitoje byloje. Be to, V. P. teigė, kad prie parduotuvės visi su juo atvažiavę asmenys, t.y. brolis A. P. ir V. G. galėjo matyti nukentėjusįjį, link pastarojo jis nuėjo vienas, o ne su draugais. Pažymėtina, kad A. P. teisme paaiškino, kad nukentėjusiojo jis iš viso nematė, o matė kaip brolis V. P. nuėjo su kitais dviem pažįstamais už kioskų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog V. P. ir A. P. parodymai skiriasi aiškinant įvykių eigą ir prieštarauja vieni kitiems.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P., kaip asmenį, kuris kartu su kitais dviem vaikinais paskui nukentėjusįjį įėjo į laiptinę, atpažino liudytojai D. K., A. B., R. B., S. P., L. G.. Liudytojai išskyrė A. P. kaip mažiausią iš trijų įvykio metu matytų jaunuolių. A. B. taip pat bendravo tiesiogiai su nukentėjusiuoju M. Č. ir parodė, kad matė, kaip iš laiptinės išėjo A. P., V. P. ir dar vienas vaikinas, o paskui juos išėjo senukas, kuris kažką šaukė iš žiūrinėjosi kišenėse bei nurodė, kad jį apiplėšė trys jaunuoliai, į kuriuos parodė pirštu. Be to, minėtų liudytojų parodymai taip pat paneigė liudytoju apklausto V. B. parodymus, nes pastarasis nurodė, kad kai V. P. užėjo į laiptinę, jis su T. Ž. buvo prie laiptinės, vėliau iš laiptinės išėjo V. P., ir kaip jam pasirodė, kažką išmetė. Skundžiamame teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog tokie liudytojo V. B. parodymai prieštarauja ne tik minėtų aukščiau liudytojų parodymams, bet ir paties nuteistojo V. P. parodymams, todėl darytina išvada, kad V. B. minėtų nusikaltimų padaryme nedalyvavo ir teisme parodė melagingai, galimai siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. P..

Be to, pažyminėtina, jog tą aplinkybę, kad į automobilį, v/n (duomenys neskelbtini) įsėdo trys asmenys ir išvažiavo, patvirtino ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas garso įrašų turinys, užfiksuota, kad skambinusieji Bendrajam pagalbos centrui nurodė, jog užpuolikai, kuriuos jie vijosi, prie parduotuvės „Rimi“ įsėdo į vieną automobilį, v/n (duomenys neskelbtini).

Kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, vieni kitus patvirtino ir papildė, byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad aukščiau minėti liudytojai nuteistųjų nepažinojo arba pažinojo tik iš matymo, susidūrę nebuvo, nekonfliktavo, todėl apkalbėti neturėjo jokio objektyvaus pagrindo.

Nors nuteistasis A. P. skunde nurodo, kad nors jį atpažino, kaip dalyvavusį nusikalstamuose veiksmuose prieš nukentėjusįjį, liudytojai D. K., A. B., R. B., S. P., šiame procesiniame veiksme nedalyvauja pats įtariamasis ir jo gynėjas, jiems nesuteikiama teisė užduoti klausimų, o praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai atpažįstantysis vėliau patvirtina, kad vieną ar kitą asmenį atpažinti jam nurodė pareigūnai, šie skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta aukščiau, minėti liudytojai anksčiau nuteistojo nepažinojo, nekonfliktavo, taigi neturėjo ir jokio pagrindo jį apkalbėti arba neva atpažinti. Tokie apelianto skundo argumentai niekuo nepagrįsti ir yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl kolegijos vertinti kaip siekis išvengti ar sušvelninti jo baudžiamąją atsakomybę.

Dėl nuteistojo V. P. skundo argumentų

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, bendrindamas jam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai pridėjo pakankamai didelę bausmės dalį.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam bausmes pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ir apėmimo būdu subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-22 nutartimi paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintą bausmę V. P. paskirdamas laisvės atėmimą 7 metams. Nors nuteistasis nurodo, kad buvo pridėta per didelė bausmės dalis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė, jog naują nusikalstamą veiką V. P. padarė praėjus vos keliems mėnesiams, kai buvo paleistas iš pataisos namų, be to, anksčiau teistas net 13 kartų.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kolegija pažymi, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, taip pat keitė savo parodymus, teigdamas, kad nusikaltime su juo ir T. Ž. dalyvavo ne jo brolis A. P., o T. Ž. pažįstamas, pravarde „Lysas“, todėl atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino to, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veikos padaryta veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – teistas net 13 kartų, nusikalto praėjus vos keliems mėnesiams po išleidimo iš pataisos įstaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo V. P.. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistųjų A. P. ir V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas KisieliusTeisėjai Laureta UlbienėViktoras DovidaitisNuorašas tikras;Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius