Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-11275-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
e2-11275-287/2019
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00531-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
A. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11275-287/2019Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00531-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. O. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. O. 40,94 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento.

Atsakovei ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis), tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) 2019-07-16 gavo pranešimą Nr. 4K-4977, kad Airijos kompetentinga įstaiga VLK pateikė apmokėti S080 formos pažymą už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas suteiktas A. O., kuri pateikė Lietuvoje išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK). S080 formos pažymos duomenimis A. O. Airijoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 2018-09-27 buvo suteikta būtinosios medicinos pagalbos paslaugų už 40,94 Eur. VLK, patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, nustatė, kad A. O. asmens sveikatos paslaugų gavimo 2018-09-27 laiku nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele, neteisėtai ją pateikė gydymo įstaigai, neteisėtai gavo nemokamas gydymo paslaugas.

2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalis numato, kad apdraustasis arba jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, atsižvelgiant į išmokų ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus.

Asmuo, būdamas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sąlygas teisei į išmoką, gauna būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (išmokas natūra). Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Šiuo atveju suteiktas asmens sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Airijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikimui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra. Šio straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatytas sąlygas apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalis numato, „kad išlaidos už išmokas natūra, kurias (...) teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos“.

Prie Europos Komisijos veikiančios Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos, kurios uždavinys yra nagrinėti klausimus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir jį įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymu, 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. S1 (toliau – Sprendimas Nr. S1) dėl ESDK nusprendė, kad ,,kompetentinga įstaiga negali atsisakyti kompensuoti išlaidų remdamasi tuo, kad asmens draudimas įstaigoje, kuri išdavė ESDK, baigė galioti, bet išmokas kortelės arba ją laikinai pakeičiančio sertifikato turėtojui buvo teikiamos kortelės ar sertifikato galiojimo laikotarpiu“.

VLK, kaip įstaiga, atsakinga už sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų (išmokų natūra) kompensavimą, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 62 straipsnio nuostatomis ir Sprendimu Nr. S1, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuoja buvimo vietos valstybės narės sveikatos draudimo įstaigoms Lietuvos Respublikos apdraustiesiems, pateikusiems galiojančią ESDK ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą, mokėtų išmokų natūra (suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų) išlaidas.

Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Įmokų mokėtojų kategorijas ir dydžius nustato minėto įstatymo 17 straipsnis.

A. O., būdama drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, 2017-08-31 pateiktame prašyme išduoti ESDK, pasižadėjo, kad jeigu pasinaudos ESDK pasibaigus jos privalomojo sveikatos draudimo laikotarpiui, tai privalės teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti PSDF biudžetui padarytą žalą. Taip pat ji buvo informuota apie tai, kad iš PSDF biudžeto jai bus apmokama tokia medicinos pagalba, kuri yra būtina dėl sveikatos sutrikimų, ligų buvimo Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje metu, tik jeigu medicininės paslaugos gavimo metu ji yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.

VLK, vykdydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „išlaidos už išmokas natūra, kurias (...) teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos“, tarptautiniu pavedimu 2019-07-12 sumokėjo Airijos susižinojimo tarnybai 25508,61 Eur, iš kurių 40,94 Eur buvo sumokėti už A. O. suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, o biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK (Įstatymo 30-31 straipsniai).

VLK 2019-07-16 raštu Nr. 4K-4977 informavo A. O., kad remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis medicinos paslaugų gavimo metu (2018-09-27) ji nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Airijos sveikatos priežiūros įstaigai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas numato sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Minėtu raštu buvo pranešta, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetas patyrė 40,94 Eur žalą, ir, kad jeigu atsakovė medicinos paslaugų gavimo metu buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir turi tai patvirtinančius dokumentus, tai privalo juos pateikti teritorinei ligonių kasai pagal gyvenamąją vietą ir apie tai informuoti VLK, arba atlyginti žalą PSDF biudžetui. Atsakovė į raštą Nr. 4K-4977 nereagavo ir žalos PSDF biudžetui neatlygino. Byloje nėra duomenų, kad savo prievolę ieškovei būtų įvykdžiusi, todėl jai atsirado pareiga atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40,94 Eur žalos atlyginimo tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 40,94 Eur žalos atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, iš atsakovės į valstybės pajamas priteistina 16,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu), ir 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 40,94 Eur (keturiasdešimties eurų 94 ct) žalą, žalos atlyginimą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,79 Eur (šešiolika eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimo už akių nuorašą atsakovei A. O. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose (Pakruojo miestas, Vienybės a. 1) buvo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11275-287/2019 m. pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. O. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo priteista iš atsakovės A. O., gim. xx m., 40,94 Eur žalos į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Tuo pačiu sprendimu iš atsakovės priteista į valstybės pajamas 16,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo pranešimu atsakovei įteikiamas sprendimo už akių nuorašas. Sprendimo už akių nuorašas atsakovei bus laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo dieną“.

Papildomai sprendimo už akių nuorašą išsiųsti atsakovei A. O. ir paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė