Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.2.4.4; 2.1.7.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2

2020 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo E. K. namų kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu įdūrė E. K. į kairės kojos šlaunį, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad pjautinė žaizda kairėje nukentėjusiojo E. K. šlaunyje buvo padaryta kaltinamajam tyčia peiliu dūrus į nukentėjusiojo kairės kojos šlaunį. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti konflikto aplinkybes, nustatyti, kaip konflikto metu elgėsi kiekvienas iš konflikto dalyvių. Nei vienas liudytojas, neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi, konflikto nematė. Tuo tarpu liudytojos V. P. duoti parodymai apie situaciją, buvusią prieš prasidedant konfliktui (konflikto metu ji buvo išėjusi į kitą kiemą) ir nukentėjusiojo parodymai apie konfliktą, negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, kadangi jie abu turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, be to, jie abu tuo metu buvo neblaivūs ir jų abiejų santykiai su kaltinamuoju yra konfliktiški ir įtemti. Be to, teismas pažymėjo, kad nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas nukentėjusysis, tai galėjo būti padaryta tiek iki S. P. atėjimo į kiemą, tiek jam išėjus. Nenustatytas įrankis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. Ant peilio, kurį pateikė S. P., kraujo pėdsakų nerasta. Neatmestina, kad nukentėjusiajam esant neblaiviam ir pavėsinėje esant aštrių daiktų, jis galėjo susižaloti pats ir šis sužalojimas galėjo likti nepastebėtas. Kadangi visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų nepakanka daryti išvadai, kad nukentėjusįjį sužalojo S. P..

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Raulynaitienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti S. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros ir globos rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kuriose rūpinamasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš S. P. priteisti 30,52 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įvertinti įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu bei nuostata, kad įrodymai turi būti vertinami visi kartu, o ne atsietai vieni nuo kitų. Apylinkės teismo išvados nepagrįstos visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tirtų įrodymų vertinimu.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors nukentėjusiojo E. K. sužalojimo momento niekas nematė, tačiau S. P. kaltę patvirtina byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma: nukentėjusiojo E. K., liudytojų V. P., N. P., A. T., J. J., V. B. parodymai, specialisto išvada Nr. G 2039/2019(02). Apeliaciniame skunde dėstomi nukentėjusiojo ir liudytojos V. P. parodymai ir teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jų parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, kadangi jie abu turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, be to, jie abu tuo metu buvo neblaivūs ir jų abiejų santykiai su išteisintuoju yra konfliktiški ir įtempti – V. P. yra kaltinamojo sutuoktinė, pradėtas jų skyrybų procesas, nukentėjusysis gyvena su išteisintojo sutuoktine. Apeliantės nuomone, remiantis S. P., liudytojos V. P., nukentėjusiojo E. K. parodymais darytina priešinga išvada, kad būtent S. P. buvo priešiškai nusistatęs nukentėjusiojo atžvilgiu, galimai pavydėjo nukentėjusiajam, pyko ant šio, jog gyvena su jo žmona. S. P. teiginiai: „gal žmona sureagavo, gal kerštas“ nelogiški ir nepagrįsti.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo E. K. ir liudytojos V. P. nurodytas aplinkybes dėl įvykio dieną įvykusio konflikto su išteisintuoju, patvirtino ir liudytojai N. P. bei A. T.. Liudytojas V. B., kuris prieš įvykį buvo pas nukentėjusįjį kieme, patvirtino, kad E. K. buvo sveikas. S. P. parodė, kad, jam atėjus prie nukentėjusiojo vartelių, nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Iš specialisto išvados Nr. G 2039/2019(02) matyti, kad nukentėjusiajam E. K. padaryta pjautinė žaizda kairės šlaunies vidinėje pusėje. Sužalojimas, tikėtina, padarytas aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Teismas neįvertinęs visų specialisto išvados teiginių, nesusiejęs visų bylos duomenų į visumą, padarė nepagrįstą prielaidą, kad sužalojimas E. K. galėjo būti padarytas dėl neatsargumo ar nukentėjusysis galėjo susižaloti pats.

3.4. Apeliaciniame skunde pastebima, kad vertinant S. P. parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad šis neigė netgi, kad buvo užėjęs į nukentėjusiojo kiemą bei kad pavėsinėje tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. S. P. parodė, kad prie vartelių apie 10 min. pakalbėjęs su V. P., ėjo grybauti, po to grįžo pas kaimynę J. J., padavė jai grybus, kad sutvarkytų. Tuomet atėjo pareigūnai. Policijai paprašius, atidavė lenktinį peilį, su kuriuo ėjo grybauti, tačiau nepamena, kur tas peilis buvo - kibire ar kišenėje. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. teigė, kad pagrybavęs, po valandos grįžo į namus, ir kai pas jį atėjo pareigūnai su V. P., jis kieme ardė automobilį. Tuo tarpu liudytoja J. J. parodė, kad kaltinamasis S. P. ėjo rinkti jai grybų, nes ji bijo erkių ir išeidamas pasiskolino iš jos kibirą. Po kiek laiko ji rado savo kibirą su grybais griovyje, apie 20 metrų nuo S. P. namų. Ji nežino, kodėl S. P. neužnešė jai grybų. Parsinešė kibirą su grybais, pusę grybų buvo išvaliusi, kai atėjo pareigūnai su S. P.. Nors S. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo parodymai prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, pastarojo neprisipažinimas turėjo būti vertinamas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

3.5. Be to, teismas, remdamasis liudytojos V. P. parodymais, kad atėjęs S. P. rankose turėjo kibirą ir liudytojos J. J. parodymais, kad pastarasis išeidamas grybauti iš jos pasiskolino kibirą (kurį ji vėliau rado netoliese namų), padarė nepagrįstą išvadą, kad S. P. turėjo sužaloti nukentėjusįjį rankose laikydamas ne tik aštrų daiktą, bet ir kibirą. Nei išteisintasis, nei nukentėjusysis ar liudytoja V. P. nenurodė, kad S. P. minėtą kibirą atsinešė į pavėsinę ir viso konflikto metu nepaleido jo iš rankų. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad apie 1-2 minutes jis grūmėsi su kaltinamuoju veidas į veidą. Todėl nelogiška, kad tuo metu išteisintasis rankoje būtų laikęs kibirą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. teigė, kad S. P. buvo pasidėjęs kibirą ant žemės prie vartelių. O iš nukentėjusiojo E. K. parodymų, kad pavėsinėje S. P. abiem rankom bandė jį sugriebti už pečių iš nugaros pusės, bet jis pasimuistė ir atsitraukė nuo jo, matyti, kad konflikto metu S. P. rankoje kibiro nelaikė.

3.6. Nors pas išteisintąjį nerasta jokių jo kaltę patvirtinančių daiktinių įrodymų, ant jo paties taip pat nebuvo pastebėta ir užfiksuota jokių nusikaltimo pėdsakų, ant peilio, paimto 2019 m. liepos 21d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš S. P., žmogaus kraujo nerasta, pasak apeliantės, būtina atsižvelgti į tai, kad iš karto po konflikto S. P. pasišalino iš nukentėjusiojo kiemo ir buvo sulaikytas savo namuose. Iš liudytojos J. J. parodymų matyti, kad nors S. P. pasiskolino iš jos kibirą ir grybus rinko jai, tačiau kibiro su grybais pastarajai neužnešė, ir J. J. savo kibirą su grybais rado griovyje, apie 20 metrų nuo S. P. namų, tad akivaizdu, kad jis po konflikto skubėjo grįžti į namus, ir iki atvykstant policijai galėjo nusikaltimo įrankį paslėpti. Pastebėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. nebuvo tikra, kad S. P. atėjęs pas ją su pareigūnais, vilkėjo tuos pačius drabužius, kaip ir eidamas grybauti. Be to, ji parodė, kad S. P. drabužiai buvo tvarkingi, nesuplėšyti. Tuo tarpu nukentėjusysis E. K. parodė, kad konflikto metu suplėšė S. P. marškinėlius. Liudytoja V. P. parodė, kad kai su policija atėjo pas S. P. į namus, jis jau buvo persirengęs.

3.7. Įvertinus tai, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 16.30 val. nukentėjusiojo E. K. kieme, tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu tarp jų buvo artimas kontaktas, ir iš karto po konflikto pastebėta, kad E. K. kojoje padaryta durtinė žaizda, akivaizdu, kad E. K. sužalojo S. P.. Kadangi specialisto išvada Nr. G 2039/2019(02) nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl S. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

3.8. Kadangi Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė nukentėjusiojo E. K. gydymo išlaidų, kurias privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš S. P. 30,52 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Prokurorė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vieną nuo kito, o ne įrodymų visumą, nepagrįstai taikė in dubio pro reo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nesurinkta objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais prokurorės argumentais.

6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, visiškai sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto S. P. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintasis padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl S. P. nekaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nurodė nepagrįstas abejones dėl nukentėjusiojo ir liudytojos V. P. parodymų, pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad nerastas įrankis, kuriuo sužalotas nukentėjusysis, vertino tik dalį specialisto išvados, neatsižvelgė į išteisintojo parodymų neatitikimą kitiems objektyviems byloje esantiems įrodymams, įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas jų į nuoseklią, loginę grandinę, tad pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

8. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. P. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti teisėjus įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nereiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir pakartotinai ištirti bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltę ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos reikia papildomai ištirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-511/2020). Narinėjamu atveju tokio būtinumo nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylos įrodymus, tačiau netinkamai juos įvertino ir nepagrįstai išteisino S. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. S. P. kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kuris išdėstomas ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

9. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad S. P. 2019 m. liepos 21 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo E. K. namų kieme tarpusavio konflikto metu, tyčia tiksliai nenustatytu aštriu pjaunančiu daiktu įdūrė E. K. į kairės kojos šlaunį, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą.

10. Išteisintasis S. P. kaltu neprisipažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio dieną pabuvęs pas kaimynę J. J., pasivaišinęs su pas ją buvusiais svečiais, išgėręs stikliuką brendžio, ėjo grybauti ir pamatė prie vartelių stovinčią žmoną, automobilį. Jie pradėjo kalbėtis, tačiau į kiemą jis nebuvo užėjęs. Prie savo vartų pasirodęs girtas E. K. kažką rėkavo, žmona nuėjo ir jis daugiau nieko nematė. Su nukentėjusiuoju nebuvo jokio kontakto, nukentėjusysis stovėjo prie tvoros, gal 5 metrų atstumu, ten skiria kelias miško tvorą ir jo tvorą. Jis nuėjo grybauti, pagrybavęs apie 1 val. laiko, grįžo pas kaimynę J. J., atidavė jai grybus, kad pastaroji juos sutvarkytų. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju santykiai buvo normalūs, anksčiau jokių konfliktų nebuvo. Kodėl buvo apkaltintas nežino, tai gali būti žmonos kerštas.

11. Nukentėjusysis E. K. paaiškino, kad įvykio dieną „laistė“ V. P. nusipirktą naują automobilį. Po kiek laiko palikęs draugę lauke nuėjo į namus ir ten būdamas išgirdo jos šūksnį „P.“. Išėjęs laukan pamatė S. P. sėdintį su V. P. pavėsinėje. Atėjęs S. P. papriekaištavo, kad šis jį apkalba ir su iš eglišakių pintu krepšeliu trenkė per galvą bei liepė išeiti. S. P. tuo metu stojosi ir rengėsi su juo kovoti, ėjo link jo, keikdamasis kažką sakė – jis (nukentėjusysis) jam sugriebė už marškinėlių krūtinės srityje. V. P. tuo metu išbėgo iš kiemo kviesti policijos, nes jau žinojo, kad čia geruoju nesibaigs. Jie susigrūmė veidas į veidą, tos grumtynės truko apie 1-2 min. Išteisintasis vienu metu pro jį prasmuko (nes buvo toje pavėsinės vietoje, iš kurios norint išeiti, turėjo praeiti pro nukentėjusįjį) ir nuėjo miškeliu link savo sodų. S. P. išėjus, greitai grįžo V. P. ir pastebėjo bėgantį kraują. Jis pats nepajuto, kad yra sužeistas. Atvažiavę greitosios pagalbos medikai pasakė, kad jam padaryta durtinė žaizda. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad S. P. po to, kai pas nukentėjusįjį atėjo pastarojo žmona, jam ir 2016 m. buvo sudavęs, bet tada jis atleido ir niekur nesikreipė. Taip pat nurodė, kad įvykio metu išteisintasis vilkėjo bordo spalvos marškinėlius.

12. Liudytoja V. P. paaiškino, kad S. P. vis dar yra jos vyras, nors ji nuo pastarojo pabėgo 2016 m. birželio 13 d. Įvykio dieną būnant E. K. kieme, prie vartelių atėjo S. P.. Paklausus, ką jis čia daro, atsakė, kad grybauja ir pasiprašė užeiti. Įėjęs į kiemą, nuėjo į pavėsinę, o ji tuomet užriko, kad atėjo P., ir atsisėdo šalia jo. Atėjęs nukentėjusysis, pradėjo priekaištauti S. P. dėl apkalbų, trenkė krepšeliu. Tada išteisintasis pašoko, o ji pralindusi pro nukentėjusįjį nubėgo pas kaimynus kviesti policiją. Kai paskambinusi 112 grįžo į kiemą, S. P. jau nebebuvo. Atsisėdusi pavėsinėje pamatė kraujo balą, pasilenkusi pamatė, kad įpjauta nukentėjusiojo koja. Taip pat nurodė, kad išteisintasis vilkėjo raudonais marškinėliais.

13. Liudytojas N. P. paaiškino, kad 2019 m. liepos 21 d. buvo su draugais soduose. Apie 16 -17 val. jiems būnant kieme išgirdo netoliese, galimai pas kaimynus kieme kilusį triukšmą, apsižodžiavimą tarp vyrų. Pas juos kieme tuo metu grojo muzika, todėl į kaimynų triukšmą nelabai kreipė dėmesio. Kas vyko kieme, nematė, nes vaizdą į kaimynų kiemą užstoja krūmai ir šunų voljerai. Netrukus atėjo neblaivi moteris ir pasakiusi, kad kažkas mušasi, prašė iškviesti policiją. Jo telefonu paskambinusi bendrajam pagalbos centrui, kalbėjo apie 3 min. Po skambučio policijai triukšmas kaimynų kieme nutilo.

14. Liudytojas A. T. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo sodo kaimynas. Jis pats savo sode negyvena, retai atvažiuoja. Įvykio dieną buvo sode ir išgirdo triukšmą, kažkokias grumtynes, keiksmažodžius, nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Kai priėjo arčiau, kad galėtų matyti, kas vyksta pas kaimyną kieme, pas kaimyną pavėsinėje nieko nebuvo, iš kiemo greitai išeidinėjo vyriškis, kurio viršutinė rūbų dalis buvo oranžinė ar raudona. Tiek pastarasis, tiek nukentėjusysis vienas ant kito kažką sakė.

15. Liudytoja J. J. paaiškino, kad S. P. yra jos sodo kaimynas, gyvena už 30-40 m, jų sklypus skiria upelis. Įvykio dieną po pietų pas ją apsivilkęs raudonais marškinėliais buvo atėjęs S. P. pasiskolinti kibiro grybavimui. Nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Išeidamas grybauti S. P. pas ją nesisvečiavo, tą dieną pas ją buvo vyro sesuo, bet jau buvo išėjusi, kai atėjo išteisintasis. Po kiek laiko maždaug 20 metrų atstumu nuo S. P. namų rado paliktą kibirėlį su grybais ir jį parsinešė namo. Nežino, kodėl išteisintasis jai neužnešė kibiro, neklausė to.

16. Liudytojas V. B. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiojo. E. K. jam pasakojo, kad buvo konfliktas ir durta į koją. Įvykio dieną iš nukentėjusiojo kiemo išėjo po pietų, apie trečią valandą dienos, o kitą dieną jam paskambino ir pasakė apie įvykį. Kai išvažiavo iš nukentėjusiojo, šis buvo sveikas, ant jo nesimatė jokių sužalojimų. Tuo metu, kai jis buvo pas nukentėjusįjį kieme, jie buvo trise – jis, V. P. ir nukentėjusysis.

17. 2019 m. spalio 14 d. akistatos protokolai patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo E. K. ir įtariamojo S. P. bei tarp liudytojos V. P. ir įtariamojo S. P. parodymų esantys prieštaravimai nepašalinti, akistatų metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų. (t. 1, b. l. 68-70, 72-74)

18. Specialisto išvadoje Nr. G 2039/2019(02) konstatuota, kad nukentėjusiajam E. K. konstatuota žaizda, vertintina kaip pjautinė kairėje šlaunyje. Sužalojimas, tikėtina, padarytas aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną nurodytos kūno srities trauminį kontaktą, galimai, su aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuoto sužalojimo E. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas (1 t., b. l. 135)

19. Iš 2019 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), paimti daiktai – raudonas rankšluostis, raudonos dėmės pavyzdys, peiliai 2 vnt., šlepetė 1vnt. (1 t., b. l. 27-34), šlepetė apžiūrėta 2019 m. lapkričio 4 d. ( 1 t., b. l. 114-119).

20. Iš 2019 m. liepos 21 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. P. pateikė peilį (t. 1, b. l. 87-89), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m gruodžio 2 d. specialisto išvada Nr. 140-(4026)-ISI-6098 patvirtina, kad ant šio peilio žmogaus kraujo nerasta (1 t., b. l. 144-145).

21. 2019 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo perklausytas bendrojo pagalbos centro 2019 m. liepos 21 d. 16.38 val. garso pranešimas apie įvykį, sudaryta stenograma (1 t., b. l. 124-126).

22. Iš vyriausiojo patrulio M. K. 2019 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo dėl priimto pareiškimo matyti, kad pagal iškvietimą atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėja V. P. ir prie sodo namuko kieme ant žemės sėdintis E. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Vyras kraujavo iš kairės kojos šlaunies, todėl tuo pat metu atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada vyriškiui suteikė pagalbą ir jį sutvarstę išvežė į Kauno klinikų skubios pagalbos priėmimo skyrių. Jiems vyras spėjo pasakyti tik tai, kad jam besėdint pavėsinėje kažkuo dūrė į koją pažįstamas asmuo. Daugiau aplinkybių paaiškinti dėl girtumo nesugebėjo. Iš karto po įvykio nuėjus prie pranešėjos V. P. nurodyto kaltinamojo sodo namelio, vyras buvo sulaikytas 18.00 val. kieme. Pranešėjai V. P. nustatytas 2,47 promilių girtumas (1 t., b. l. 20)

23. Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr.1661 matyti, kad 2019 m. liepos 21 d. 19.52 val. kaltinamajam S. P. nustatytas 0,44 promilių girtumas (1 t., b. l. 148).

24. Pirmosios instancijos teismas, visus nurodytus faktinius duomenis išdėstęs skundžiamame nuosprendyje, konstatavo, kad šie įrodymai neleidžia daryti išvados, jog S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, S. P. išteisinimą grindė iš esmės tik paties išteisintojo neigimu padarius minėtą veiką, visiškai be pagrindo nesivadovaudamas nukentėjusiojo E. K. ir liudytojos V. P. parodymais, taip pat ir kitais byloje surinktais įrodymais, nesusiedamas šių įrodymų į vientisą loginę grandinę.

25. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 16.30 val. E. K. namo kieme tarp jo ir S. P. kilo konfliktas. Nors išteisintasis išvis neigia buvęs minėtame kieme, tačiau tokius jo parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo ir liudytojos V. P., bet ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių tuo metu kaimynystėje buvusių liudytojų N. P. ir A. T. parodymai, skambučio bendrajam pagalbos centrui stenograma. Liudytojai N. P. ir A. T. nurodė girdėję iš E. K. kiemo sklidusį triukšmą, vyrų apsižodžiavimą. Liudytojas N. P. nurodė, kad tuo metu į kiemą atbėgo nepažįstama moteris (neginčijamai nustatyta, kad tai V. P.), kuri pasakiusi, kad kieme mušasi, prašė iškviesti policiją. Liudytojas A. T. netgi nurodė girdėjęs grumtynių garsus, matęs būtent iš kaimyno E. K. kiemo skubiai išeinantį raudonais ar oranžiniais marškinėliais apsirengusį vyrą. Būtent tokios spalvos marškinėliais įvykio dieną vilkėjo S. P. (to neneigia jis pats, tai patvirtino ir liudytojos J. J. bei V. P.). Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamu laiku, priešingai nei kad tvirtina išteisintasis, jis buvo E. K. kieme ir su pastaruoju konfliktavo.

26. Nors nukentėjusiojo sužalojimo momento niekas nematė, tačiau pastebėtina, kad tuo metu įvykio vietoje be S. P. ir nukentėjusiojo daugiau nieko nebuvo. Liudytojas V. B. parodė, kad tuo metu, kai jis įvykio dieną svečiavosi pas V. P. ir E. K., pastarasis buvo sveikas. Liudytoja V. P. iki išėjimo į kaimyninį kiemą kviesti policijos irgi nematė, kad E. K. būtų buvęs sužalotas, ir tik po skambučio bendrajam pagalbos centrui sugrįžusi į kiemą pamatė, kad pavėsinėje sėdinčiam S. P. iš kojos bėga kraujas. Įvykio vietos apžiūros protokole kraujo dėmės užfiksuotos tik dvejose vietose – pavėsinėje ant žemės tarp stalo ir suolo, ten fiksuota didelė pribėgusio kraujo dėmė 25x15 cm dydžio (toje vietoje E. K. sėdėjo), ir pavėsinės kampe ant suolo į krūvą sumestų maišelių drabužių krūvos. Kadangi daugiau kraujo dėmių niekur nefiksuota, akivaizdu, jog nukentėjusysis buvo sužeistas būtent pavėsinėje. Jis pats nurodė, kad grumtynės su S. P. vyko pavėsinėje. Nors nukentėjusysis nepajuto momento, kada jam buvo padarytas sužalojimas, nejautė skausmo, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad jis buvo neblaivus, jam nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, tad skausmo suvokimas galėjo būti iškreiptas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. K. buvo sužalotas ne kažkur kitur, o būtent pavėsinėje ir būtent konflikto su išteisintuoju metu. Kaip ir minėta, jokių kitų asmenų tuo metu įvykio vietoje nebuvo.

27. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, kad byloje nepakanka duomenų, jog S. P. sužalojo E. K., akcentavo aplinkybes, kad nerastas įrankis, kuriuo padarytas sužalojimas; kad ant S. P. pateikto peilio kraujo žymių nerasta; kad nei V. P., nei nukentėjusysis S. P. rankose peilio nematė; kad pavėsinėje, kurioje sėdėjo S. P. ir V. P. bei E. K., buvo aštrių daiktų, todėl sužalojimas jam galėjo būti padarytas dėl neatsargumo arba jis galėjo susižaloti pats. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad darydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas neįvertino visos specialisto išvados, o akcentavo tik dalį jos – kad patikslinti traumos mechanizmo detalių, nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Specialisto išvadoje Nr. G 2039/2019(02) nurodyta, kad E. K. konstatuota žaizda vertintina kaip pjautinė kairėje šlaunyje. Sužalojimas, tikėtina, padarytas aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra (užduotyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 16.30 val. galimai S. P. peiliu sužalojo E. K., durdamas peiliu šiam į kairės kojos šlaunies sritį). Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną nurodytos kūno srities trauminį kontaktą, galimai su aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas (1 t., b. l. 135). Be to, darydamas painėtas išvadas teismas nepagrįstai nutarė netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos V. P. parodymais, kad E. K. sužalojo S. P., nors pastarieji viso proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje, neprieštaravo liudytojų duotiems parodymams ir rašytiniams byloje esantiems įrodymams. Nors išteisintojo santykiai su liudytoja V. P. ir nukentėjusiuoju yra įtempti, tai nėra pagrindas netikėti jų parodymų teisingumu. Nukentėjusysis E. K. ir liudytoja V. P. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kaip ir minėta, buvo nuoseklūs, neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Pastebėtina, kad net policijos pareigūno M. K., kuris pagal V. P. iškvietimą buvo atvykęs į įvykio vietą, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prieš medikams išvežant E. K. į gydymo įstaigą, šis spėjo pasakyti, kad jam pavėsinėje su kažkuo į koją įdūrė pažįstamas asmuo, o V. P. pareigūną nuvedė būtent iki S. P. sodo namelio. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai neišanalizavo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, neįvertino tos aplinkybės, kad S. P. policijos pareigūnų savo namuose buvo sulaikytas ne iškart po įvykio, o tik 18 val., tad per tiek laiko jis galėjo ir paslėpti nusikaltimo padarymo įrankį, o pareigūnams pateikti bet kokį kitą namuose turėtą peilį. Įvykio vietos apžiūros metu darytose nuotraukose matyti, kad pavėsinėje vyrauja didelė netvarka, ant stalo, suolų ir po jais prikrauta visokiausių daiktų, maišelių, drabužių ir pan., tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokie aštrūs, pjaunantys daiktai ar įrankiai, į kuriuos nukentėjusysis grumtynių metu ar kitomis aplinkybėmis dėl neatsargumo būtų galėjęs susižaloti pats, nematyti. Tik ant stalo yra padėti du peiliai, juos apžiūrėjus, kraujo dėmių nefiksuota. Be to, jie padėti ne ant stalo krašto, neišsikišę, o sužalojimas E. K. konstatuotas kairės šlaunies vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje. Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta, daroma išvada, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats ar galėjo būti sužalotas dėl neatsargumo.

28. Vertindamas S. P. parodymus ir patikėdamas pastarojo teiginiais, kad jis nesužalojo E. K., teismas neatsižvelgė į tai, kad išteisintasis nebuvo nuoširdus, kad jo duotų parodymų, priešingai nei kad nukentėjusiojo ir liudytojos V. P. parodymų, kuriais teismas nusprendė netikėti, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. S. P. neigė netgi tai, kad apskritai buvo užėjęs į nukentėjusiojo kiemą bei kad pavėsinėje tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, nors šiuos faktus patvirtinančių objektyvių ir neginčytinų duomenų yra pakankamai, jie aptarti šio nuosprendžio 25 punkte. S. P. aiškino, kad prieš eidamas grybauti vaišinosi pas kaimynę J. J. kartu su pas pastarąją atvykusiais kitais svečiais, nors minėta liudytoja šią aplinkybę paneigė. Tikino, kad prie vartelių pakalbėjęs su V. P., ėjo grybauti, po to grįžo pas kaimynę J. J., padavė jai grybus, kad sutvarkytų. Šios jo nurodytos aplinkybės vėlgi nepatvirtino liudytoja J. J.. Ji paaiškino, kad S. P. iš jos pasiskolino kibirėlį ir ėjo jai pririnkti grybų, tačiau grybų jai taip ir neatnešė, tačiau kodėl, nežino. Po kiek laiko ji rado savo kibirą su grybais griovyje, apie 20 metrų atstumu nuo S. P. namų. Atsižvelgus į visas šias paminėtas aplinkybes, S. P. neprisipažinimas nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. K. sveikatą vertinamas tik kaip jo pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

29. Teismo išvados dėl to, kad S. P. pavėsinėje buvo su kibiru ir kad dėl to, abejotina, ar jis galėjo esant mažai vietos nepastebimai įdurti nukentėjusiam, padarytos neįvertinus V. P. ir E. K. parodymų. Jau anksčiau minėta, kad netikėti šių asmenų parodymais, priešingai nei kad konstatavo apylinkės teismas, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė dėl to, kad S. P. ėjo grybauti ir turėjo kibirą yra neginčytina, tačiau nei V. P., nei E. K. nepatvirtino aplinkybės, kad S. P. būtų atsinešęs kibirą į pavėsinę ir viso konflikto metu nepaleidęs jo iš rankų. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad apie 1-2 minutes jis grūmėsi su išteisintuoju veidas į veidą, todėl nelogiška, kad tuo metu S. P. rankoje būtų laikęs kibirą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. teigė, kad S. P. buvo pasidėjęs kibirą ant žemės, prie vartelių. O iš nukentėjusiojo E. K. parodymų, kad pavėsinėje S. P. abiem rankom bandė jį sugriebti už pečių iš nugaros pusės, bet jis pasimuistė ir atsitraukė nuo jo, matyti, kad konflikto metu S. P. rankoje kibiro nelaikė. Taigi, priešingai nei konstatavo teismas, šis daiktas jam negalėjo sutrukdyti sužaloti nukentėjusiojo.

30. Įvertinus tai, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 16.30 val. nukentėjusiojo E. K. namo kieme tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu tarp jų buvo artimas kontaktas (nedidelėje pavėsinėje, kur tarp suolo ir stalo mažas tarpas). Iš karto po konflikto pastebėta, kad E. K. kojoje padaryta durtinė žaizda, kad kraujo dėmės fiksuotos tik pavėsinėje ir tose vietose, kur E. K. nurodė stovėdamas susigrūmęs su S. P., o po to kraujo dėmės fiksuotos toje vietoje, kur nukentėjusysis sėdėjo. Iš to yra akivaizdu, kad E. K. sužalojo būtent S. P.. Specialisto išvada Nr. G 2039/2019(02) nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste, o ne atskirai, kaip kad padarė pirmosios instancijos teismas, patvirtina kad S. P. 2019 m. liepos 21 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo E. K. namų kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia tiksliai nenustatytu įrankiu ar daiktu įdūrė E. K. į kairės kojos šlaunį, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą. S. P. veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Išteisintasis veikė tiesiogine tyčia. Tokie S. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jis yra baustinas.

31. S. P. buvo kaltinamas įdūręs E. K. į kairės kojos šlaunį peiliu, tačiau nusikaltimo padarymo įrankis nerastas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Esant tokioms aplinkybėms S. P. pripažįstamas kaltu įdūręs E. K. į kairės kojos šlaunį tiksliai nenustatytu aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu.

32. Nors S. P. buvo kaltinamas tuo, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, byloje nepakanka. 0,44 promilių neblaivumas jam buvo nustatytas 19.52 val. Tad akivaizdu, kad jis buvo neblaivus, tačiau ar jis alkoholį vartojo iki nusikaltimo padarymo ir ar tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ar alkoholį vartojo jau po nusikaltimo padarymo, nenustatyta. Jis pats aiškino, kad pas J. J. buvo išgėręs stikliuką brendžio. Pastaroji neigė, jog išteisintasis pas ją vaišinosi, nurodė, kad tuo metu, kai S. P. pas ją buvo atėjęs pasiskolinti kibiro, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejautė. Nei V. P., nei E. K. nenurodė, kad S. P. būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimas įvykdytas apie 16.30 val., o savo namuose S. P. sulaikytas 18 val. Tad neatmestina versija, kad alkoholį jis galėjo vartoti ir po nusikaltimo padarymo. Kadangi nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padarymo metu S. P. būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai būtų turėję įtakos nusikaltimo padarymui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis principu, kad visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai, iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad S. P. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

33. Skirdamas S. P. bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad S. P. padarė vieną nesunkų baigtą smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, susikivirčijus su nukentėjusiuoju. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. P., nors ir atėjo į E. K. kiemą nekviestas, tačiau nesielgė agresyviai. Konfliktą inicijavo pats nukentėjusysis. Jis atėjęs į pavėsinę, kur sėdėjo V. P. su S. P., ėmė šiam priekaištauti dėl apkalbų, paleido į jį krepšį, varė lauk. Tai patvirtina paties nukentėjusiojo, o taip pat ir liudytojos V. P. parodymai. Po šių nukentėjusiojo veiksmų kilo konfliktas, grumtynės, kurių metu ir buvo padarytas sužalojimas. Nukentėjusysis turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais gali paskatinti neteisėtą S. P. elgesį, kadangi jau anksčiau buvo patyręs iš jo smurtą. Kaip jis aiškino, 2016 m. S. P. jam buvo sudavęs, tačiau tuo metu nukentėjusysis pastarajam atleido. Taigi nukentėjusiojo elgesys vertintinas kaip iš dalies nulėmęs S. P. nusikalsti jo atžvilgiu. Visgi, nors nukentėjusysis ir elgėsi rizikingai, tačiau tai jokiais būdais nesudaro pagrindo neteisėtam veiksmui ar nusikaltimui. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į S. P. asmenybę. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Tai iš esmės jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis šiek tiek mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausme kartu su tikslingais ir į S. P. asmenybę orientuotais draudimais ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, padarytas teigiamas poveikis S. P., užtikrintos realios galimybė jam pasitaisyti.

34. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama iš S. P. priteisti 30,52 Eur žalą už nukentėjusiojo E. K. gydymą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. dėl kaltininko S. P. nusikalstamais veiksmais padaryto sužalojimo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, kad S. P. veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai 30,52 eurų turtinę žalą, kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ši suma priteistina iš S. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

1. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 56 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (2 t., b. l. 71). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie S. P. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš S. P. prašomi išieškoti 56 Eur yra nedidelė suma ir S. P. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad jis yra dirbantis, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti S. P. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. P. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 euro centus) išlaidoms už nukentėjusiojo E. K. sveikatos priežiūros paslaugas apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš S. P. 56,00 eurus (penkiasdešimt šešis Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje – raudonos spalvos dėmės pavyzdį, rankšluostį su raudonos spalvos dėme, du peilius, šlepetę, paimtus 2019 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros metu, peilį, pateiktą 2019 m. liepos 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, E. K. ir S. P. seilių lyginamuosius pavyzdžius sunaikintini kaip menkaverčius.

Byloje esančią CD skaitmeninę laikmeną prie 2019 m. liepos 21 d. apžiūros protokolo, saugomą bylos medžiagoje voke, ir CD skaitmeninę laikmeną su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, saugomą bylos medžiagoje voke, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.