- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- I1-9793-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00461-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „CNC catering“
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „CNC catering“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 7000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad skundžiamas laikotarpis nuo 2023-02-09 iki 2025-02-25.
Nurodo, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis buvo laikomas kankinančiomis alinančiomis sąlygomis, nes visą laiką buvo alkanas. Atsakovės atstovė neužtikrino jam tinkamo ir visaverčio maitinimo. Tokiu būdu atsakovės atstovė atliko neteisėtus veiksmus. Nors buvo daug pretenzijų ir iš kitų nuteistųjų, buvo rašoma Seimo kontrolierių tarnybai, tačiau atsakovės atstovė į tai nereaguoja.
Teigia, kad nuteistieji maitinami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo normas, pagal kurias nedirbančiam asmeniui skiriama paros suma yra nuo 1,05 iki 1,45 euro, o dirbančiam – nuo 1,35 iki 1,90 eurų. Minėta suma nekito nuo 2007 metų, tačiau maisto produktai žymiai pabrango, todėl nuteistųjų maitinimas neatitinka jų poreikio. Teigia, kad maisto kokybė bloga, sriubos vien iš vandens, košės vandeningos, daržovės pačios prasčiausios kokybės. Riebalų kiekiai yra labai sumažinti ir dažnai nededami, kaip pavyzdžiui į košę margarinas. Nuolat jautėsi alkanas dėl prastos maisto kokybės, vertės. Nuteistieji dirbantys valgykloje patvirtina šiuos jo teiginius.
Nurodo, kad pietų metu gauna mažiau mėsos nei turėtų. Tačiau patikrinimo dieną maisto kokybė skiriasi, - pagerėja.
Nurodo, kad dėl prasto maitinimo nukrito svoris, sunyko raumenys, atsirado pastovus nuovargis, mieguistumas, apatija. Dėl pastovaus alkio buvo bloga psichinė būsena, visos mintys buvo tik apie maistą. Atsirado manija kaupti maistą.
Teigia, kad negali kreiptis į gydytoją, nes jaučia gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Atsakovės atstovė tokiais veiksmais privedė jį prie tokios nesveikos būsenos. Pasidarė emociškai labai jautrus.
Nurodo, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pažeidimas truko labai ilgą laiką. Todėl jo patirta žala yra didelė. Pažeidimas tęstinio pobūdžio, todėl negali būti pripažintas mažareikšmiu. Todėl žala turi būti atlyginta pinigais.
Lietuvos kalėjimų tarnyba yra atsakinga už kalinimo sąlygas, taikomą maitinimą, finansavimą, aprūpinimą. Seimo kontrolierius yra pripažinęs, kad nuteistieji maitinami netinkamu nekokybišku maistu. Tačiau maitinimo išlaidos nebuvo padidintos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT, Tarnyba) savo veikloje vadovavosi galiojusiais Teisingumo ministro įsakymais, kuriuose buvo numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, taikomų laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims. Kadangi šio pobūdžio teisės normos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos, todėl laikoma, kad jos buvo teisėtos. Pareiškėjas šioje dalyje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų neišdėstė, skundą grindžia bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, prašymo ištirti norminio teisės akto atitikimą nepateikė. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jo atžvilgiu aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų nebūtų laikomasi. Skunde minimas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (toliau – Seimo kontrolierius) 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. 2017/1- 63 neįeina į ginčo laikotarpį, todėl yra neaktualus. Nuteistieji buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento patvirtintus valgiaraščius, kurie buvo parengti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl Seimo kontrolieriaus raštas yra neaktualus šios bylos kontekste. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymusi, teikiamo maisto kokybe, LKT direktorius 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-715 „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“, atsižvelgiant į LKT direktoriaus 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 974 „ Dėl bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems tiekiamo maisto ir maitinimo paslaugos kokybės tikrinimo komisijų sudarymą“ sudaryta komisija maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais atlieka patikrinimus valgyklose. Atsakovė pateikė ginčo laikotarpio Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktus, kuriuose nurodoma, jog jokie trūkumai tikrinant maisto kokybę, temperatūrą, nuteistųjų maisto dalintojų aprangą, valgymo salės priežiūrą, higieninių priemonių naudojimą, indų plovimo kokybę, nenustatyti. Atsakovė periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę laboratorijose. Paskutinis tikrinimas atliktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d. tyrimo protokolas Nr. 1534. Akte matoma, jog tikrinant maisto produktų kokybę, nebuvo nustatyta pažeidimų. Atsakovės teigimu, minėti duomenys įrodo, jog patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde aplinkybių dėl patiekalų neatitikimo jų sudėčiai pagal valgiaraštį ir konkrečių pažeidimų atvejų neišdėstė, nenurodė, kuo tai pasireiškė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo. Pažymi, jog šio pobūdžio aplinkybės įrodinėjamos specialiomis įrodinėjimo priemonėmis – kompetentingų institucijų patikrinimų duomenimis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl VŠĮ ,,Bruneros“, UAB „Niklita“, UAB „CNC catering“ netinkamos sudėties ir kokybės maisto ar jo gaminimo pažeidimų.
Atsakovė pažymi, jog kalinimo įstaigai nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinama LKT), tiek Teisingumo ministro įsakymus ar kitus poįstatyminius aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais ir (ar) skundais dėl netinkamo maitinimo. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Atsakovės vertinimu, vien subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir patvirtintus valgiaraščius, todėl abejoti šiais teiginiais nėra pagrindo.
Nurodo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, organizmo nualinimo, raumenų sunykimo, svorio kritimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamas, nevisavertis maitinimas kalinimo įstaigoje. Atsakovė taip pat pažymi, jog nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Remiantis pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščiu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentai, jog neva nuolatos jautė alkį, badavo, turėtų būti vertinami kritiškai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamos psichologinės būklės pablogėjimo kurį galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Pažymi, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos (7 000 Eur) priteisimo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje. Pareiškėjas neįrodė atsiradusios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „CNC catering“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023-02-09 iki 2025-02-25 buvo netinkamai maitinamas, gavo nekokybišką, nevisavertį maistą.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtų veiksmų bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl netinkamos maisto kokybės, jo kiekio, maisto energetinės vertės reikalavimų nesilaikymo.
Nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2023-02-09 iki 2025-02-25 atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui maitinimas ginčo laikotarpiu buvo skirtas pagal valgiaraštį tiek nedirbantiems, tiek ir dirbantiems vyrams (Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025-03-20 pažyma Nr. LV-21329).
Taip pat nustatyta, kad ginčo laikotarpiu LKT Pravieniškių 1-asis kalėjimas buvo sudaręs 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VšĮ „Bruneros“. Nuo 2024 m. sausio 23 d. maitinimas buvo tiekiamas pagal Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“. Nuo 2024 m. gegužės 24 d. sudaryta Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ST-233 su UAB „CNC catering“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktu yra patvirtintos fiziologinės mitybos normos skirtingų kategorijų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Šio nutarimo 3 punktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) buvo įgaliota tvirtinti suderintą su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija skiriamų maisto produktų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vidutinį paros kiekį, taip pat suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija paros maitinimo išlaidų normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Suimtųjų nuteistųjų maitinimą reglamentuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 311 punktą suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga. Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Taisyklių 312 punktas). Pagal Taisyklių 314 punktą kamerose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Kiti nuteistieji maitinami bausmės atlikimo vietos valgykloje. Nuteistųjų maitinimosi valgykloje grafiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas. Pagal Taisyklių 315 punktą maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Pagal Taisyklių 322 punktą laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus.
Maitinimas Pravieniškių LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (iki 2024 m. liepos 12 d. galiojusi redakcija) bei LKT direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galioja nuo 2024 m. liepos 13 d.) patvirtintais valgiaraščiais.
Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 p.); pagal šio įsakymo 2.1 punkte nustatytą paros maitinimo išlaidų normą maitinimo išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 p.).
Į bylą pateikta 2025-03-20 Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pažyma apie nuteistojo R. K. maitinimą Nr. LV-21329 patvirtina, kad nuteistasis R. K. laikotarpiu nuo 2023-02-09 iki 2024-02-18 buvo maitinamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais nedirbantiems vyrams. Nuo 2024-02-19 iki 2024-07-23 buvo maitinamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais dirbantiems vyrams. Nuo 2024-07-24 iki 2025-02-25 nuteistasis buvo maitinamas (ir dabar maitinamas) vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais nedirbantiems vyrams.
Atsakovės atstovė nurodė, jog savo veikloje vadovavosi galiojusiais Teisingumo ministro įsakymais, kuriuose buvo numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, taikomų laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims. Kadangi šio pobūdžio teisės normos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos, todėl laikoma, kad jos yra teisėtos. Tiekiant maitinimą pareiškėjui buvo laikomasi Vyriausybės patvirtintų fiziologinių mitybos normų, teikiamas maistas pagal patvirtintą valgiaraštį, nustatyto kiekio ir kokybės.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodo, kad atsakovės atstovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl jam teikiamo maitinimo, t. y. kad jam nebuvo teikiamas maitinimas pagal nustatytas paros normas, patvirtintą valgiaraštį. Pareiškėjas nurodydamas, kad maitinimui skirta suma nekito nuo 2007 metų, nors maisto produktai žymiai pabrango, todėl nuteistųjų maitinimas neatitinka jų poreikio, taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų neišdėstė, skundą grindžia bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, prašymo ištirti norminio teisės akto atitikimą nepateikė. Bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų aktų teisėtumo nekyla, todėl pareiškėjo argumentai, jog buvo tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).
Nuteistųjų maitinimą reglamentuojančios teisės normos yra galiojančios, nenuginčytos, todėl atsakovės atstovė neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Spręsti ar įstatymas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą, motyvuodamos šio akto ne konstitucingumu. Kaip pažymėjo atsakovės atstovė, kalinimo įstaigai nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinama LKT), tiek Teisingumo ministro įsakymus ar kitus poįstatyminius aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos.
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėjo nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (toliau – Seimo kontrolierius) 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. 2017/1- 63 neįeina į ginčo laikotarpį, todėl yra neaktualus.
LKT direktorius 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-715 „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“, atsižvelgiant į LKT direktoriaus 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 974 „Dėl bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems tiekiamo maisto ir maitinimo paslaugos kokybės tikrinimo komisijų sudarymą“ įstaigoje sudaryta komisija maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais atlieka patikrinimus valgyklose.
Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. spalio 9 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-45349, 2024 m. sausio 2 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-7, 2024 m. balandžio 12 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-22794, 2024 m. balandžio 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-24047, 2024 m. gegužės 21 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-29956, 2024 m. birželio 12 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-33712, 2024 m. liepos 12 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-40715, 2024 m. liepos 26 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-43083, 2024 m. rugpjūčio 30 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-48369, 2024 m. spalio 7 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-55586, 2024 m. spalio 18 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-57957, 2024 m. gruodžio 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-71490, 2025 m. vasario 11 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-8670, 2025 m. kovo 12 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą Nr. LV-19263, kuriuose nurodoma, jog jokie trūkumai tikrinant maisto kokybę, temperatūrą, nuteistųjų maisto dalintojų aprangą, valgymo salės priežiūrą, higieninių priemonių naudojimą, indų plovimo kokybę, nenustatyti.
Taip pat iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime periodiškai tikrinama nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė laboratorijose. Paskutinis tikrinimas atliktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d., tai patvirtina pateiktas tyrimo protokolas Nr. 1534. Matyti, jog tikrinant maisto produktų kokybę, nebuvo nustatyta pažeidimų.
Taigi, įvertinus atsakovės atstovės nurodytus argumentus bei rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, nustatyta, kad pateikti duomenys įrodo, jog nuteistiesiems teikiamų patiekalų energetinė vertė atitinka teisės aktais nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį. Pareiškėjas skunde šių aplinkybių nepaneigė. Pareiškėjas skunde aplinkybių dėl patiekalų neatitikimo jų sudėčiai pagal valgiaraštį ir konkrečių pažeidimų atvejų detaliai neišdėstė. Byloje nėra įrodymų dėl maisto teikėjų VŠĮ ,,Bruneros“, UAB „Niklita“, UAB „CNC catering“ netinkamos maisto sudėties ir kokybės ar jo gaminimo pažeidimų.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių būtų kreipęsis ginčo laikotarpiu į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais ir (ar) skundais dėl netinkamo maitinimo, kitas kompetentingas įstaigas (2025 m. kovo 17 d. pažyma dėl nuteistojo R. K. Nr. RV-22-1668). Iš į bylą pateikto 2025 m. kovo 14 d. medicininio pažymėjimo Nr. 69517 matyti, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, organizmo nualinimo, raumenų sunykimo, svorio kritimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamas, nevisavertis maitinimas kalinimo įstaigoje. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo būtų kreipęsis į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus, t. y. dėl patiriamos psichologinės būklės pablogėjimo, kurį galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės (tai patvirtina 2025 m. kovo 17 d. pažyma dėl nuteistojo R. K. Nr. RV-22-1637).
Pareiškėjas nurodydamas, kad maitinimas jam buvo nevisavertis ir nepakankamas, nekokybiškas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad įstaigoje valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir patvirtintus valgiaraščius, patikrinimų metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti ar kvestionuoti atsakovės atstovės rašytiniais įrodymais patvirtintų aplinkybių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip nurodė atsakovės atstovė atsiliepime, nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Remiantis pateiktu į bylą pareiškėjo 2025-03-19 pinigų apskaitos žiniaraščiu, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentai, jog neva nuolatos jautė alkį, badavo, yra vertinami kritiškai.
Taigi, teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytus skunde aplinkybes ir argumentus dėl jo teisių pažeidimo aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad nėra neteisėtų kalėjimo įstaigos veiksmų (neveikimo). Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad kalėjimo įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl kalėjimo įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius valstybės atstovės neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai, kankinančiai su juo elgtis.
Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.