- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- e1-776-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26537-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – Norvegijoje, paskutinė faktinė gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba Norvegijoje, elektroninis paštas modestas.molis22@gmail.com, neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2019-06-24 15.10 val. Vilniuje, visuomeninio transporto Šiaurinės stotelėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą pagal iškvietimą atvykusiam Greitosios medicinos pagalbos darbuotojui V. V., sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, o po to bandė sukelti su V. V. muštynes, tačiau pastarasis padedant kitiems žmonėms jį sulaikė ir perdavė policijai, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. M. paaiškino, kad 2019-06-24 ryte su draugu gėrė pas pastarąjį Šeškinėje, abu išgėrė galbūt du butelius degtinės. Po pietų jis išsikvietė taksi ir vienas išvažiavo namo. Kas vyko toliau, jis tiksliai nepamena, net negali pasakyti, kodėl miegojo ant suoliuko Šiaurinės stotelėje. Tuo metu gyveno name, kuris yra šalia tos stotelės. Nepamena, kad jį būtų žadinę medikai, bet gali būti, kad jis nieko nesupratęs kažkam trenkė. Atmintį atgavo jau būdamas areštinėje, tačiau kaip pateko į areštinę, nežino. Prieš įvykį buvo mažai miegojęs, todėl, išgėręs alkoholio, atsijungė. Dėl savo poelgio labai gailisi, negali paaiškinti savo elgesio. 2019 metų rugpjūčio viduryje išvažiavo dirbti į Norvegiją, kur iki šiol tebedirba. (70-72 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, garso įrašai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2019-06-24 dirbo kartu su kolegėmis R. S. ir A. B.. Apie 14.58 val. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Taikos g. 146 Šiaurinės stotelėje guli vyras. Atvyko į vietą, pamatė ant suoliuko gulintį vaikiną, A. B. jį pažadino. Vaikinas pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, agresyviai elgtis, atrodė akivaizdžiai apsvaigęs, galimai nuo narkotinių medžiagų, nes alkoholio kvapo nesijautė. Aplink buvo daugiau žmonių, stebinčių įvykį. Kadangi vaikinas buvo neadekvatus, medikų pagalbos jam nereikėjo. A. B. paskambino į BPC ir iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant atvykstančių pareigūnų, vaikinas, vedamas į GMP automobilį, pradėjo agresyviai elgtis, bandė priešintis. Matydamas, kad vaikinas gali pats susižaloti ir sužaloti kitus arba apgadinti GMP automobilį, jis bandė pasodinti vaikiną ant suoliuko. Šis tapo dar agresyvesnis, trenkė kumščiu vieną kartą jam į nosies sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Jis bandė vaikiną sulaikyti, jie pradėjo grumtis. Besigrumiant prie jų priėjo trys pašaliniai vyrai ir padėjo vaikiną laikyti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis perdavė vaikiną. Pareigūnai vaikiną nuvedė į savo tarnybinį automobilį, pasodino gale. Jis pastebėjo, kaip vaikinas pradėjo daužyti kojomis automobilį, galbūt jį apgadino. Įvykio metu jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Papildomos apklausos metu V. V. papildė, kad pareigūnai jam pasakė, jog reikėtų parašyti pareiškimą dėl sužalojimų, jis taip ir padarė, gavo siuntimą pas ekspertus, tačiau nuėjęs nebuvo, nes skaudėjo tik porą dienų, patinimo nebuvo. Vaikinui jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. (23-24 25-27 b. l.)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas E. K. parodė, kad 2019-06-24 patruliavo, apie 15.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK gavo pranešimą, jog Vilniuje, Taikos g. 146, visuomeninio transporto Šiaurinės stotelėje greitosios medicinos pagalbos brigadai reikia pagalbos, nes agresyvus girtas pacientas. Atvyko į vietą, pastebėjo stovintį GMP automobilį, o šalia stotelės trys vyrai, vienas iš jų greitosios darbuotojas, laikė prie žemės prispaustą vyrą, kuris garsiai šaukė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vyrui iš karto uždėjo antrankius. Vėliau paaiškėjo, kad tai M. M.. Pakeltas nuo žemės, M. M. elgėsi agresyviai, muistėsi, pats nėjo prie tarnybinio automobilio, jėga buvo įsodintas į sulaikytiems skirtą kapsulę. Ji (E. K.) ėjo aiškintis įvykio aplinkybių prie greitosios darbuotojų, paėjęs apie 10 m, išgirdo daužymąsi kapsulėje. Atsisukęs pastebėjo, kad yra išlaužtas į išorę dešinės pusės kapsulės durelių stiklas. Priėjęs taip pat pastebėjo, kad yra sugadintas nurodytų durelių viršutinis stiklo laikiklis ir iš savo vietos išstumtas durelių stiklas. Garsiai pareikalavo, kad M. M. nutrauktų savo neteisėtus veiksmus ir nusiramintų, bet šis ir toliau elgėsi agresyviai, jo, kaip policijos pareigūno, atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir kojomis bandė spirti į kairės pusės sulaikytųjų kapsulės durelių stiklą. M. M. papurškė dujų balionėliu į veidą, šis nusiramino, o jis nuėjo prie greitosios darbuotojo V. V., kuris paaiškino, kad atvyko pagal iškvietimą į Šiaurinės stotelę suteikti pagalbą girtam vaikinui. Pastarasis kumščiu trenkė V. V.į veidą, po to dar susigrūmė su juo. Pro šalį ėjo nepažįstami vyrai, kurie padėjo M. M. sulaikyti, prispausti prie žemės ir laikyti, kol atvyks policija. Dėl įvykio V. V. nuvyko į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. (35 b. l.)
Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti GMP darbuotojos skambučiai bendrosios pagalbos centrui, pateikta pokalbių išklotinė, iš kurios matyti, kad atvykus greitosios pagalbos darbuotojams M. M. elgėsi agresyviai, keikėsi, teko jį tramdyti. (41-42 b. l.)
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2019-06-24 akte Nr. 99 nurodyta, jog apžiūrint M. M. jaučiasi alkoholio kvapas; tikrintis alkoholio matuokliu ir duoti kraujo atsisakė, todėl išvada nepadaryta. (52 b. l.)
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
M. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, neneigė, tačiau teismas neturi pagrindo vertinti jo parodymus kaip kaltės pripažinimą, nes jis teigia, jog nė vienos iš faktinių jam inkriminuotų aplinkybių neprisimena, tvirtina atmintį atgavęs tik areštinėje, tačiau uždarymo į areštinę aplinkybių nežino. Tačiau M. M. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina nukentėjusiojo V. V., liudytojo E. K. parodymai, bylos dokumentuose, garso įrašuose užfiksuoti duomenys. Byloje yra visiškai įrodyta, kad M. M. 2019-06-24 15.10 val. viešoje vietoje, Šiaurinės stotelėje Taikos gatvėje Vilniuje, įžūliais veiksmais, vartodamas necenzūrinius žodžius prieš atvykusius jam suteikti pagalbą medicinos darbuotojus stotelėje buvusių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam V. V., šiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nustatyti M. M. veiksmai viešoje vietoje yra vertintini kaip įžūlūs, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Pažymėtina, kad ir kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi kiti asmenys sureagavo į jo agresyvų elgesį, padėjo V. V. jį sulaikyti iki atvykstant policijos darbuotojams. M. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti niekaip pateisinamas, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam V. V. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo teiginiai, jog jis neprisimena savo nusikalstamo elgesio aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes jis savo noru suvartojo gana didelį kiekį alkoholio, todėl privalėjo prieš girtaudamas apsvarstyti galimas girtavimo pasekmes. Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Iš M. M. ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis suvokė esąs viešojo transporto stotelėje, todėl privalėjo elgtis nepažeisdamas viešosios tvarkos ir rimties, tačiau jis buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, o vedamas į GMP automobilį pasipriešino ir sudavė kumščiu smūgį į veidą nukentėjusiajam.
Kaltinamajam pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodė, kad baudą sutinka sumokėti per šešis mėnesius. (92 b. l.)
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas). Teismas nenustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau atsižvelgia, kad M. M. nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. M. – dirba, neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nesumokėjęs, psichikos ir priklausomybės ligos jam nediagnozuotos. BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo teismas siekia kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, kurios dydis nustatytinas artimas minimumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnyje nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į M. M. prašymą, teismas nustato, kad šešių mėnesių baudos sumokėjimo laikotarpį.
Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams paskirtosios bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
M. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-06-24 16.00 val. iki 2019-06-25 14.21 val. (50, 54 b. l.), todėl, vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ji paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.
Nukentėjusiajam V. V. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (94 b. l.), duomenų apie prokuroro sprendimo apskundimą nėra.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, prisegtos prie baudžiamosios bylos priedo viršelio, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. skirti galutinę bausmę 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-06-24 16.00 val. iki 2019-06-25 14.21 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 32 MGL (1600 eurų) dydžio.
M. M. išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos priedo viršelio, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.