Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 35 procentų darbingumo lygį, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 2 d. apie 20.00 val., Kaune, Draugystės ir Taikos prospekto gatvių sankryžoje, A. M., vairuodamas automobilį Mercedes – Benz 230, v. n. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė. Eismo įvykio vietoje nesustojo, nepranešęs apie įvykį iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 104; 219.1; 219.2 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltę pripažino iš dalies, gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. jis vairavo automobilį Mercedes Benz. Važiavo žiedu. Tuo metu lijo. Jis rikiavosi į kitą eismo juostą. Pravažiavo pro pat kitą automobilį, bet A. M. atrodė, kad galbūt kito automobilio nekliudė. Lyg nelabai girdėjo kliudymo garso. Po to girdėjo, kad kitas automobilis jam signalizuoja, tačiau A. M. pagalvojo, kad signalizuoja todėl, kad jis lindo prieš kitus automobilius. Kai jį iškvietė policija, ten nuvykus jam parodė ant jo automobilio priekinio kairio bamperio duobutę. Tyrimo metu parašė, kad nesustojo, nes buvo streso būsenoje todėl, kad nežinojo kaip teisingai parašyti.

Liudytojas E. V. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 2d. važiavo Draugystės gatve. Ties Taikos pr., Draugystės g. ir Kovo 11-osios g. žiedu E. V. važiuojant antra eismo juosta, link jo pirma eismo juosta važiuojantis automobilis MB pradėjo spaustis į antrą eismo juostą ir artėti prie E. V. vairuojamo automobilio. E. V. bandė automobilį patraukti, kiek galima į kairę pusę, tačiau automobilis MB priekiniu kairės pusės buferiu kliudė E. V. automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Kontakto garsas buvo pakankamai stiprus ir gerai girdimas. E. V. nekilo abejonė, kad jo automobilį kliudė. E. V. iš karto sustojo ir išlipo apžiūrėti savo automobilio. Jį kliudęs automobilis pavažiavo apie 20 m. į priekį ir sustojo prie žiedo, tačiau vairuotojas neišlipo. Prie minėto automobilio privažiavo baltos spalvos automobilis, kuris susigretino su E. V. kliudytu automobiliu ir pradėjo kliudžiusiam automobiliui signalizuoti bei rodyti rankų gestais, kad šis sustotų. Kliudęs E. V. automobilį automobilis pastovėjo, kol atsirado galimybė išvažiuoti iš žiedo, ir nuvažiavo. E. V. apie įvykį pranešė policijai. Jo automobilis nebuvo stipriai apgadintas.

Liudytojas D. L. parodė, kad jis važiavo link žiedo ir matė kai per kelis automobilius prieš jį važiuojantys automobiliai sukontaktavo. Pirma eismo juosta važiuojantis automobilis, įvažiuodamas į antrą eismo juostą, kliudė antra eismo juosta važiuojantį automobilį. Kitą automobilį kliudęs MB markės automobilis nuvažiavo toliau. D. L. nuvažiavo iš paskos kliudžiusio automobilio ir jam signalizavo bei su juo susigretinęs dar kartą signalizavo, tačiau vairuotojas nekreipė dėmesio ir nuvažiavo. Tada D. L. apie įvykį pranešė policijai.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 20.10 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Eismo įvykio vietoje buvo rastas automobilis Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nubrauktas priekinis dešinės pusės sparnas. Automobilio vairuotojas E. V. paaiškino, kad važiavo Draugystės g. antra eismo juosta link Taiko prospekto. Tuo metu pirmoje eismo juostoje važiavo automobilis MB žalios spalvos, v. n. (duomenys neskelbtini) staiga pasuko į kairę ir kliudė Peugeot automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 4; 5), E. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad vairavo automobilį Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo Draugystės gatve link žiedo, kuris jungia Taiko g. ir Kovo 11-osios g., antrąja eismo juosta apie 30 km/h greičiu. Tuo metu, ta pačia kryptimi, 1-ąja eismo juosta važiavo automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris apie metrą buvo atsilikęs. E. V. pamatė, kad kitas automobilis spaudžiasi prie jo automobilio. E. V. traukėsi iki bordiūro ir pradėjo stabdyti. Tačiau kitas automobilis kliudė jo automobilį. Mercedes Benz automobilis, privažiavęs žiedą, sustojo, palaukė, kol susidarė galimybė įvažiuoti į žiedą, ir nuvažiavo (b. l. 6), D. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. važiavo Draugystės gatve nuo Pramonės pr. link Draugystės g. žiedo. Būdamas automobilių kolonoje, prieš įvažiavimą į žiedą, priekyje pamatė, kaip juodos spalvos automobilis Mercedes Benz, bandydamas aplenkti ar persirikiuoti, trenkėsi į kitą automobilį, stovėjusį jam iš kairės. Mercedes automobilis, kliudęs kitą automobilį, atsistojo priekyje jo, ruošdamasis įvažiuoti į žiedą. Būdamas antroje juostoje, D. L. privažiavo ir garsiniu signalu bandė atkreipti vairuotojo dėmesį, bet jis įvažiavo į žiedą. Kažkiek laiko D. L. važiavo paskui automobilį, bet žiede buvo įvykęs kitas autoįvykis ir per kamščius nematė, kur nuvažiavo avarijos kaltininkas (b. l. 8), A. M. paaiškinimas (b. l. 9), foto nuotraukos (b. l. 10-12), savarankiško eismo įvykio vietos schemos (b. l. 13; 14), eismo įvykio vietos schema (b. l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad automobilis Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) senas, su daugybe nubrozdinimų ir avarijos žymių. Atsižvelgiant į eismo įvykio pobūdį ir praėjusį laiko tarpą, apgadinimo gali ir nebūti (b. l. 16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18-21), dokumentų kopijos (b. l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus ir išdėstytus įrodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 4; 5), E. V. paaiškinimus (b. l. 6; 7) bei jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, D. L. paaiškinimus (b. l. 8) bei jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, foto nuotraukas (b. l. 10-12), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 15), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, matyti, kad automobilio Mercedes Benz 230, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, apgadindamas minėtos transporto priemonės priekinės dešinės pusės sparną.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. apie 20.00 val., Kaune, Draugystės ir Taiko prospekto gatvių sankryžoje, A. M., vairuodamas automobilį Mercedes – Benz 230, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Vairuotojas, padaręs turtinę žalą, eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai, nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildęs eismo įvykio vietos deklaracijos, ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. savo paaiškinime pripažino, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes buvo streso būsenoje. Teismo posėdžio metu A. M. teigė, kad jis nors ir matė, kad šalia jo automobilio labai arti yra kitas automobilis, tačiau jam atrodė, kad galbūt jo nekliudė. Iš liudytojo E. V. parodymų matyti, kad nors jo ir A. M. vairuojamo automobilio kontaktas buvo iš E. V. vairuojamo automobilio dešinės pusės, t.y. keleivio pusės, tačiau jis labai gerai pajuto kontaktą ir jį gerai girdėjo, nes buvo pakankamai stiprus kontakto garsas. Liudytojas D. L. patvirtino, jog jis važiavo iš paskos A. M. vairuojamo automobilio, su juo susigretino ir visą laiką signalizavo, taip bandydamas atkreipti vairuotojo dėmesį, tačiau automobilis nesustojo ir nuvažiavo. Iš byloje esančių duomenų apie A. M. automobilio apgadinimo vietą matyti, kad jis su E. V. vairuojamu automobiliu kontaktavo kairės pusės priekine dalimi, t.y. vairuotojo puse, todėl kontaktas jam turėjo būti gerai girdimas ir matomas. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog A. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir, tikslingai, kol nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ar neiškviesta policija, pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 % darbingumas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

A. M. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis dėl savo sveikatos ypatumų galėjo teisingai nesuprasti savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. M. praeityje baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Jo vairavimo stažas virš 30 metų. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai, tikslus padarytos žalos dydis byloje nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, jog įvykio metu buvo padaryta didelė ar esminė žala. Nėra duomenų, kad A. M. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. M. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. L., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. M. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.