Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-446/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
1-17-446/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46227-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
J. J.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė, Sandis Povilauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-17-446/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46227-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.3.6.4.6 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Evelinai Kvietkienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai J. J.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,kaltinamajam A. J.,gynėjui advokato padėjėjui Sandžiui Povilauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis VšĮ Kelmės rajono PSPC suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2011-04-29 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo žmonai J. J. į veido sritį, po to sugriebęs jai už rankų, tempė, po to nenustatytą skaičių kartų delnu sudavė į galvos sritį ir nenustatytą skaičių kartų spyrė į kojas, taip padarydamas nukentėjusiajai J. J. poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis 2016 m. rugsėjo 29 d. vakare grįžo į namus išgėręs. Namuose buvo įtempta padėtis, nes vyko skyrybų procesas. Namie radęs vienus vaikus, jis susinervino. Grįžus sutuoktinei, jis pasiteiravęs, kur ji buvusi. Jos atsisakymas pasiaiškinti, jį stipriai supykdė. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, po to, jis panaudojo prieš sutuoktinę smurtą. Pirmiausia jis vieną kartą delnu sudavė jai į barzdos sritį, po to sugriebė už rankos ir tempė link durų, liepdamas jai išeiti iš buto. J. J. priešinosi, spyrė jam. Jis tiksliai neprisimena, tačiau pripažįsta, kad temdamas sutuoktinę už rankos galėjo jai suduoti į galvą, įspirti. Po to dar kartą delnu trenkė jai į veidą. Jo įsitikinimu, smūgiai buvo nestiprūs, tačiau neneigia, kad kraujosruvos nuo jo suduotų smūgių ir tempimo už rankos galėjo atsirasti. Dėl panaudoto smurto jis gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sužalojus savo šeimos narį – sutuoktinę – įrodyta.

Nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. vakare, paruošusi vakarienę vaikams ir juos paguldžiusi, trumpam buvo išvykusi iš namų. Po pusvalandžio sugrįžusi, rado sutuoktinį A. J. namuose. Jis buvo neblaivus, pradėjo ją užgaulioti, įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji mėgino išvengti konflikto, nuėjo į savo kambarį. Atėjęs į jos kambarį A. J. ją užgauliojo. Kai ji paprašė jo išeiti iš kambario, A. J. trenkė jai į veidą, sugriebė už rankos ir tempė ją link buto durų, liepdama išeiti. Ji priešinosi, todėl neneigia, kad galėjo ir įspirti A. J.. Tempiama ji atsitrenkė į durų staktą, į galvą kelis kartus jai sudavė ir kojomis į jos kojas įspyrė A. J.. Kai ji telefonu iškvietė policiją, A. J., priėjęs prie jos, vieną kartą delnu stipriai trenkė jai į veidą ir išėjo iš namų. Iš viso A. J. jai du kartus delnu sudavė į veidą, apie tris smūgius į galvos sritį ir tris kartus įspyrė jai į kojas. Nuo suduotų smūgių, tempimo ir atsitrenkimo į durų staktą, jai skaudėjo įvairias kūno vietas, smurtavimo pasekmes ji jautusi apie dvi savaites.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (7-10 b. l. 1 t.) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. 22 val. 30 min bendruoju pagalbos centro telefonu buvo gautas J. J. pranešimas apie tai, kad vyras trenkė jai į veidą.

Tarnybiniame pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (11-14 b. l. 1 t.) nurodyta, jog J. J. patyrė smurtą – apsvaigęs nuo alkoholio sutuoktinis A. J. sudavė jai smūgius į veidą, galvos sritį, tempė ją už rankos, spyrė į kojas.

Iš alkotesterio parodymų (75 b. l. 1 t.) matyti, kad A. J. 2016 m. rugsėjo 29 d. 23 val. nustatytas 1,97 promilės girtumas, t. y. vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (22 b. l. 1 t.) nurodyta, jog po konflikto namuose, vykusio 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val., J. J. nustatytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, šie sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis A. J., būdamas neblaivus, tyčia suduodamas smūgius į veido ir galvos sritį, įspirdamas į kojas, prievarta temdamas už rankos, panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, ko pasekoje ją nežymiai sužalojo, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašyto susitaikymo protokolo (57 b. l. 2 t.), kaltinamojo paaiškinimo ir jo atsiprašymo teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis A. J. nukentėjusiosios J. J. atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė, susitarė dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis A. J. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, įvykdė nesunkų nusikaltimą, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs, neigiamai vertina savo elgesį, nukentėjusios atsiprašė ir su ja susitaikė, įsipareigojo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai, kas leidžia daryti išvadą, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 str.). Kaltinamojo ir nukentėjusiosios raštiškas susitarimas (57 b. l. 2 t.) dėl neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisėms, todėl tvirtintinas.

Kaltinamasis A. J. smurtavo prieš savo šeimos narį, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, todėl nutraukus baudžiamąją bylą tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos (54 b. l. 2 t.) matyti, kad už nukentėjusiajai J. J. suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje valstybė patyrė 162,12 Eur išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. J., padariusį Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Patvirtinti susitarimą tarp kaltinamojo A. J. ir nukentėjusiosios J. J. dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

A. J. įsipareigoja iki 2018 m. vasario 7 d. sumokėti J. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 euro ct.) valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630.

Išaiškinti A. J., kad:

- per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė