- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-886-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- S. L.
- Kaltinamasis
- O. R.
- Nukentėjusysis
- V. L., N. K.
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-886/2010
Teisejas Anatolij Januševskij Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.6.2., 1.1.8.7.1., 1.1.10.1., 1.2.14.5.1., 2.1.7.4., 2.4.6.4.2., 2.4.6.3., 2.4.7.
2010 m. rugsejo 23 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Alvyros O. K., sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresei Harnikienei, gynejams adv. Antanui Skrebutenui, R. G., nuteistajam S. L., išteisintajam O. R., vertejai Boženai Seniut, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacini skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo
S. L. pripažintas kaltu, padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK182 str. 1 d. (du epizodai), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (V. L. turto užvaldymas) laisves atemimu devyniems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (N. K. turto užvaldymas) laisves atemimu dešimciai menesiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisves atemimu dešimciai menesiu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmes subendrintos bausmiu dalinio sudejimo budu, prie griežciausios laisves atemimo bausmes iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir S. L. galutine subendrinta bausme paskirta – laisves atemimas vieneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., S. L. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams šešiems menesiams, ipareigojant ji per atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 8 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nukentejusiajai V. L. 3600 Lt turtine žala ir nukentejusiajam N. K. 810 Lt turtine žala.
O. R. pagal Lietuvos Respublikos BK182 str. 1 d. (del V. L. turto užvaldymas), Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (del N. K. turto užvaldymas), Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisintas, neirodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Iš S. L. nukentejusiosios V. L. naudai priteista 3600 Lt turtines žalos atlyginimo, nukentejusiojo N. K. naudai – 810 Lt turtines žalos atlyginimo.
Iš S. L. valstybes naudai priteista 48 Lt teismo turetu pašto išlaidu.
Aprašomoji dalis
nustate:
S. L. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai igijo svetima turta, o butent: 2009-04-17, apie 18 val., iš anksto susitares ir veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „Goša“, kuris paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona nukentejusiajai V. L., gyvenanciai (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti V. L. turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiosios anukas M. K. padare eismo ivyki ir tam, kad anukas išvengtu atsakomybes, turi sumoketi 9000 Lt, o S. L. jam priklausanciu automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., užejo i V. L. gyvenamaji nama ir paeme iš nukentejusiosios 4000 Lt, t.y. šiuos pinigus užvalde apgaules budu, tuo nukentejusiajai padarydami 4000 Lt turtine žala. Šiais savo veiksmais S. L. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai igijo svetima turta, o butent: 2009-04-18, apie 16-17 val., iš anksto susitares ir veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „Goša“, kuris paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona nukentejusiajam N. K., gyvenanciam (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti N. K. turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiojo giminaitis P. B. padare eismo ivyki ir už eismo ivykio metu padaryta žala turi sumoketi 1000 Lt, o S. L. jam priklausanciu automobiliu Audi 100 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu O. R., nuvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., užejo i N. K. gyvenamaji nama ir paeme iš nukentejusiojo 1000 Lt, t.y. šiuos pinigus užvalde apgaules budu, tuo nukentejusiajam padarydami 1000 Lt turtine žala. Šiais savo veiksmais S. L. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Rspublikos BK 182 str. 1 d.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai pasikesino igyti svetima turta, o butent: 2009-04-21, apie 16-18 val., iš anksto susitares ir veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „Goša“, kuris paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona nukentejusiajai O. P., gyvenanciai (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti jos turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiosios anukas Ricardas padare eismo ivyki ir tam, kad anukas išvengtu atsakomybes, reikalinga sumoketi 10000 Lt, o S. L. jam priklausanciu automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu O. R., atvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., ir palikus automobili 300 m. nuo gyvenamojo namo, atejus prie O. P. gyvenamojo namo paimti pinigu, nusikalstamos veikos nebaige, nes buvo sulaikytas policijos pareigunu. Šiais savo veiksmais S. L. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
O. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai igijo svetima turta, o butent: 2009-04-17, apie 18 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „Goša“, iš anksto susitares ir veikdamas grupeje su juo ir S. L., paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona V. L., gyvenanciai (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti V. L. turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiosios anukas M. K. padare eismo ivyki ir tam, kad anukas išvengtu atsakomybes, turi sumoketi 9000 Lt, ir O. R. kartu su S. L., pastarojo automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., O. R. likus automobilyje Audi 100, Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebeti aplinkos, kad neitu pašaliniai asmenys, o S. L. užejus i V. L. gyvenamaji nama ir paemus iš nukentejusiosios 4000 Lt, šiuos pinigus užvalde apgaules budu, tuo nukentejusiajai padarydamas 4000 Lt turtine žala, t.y. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Be to, O. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai igijo svetima turta, o butent: 2009-04-18, apie 16-17 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „Goša“, iš anksto susitares ir veikdamas grupeje su juo ir S. L., paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona N. K., gyvenanciam (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti N. K. turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiojo giminaitis P. B. padare eismo ivyki ir už eismo ivykio metu padaryta žala turi sumoketi 1000 Lt, ir O. R. kartu su S. L., pastarojo automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., O. R. likus automobilyje Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebeti aplinkos, kad neitu pašaliniai asmenys, o S. L. užejus i N. K. gyvenamaji nama ir paemus iš nukentejusiojo 1000 Lt, šiuos pinigus užvalde apgaules budu, tuo nukentejusiajam padarydamas 1000 Lt turtine žala, t.y. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Taip pat O. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai pasikesino igyti svetima turta, o butent: 2009-04-21, laikotarpyje nuo 16-18 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „Goša“, iš anksto susitares ir veikdamas grupeje su juo ir S. L., paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona O. P., gyvenanciai (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti jos turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiosios anukas Ricardas padare eismo ivyki ir tam, kad anukas išvengtu atsakomybes, reikalinga sumoketi 10000 Lt, O. R. kartu su S. L., pastarojo automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., ir palikus automobili 300 metru atstumu nuo gyvenamojo namo ir O. R. likus automobilyje stebeti aplinkos, kad neitu pašaliniai asmenys, o S. L. atejus prie O. P. gyvenamojo namo paimti pinigu, nusikalstamos veikos nebaige, nes buvo sulaikytas policijos pareigunu, t.y. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Apylinkes teismas O. R. del jam pareikštu kaltinimu bendrininku grupeje veikiant su S. L. išteisino, neirodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Apeliaciniu skundu prokurore prašo Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-06-08 nuosprendi pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dali, kuria pripažinta S. L. atsakomybe lengvinanti aplinkybe; panaikinti nuosprendžio rezoliucine dali, kurioje S. L. pritaikytas LR BK 75 str.; S. L., pripažintam kaltu pagal LR BK 182 str. l d. (V. L. turto užvaldymas), paskirti laisves atemima šešiems menesiams; S. L., pripažintam kaltu pagal LR BK 182 str. l d. (N. K. turto užvaldymas), paskirti laisves atemima aštuoniems menesiams; S. L., pripažintam kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. l d., paskirti laisves atemima dešimciai menesiu; vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme S. L. paskirti laisves atemima vieneriems metams penkiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. Kita nuosprendžio dali S. L. atžvilgiu palikti nepakeista.panaikinti nuosprendžio dali, kuria O. R. išteisintas pagal LR BK 182 str. 1 d. (del V. L. ir N. K. turto užvaldymo), LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. , ir priimti nauja sprendima, O. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (V. L. turto užvaldymas) ir nubausti laisves atemimu vieneriems metams dviems menesiams; pripažinti O. R. kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (N. K. turto užvaldymas) ir nubausti ji laisves atemimu vieneriems metams trims menesiams; O. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d.,182 str. 1 d. ir nubausti laisves atemimu vieneriems metams trims menesiams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme O. R. paskirti laisves atemima vieneriems metams septyniems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, t.y. judriojo ryšio telefono aparata Nokia 3100 1MEI (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparata Nokia 6100 IMEI (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparata Samsung SGH-E900 IMEI (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities VPK Švencioniu r. PK, ir iš O. R. paimtus pinigus - 964,86 Lt sumoje saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansu skyriuje - konfiskuoti.
Šalies argumentai
Prokurore apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas S. L. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, nepagristai pripažino S. L. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino del padarytu nusikalstamu veiku ir gailisi. Pagal teismu praktika, LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažista padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nustatomas bent vienas iš triju alternatyviu pagrindu: kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padejo išaiškinti nusikalstama veika arba padejo išaiškinto joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šia kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika, tai yra nurode esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, butinas ir jo nuoširdus gailejimasis del padarytos veikos. Gi, S. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tris kartus, siekiant kuo tiksliau nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Apklausiamas pirma karta itariamuoju, S. L. visiškai neige savo kalte , velesnese apklausose nors ir pripažino padares jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taciau bylos tyrimui svarbiu aplinkybiu išsamiai neatskleide, dave visiškai neinformatyvius parodymus. Taigi, nurodytos aplinkybes rodo, kad S. L. nebuvo nuoseklus, parodymus keite, prokurores nuomone, siekiant išvengti griežtesnes bausmes paskyrimo ir padeti O. R. išvengti atsakomybes. Be to, nors teisme S. L. ir nurode, kad gailisi del savo poelgio, taciau S. L. elgesys viso proceso metu leidžia daryti pagrista išvada, jog jis buvo nenuoširdus ir visiškai nesuinteresuotas nusikalstamu veiku atskleidimu. Pažymi, kad nusikalstamos veikos atskleistos ne S. L. iniciatyva, o ji sulaikius pareigunams ivykio vietoje ir jo asmens kratos metu paimtu mobilaus ryšio telefonu ir SIM korteliu išsamios duomenu analizes deka. Del šios priežasties, nebuvo pagrindo nustatyti S. L. atsakomybe lengvinancia aplinkybe.
Be to, apelianto nuomone, teismas, skirdamas S. L. bausme, nepagristai pritaike LR BK 75 str. nuostatas ir atidejo jam paskirtos bausmes vykdyma, del ko netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Pagal baudžiamaji istatyma, bausmes paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku padarymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ar atriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausme atlikusi asmeni, kad jis laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima (LR BK 41 str. 2 d.). Nurodo, kad S. L. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktines ir jokiu išimtiniu aplinkybiu, kurios rodytu mažesni nuteistojo padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, byloje nenustatyta. Pažymi, kad visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tycia, iš žemu paskatu (siekiant turtines naudos), padaryti prieš senyvo amžiaus ir ligotus asmenis, kurie del to tinkamai neivertino galimo pavojaus ju artimiesiems, nusikaltimai padaryti per nedideli laikotarpi, faktiškai seke vienas po kito, iš anksto suplanuoti, S. L. nesistenge bent iš dalies atlyginti nukentejusiesiems padaryta žala. Be to, teismas pagristai pripažino S. L. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padare bendrininku grupeje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), kas be abejones sunkina jo padeti. Šios aplinkybes bei S. L. asmenybe (nors neteistas, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo ir neturejo kito legalaus pragyvenimo šaltinio), prokurores nuomone, leidžia daryti pagrista išvada, kad S. L. taisyti neizoliuota nera pagrindo, jam turi buti paskirta reali laisves atemimo bausme.
Šalies argumentai
Prokurore apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendžio dalis, kuria išteisintas O. R., naikintina del teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems. Teigia, kad teismas neivertino kaltinamojo S. L. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, kurie paneigia O. R. teisme iškelta versija apie tai, kad jis važiuodavo i Švencioniu rajona paprašytas S. L., del to, kad nuteistajam S. L. skauda nugara ir jis ilgai negali sedeti prie vairo, be to, jautesi isipareigojes, nes S. L. jam skolindavo pinigu. Apylinkes teismas nepagristai remesi tokiais O. R. parodymais, nes jie akivaizdžiai prieštarauja pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad visa laika, kol važiavo, vairavo S. L. (t. 3, b.1.169), bei kito kaltinamojo parodymams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas 2009-04-22, S. L. paaiškino, kad jis automobilio AUDI 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekam neskolino, automobili vairavo jis pats (t. 3, b.1.77). 2009-05-13 apklausoje S. L. nurode, kad 2009-04-17 vykdamas i (duomenys neskelbtini) km., Švencioniu rajona, jis vyko vienas, apie tai, kad S. L. vykti automobiliu i kita rajona butu buve sunku del stuburo ligos jis neužsimine. Kita diena, t.y. 2009-04-18 vykdamas i Švencioniu rajona pagal „ Gošos“ nurodyta adresa, jis nuvažiaves pas O. R. paklause „.. ar šis nenoretu pasivažineti...“, taciau apie tai, kad vykti prašo O. R. todel, kad jam skauda nugara užsimines taip pat nebuvo (t. 3, b.l.102-103). Budamas laikinajame sulaikyme - suemime Vilniaus apskrities VPK Švencioniu rajono PK S. L. ji prižiurintiems pareigunams taip pat nesiskunde stuburo skausmais. Todel darytina išvada, kad O. R. teisme duoti parodymai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybes.
Be to, atmestinas O. R. teiginys, kad jis vykdavo su S. L. pas nukentejusiuosius i Švencioniu rajona, nes pastarasis jam skolindavo pinigu. Prokurores nuomone, šiuos O. R. teiginius nepatvirtina jokie rašytiniai bylos irodymai. Tuo paciu pažymi, kad iš bylos duomenu žinoma, jog S. L. niekur nedirbo, pragyvenimui lešu neturejo, o tai leidžia pagristai manyti, kad paprašytas daryti nusikaltimus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „Goša“, S. L. juos dare tikslu neteisetu budu užsidirbti pinigu pragyvenimui (t.4, b.l. 148). Be to, asmens kratos metu iš O. R. buvo paimti 964,86 Lt (t. l,b.l. 87-93), kurie, prokuroro nuomone, irodo, kad O. R. nebuvo pagrindo skolintis iš S. L., nes pinigu jis turejo.
Tuo paciu prokurore atkreipia demesi i tai, kad iš S. L. teisme duotu parodymu matyti, jog pas ji asmens kratos metu išimti pinigai 590 litu sumoje, tai tie pinigai, kurie buvo igyti darant nusikaltimus (t.4, b.1.148-149). Del šios priežasties manytina, kad ir O. R. kratos metu rasti ir paimti pinigai buvo igyti darant bendras su S. L. nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Apeliantes teigimu, taip pat buvo irodyta, kad nusikalstama veika (sukciavimas) padaryta dalyvaujant organizatoriui (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui) ir dviems bendravykdytojams, kurie buvo iš anksto susitare ir pasiskirste užduotimis. Nurodo, kad O. R. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje (sukciavime) pasireiške tuo, kad, kad jis iš anksto susitares su S. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „Goša“, S. L. priklausanciu automobiliu AUDI 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko pas nukentejusiuosius i Švencioniu rajona. Šia aplinkybe patvirtina tiek S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek mobilaus ryšio telefonu duomenu analize. Ikiteisminio tyrimo metu del pasikesinimo užvaldyti O. P. turta, apklausiamas itariamuoju S. L. parode, kad i ta kaima jis ir O. R. vyko su tikslu paimti apgaules budu išgautus pinigus, Olegas liko stebeti aplinkos, o jis nuejo link nurodyto namo (t.3 b.1.102-103). Tokie S. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoda pagrindo manyti, kad O. R. buvo žinomas keliones tikslas. Nors su nukentejusiaisiais O. R. pats asmeniškai nebendravo, taciau jis pastoviai palaike kontakta ir bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „Goša“, kuriam, kaip nustatyta, skambindavo ir su kuriuo bendraudavo telefonu. Kita vertus, iš abieju kaltinamuju parodymu ir telefoniniu pokalbiu išklotiniu matyti, kad važiuojant mašina i Švencioniu rajona ir S. L. pastoviai kalbant telefonu su asmeniu vardu „Goša“, ju pokalbio visa laika klausesi O. R.. Todel darytina neabejotina išvada, kad O. R., girdedamas pastaruju asmenu pokalbi, suprato kokiu tikslu ir kur vyksta S. L..
Prokurores nuomone, teismo išvada, kad kuomet i telefono aparatus, kurie budavo palikti mašinoje, kurie priklause O. R., skambine ivairus asmenys prašydavo pakviesti S. L., O. R. tik paskambindavo S. L. ir pasakydavo apie buvusius skambucius, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Pažymi, kad iš O. R. ir S. L. asmens kratos protokolu matyti, kad šie telefono aparatai buvo surasti pas S. L. ir O. R. kratos metu, o ne transporto priemoneje AUDI 100 Avant, kaip teigia O. R., ir priimdamas nuosprendi aiškina teismas. Be to, nustatyta, kad kaltinamieji naudojosi ne vienu telefono aparatu, susižinojimas tarp O. R., asmens vardu „Goša“ ir S. L. vyko iš keliu mobilaus ryšio telefonu turinciu skirtingus IMEI, susižinojimas vyko vienu metu tarp O. R. ir S. L., kada pastarasis ejo paimti pinigu apgaules budu išviliotu iš nukentejusiuju. Todel toks O. R. teiginys, kad jis skambino S. L. ir pasakydavo apie skambucius nepatvirtinti ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Tuo paciu pažymetina, jog apie tai, kad O. R. apie metus laiko pažista asmeni vardu „Goša“, teisme parode tiek S. L., tiek pats O. R. (t. 4, b.l. 148-150; t.3. b.l. 108-109).
Šalies argumentai
Apeliantes teigimu, esant aukšciau išdestytoms aplinkybes, nebuvo pagrindo O. R. atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi. Kadangi teismas neišanalizavo ir nenagrinejo byloje esanciu duomenu apie telekomunikacinius sujungimus, neivertino, kad kaltinamieji veike bendrai: O. R. vairavo automobili, kuriuo abu atvyko i Švencioniu rajona, susirado nukentejusiuju namus ir ten abu nuvažiavo, atsiliepinejo i ikiteisminio tyrimo metu vardu „Goša“ nenustatyto asmens skambucius, neatsižvelge i tai, kad O. R. buvo aktyvus nusikalstamu veiku vykdytojas, nes jis automobiliu veže S. L. i nusikaltimu padarymo vietas, turejo mobilaus ryšio telefonus kuriais naudojosi bendraudamas su nenustatytu nusikaltimu bendrininku, prokurore prašo ištaisyti aplinkes teismo padaryta klaida ir O. R. nuteisti.
Apeliacines instancijos teismo posedžio metu prokurore praše apeliacini skunda tenkinti juose išdestytais motyvais. Išteisintasis, nuteistasis ir ju gynejai praše apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.
Motyvuojamoji dalis
Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacinis skundas tenkinamas.
Motyvai del O. R. (O. R.) nuteisimo
Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai O. R. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., neirodžius, jog pastarasis dalyvavo minetu nusikaltimu padaryme (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nagrinejamu atveju teismas, išanalizaves byloje surinktus irodymus, juos ivertino netinkamai, remesi nenuosekliais ir prieštaringais irodymais, del to padare nepagristas išvadas ir nepagristai O. R. del jam pareikštu kaltinimu išteisino.
Apylinkes teismas nuosprendi dalyje del O. R. išteisinimo grinde jo paties bei kito kaltinamojo S. L. teisme duotais parodymais, kurie anot teismo, paneige O. R. kalte ir leido daryti neabejotina išvada, kad pastarasis nežinojo apie S. L. daromus nusikaltimus, o i Švencioniu rajona kartu važiavo tik šio paprašytas, del reikalingumo pavairuoti automobili. Taciau, teiseju kolegija, atlikusi papildoma irodymu tyrima bei iš naujo ivertinusi byloje surinktus ir ištirtus irodymus, daro išvada, jog pirmos instancijos teismas, išteisindamas O. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., netinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai itakojo teismo išvadas del pastarojo kaltes.
Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. L. savo kalte del jam inkriminuotu nusikaltimu pripažino ir paaiškino, kad suprato, kokiu tikslu jam skambindavo asmuo vardu Goša. Parode, kad jam skambindavo Goša ir telefonu sake, kur ir kada važiuoti, o apie ivykius, kuriuos Goša sugalvodavo, jis nežinojo. Goša sake nueiti pas nukentejusiji, duoti telefona, apie ka jie kalbedavo, jis nežino. Jis nežino kaip Goša organizuoja pinigu pasisavinima iš nukentejusiuju, nes kai paklausdavo ko nors, pastarasis atsakydavo, kad tai ne jo reikalas. Goša sake jam visada buti ryšio zonoje, kad galetu reikalui esant susisiekti. Suma, kuria reikejo pasiimti iš nukentejusiuju, nurodydavo Goša, sakydavo nueiti i vieta, paimti pinigus, o veliau skambindavo ir klausdavo, kiek paeme pinigu. Telefonu jam buvo nurodoma vieta Vilniaus mieste, kur jis turejo nunešti paimtus pinigus. Jis Gošos nurodymu sau pasilikdavo 150 Lt nuo 1000 Lt. Su Goša 2007 m. ji supažindino jo draugas. Jis Goša mate tik viena karta, o šiaip Gošos nepažista, nežino kur jis gyvena ir kuo užsiima. 2009 m. žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje jam paskambino Goša ir pasiule užsidirbti pinigu, pasake, jog jam jokios atsakomybes nera, reikia nuvažiuoti ir paimti skola. Jis niekur nedirbo, pinigu neturejo, todel sutiko. Tik veliau suprato, kad blogai daro. Taip pat paaiškino, kad nusikaltimai vyko pagal tokia schema: iki nusikaltimo padarymo prieš diena arba ta pacia diena paskambindavo Goša ir pasakydavo buti ryšio zonoje, nes reiks pasivažineti. Del pirmojo epizodo S. L. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, tai galejo buti balandžio 17 d., jam paskambino Goša ir pasiule nuvažiuoti i Švencioniu r. Jam telefonu buvo padiktuotas adresas, t.y. buvo nurodyta važiuoti i (duomenys neskelbtini) kaima, Švencioniu r. Jis žinojo, kad Goša skambino moteriai i (duomenys neskelbtini) kaima, Švencioniu r., ir susitare del pinigu, o jam reikejo tik paimti pinigus. Ta diena apie 18 val. jis vienas nuosavu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, Švencioniu r., ir palikes automobili, nuejo prie nurodyto namo. Visa laika jis kalbejo telefonu su Goša. Kai jis priejo prie nurodyto namo, užejo i namo vidu. Namo viduje buvo pagyvenusi moteris ir kažkoks vyras, kuris buvo neblaivus. Goša buvo nurodes, kai tik jis užeis i namo vidu, telefona, kuriuo kalbejo, perduotu nukentejusiajai. Užejes i nama jis telefona perdave tai moteriai, iš kurios buvo reikalaujama pinigu. Moteris, pakalbejusi telefonu, perdave jam pinigus - 4000 Lt, gražino jam telefona, ir jis išejo iš namo. Jis su moterimi nekalbejo, tik pasiraše lapelyje. Jis pasakes Gošai, jog pinigus paeme, išvažiavo i Vilniu. Vilniuje jis pinigus perdave juos pasiimti atejusiam vaikinukui. Del antrojo epizodo S. L. paaiškino, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, kita diena po pirmo nusikaltimo padarymo, t.y. po to, kai buvo atvykes i (duomenys neskelbtini) k., Švencioniu r., jam paskambino Goša ir nurode važiuoti i (duomenys neskelbtini) k., Švencioniu r. paimti pinigus. Kadangi jis buvo patyres stuburo trauma, pats ilgai vairuoti automobili negali, paskambino savo pažistamam O. R. ir papraše nuvežti ji i (duomenys neskelbtini) k., Švencioniu r. Apie važiavimo tiksla jis O. R. nieko nesake. Jis kartu su O. R., kuris vairavo automobili, jam priklausanciu automobiliu Audi 100 Avant iš Vilniaus m. važiavo i (duomenys neskelbtini) k. Kadangi nei jis, nei O. R. nežinojo kur yra (duomenys neskelbtini) k., jo prašymu O. R. buvo išlipes iš automobilio ir klause kelio. Atvykus i (duomenys neskelbtini) k. jis pasake O. R. laukti automobilyje, o pats nuejo i Gošos apibudinta nama. Jis su Goša kalbejo telefonu. Užejus i nama ten buves senukas jam dave 1000 Lt. Paemus pinigus jis grižo i Vilniu. Del treciojo epizodo S. L. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, praejus porai dienu po atvykimo i (duomenys neskelbtini) k., Švencioniu r., jam vel paskambino „Goša“ ir nurode važiuoti i (duomenys neskelbtini)k., Švencioniu r. paimti pinigus. Jis paskambino savo pažistamam O. R., kuris sutiko ji pavežti iki (duomenys neskelbtini)k. Apie važiavimo tiksla jis O. R. nieko nesake. Jis kartu su O. R., kuris vairavo automobili, jam priklausanciu automobiliu Audi 100 Avant iš Vilniaus m. atvažiavo i (duomenys neskelbtini)k., Švencioniu r., kur jis pasake O. R. laukti automobilyje, o pats nuejo i „Gošos“ nurodyta nama paimti pinigus. Prie namu jis buvo sulaikytas policijos pareigunu (t.4, b.l. 147-149).
Pirmosios instancijos teisme O. R. savo kaltes padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepripažino, nurodydamas, kad buvo už vairuotoja, taciau apie daromus nusikaltimus nieko nežinojo. Paaiškino, kad su S. L. jis susipažino jo brolio gimtadienyje ir nuo to laiko pradejo draugauti, kartu tvarke mašinas. 2009 m. pavasari, tikslios datos jis neprisimena, paskambino Sergejus ir paklause ka jis daro. Kadangi jis tuo metu nebuvo užimtas, Sergejus papraše su juo nuvažiuoti, nes Sergejui skauda nugara ir negali pats vairuoti. Jam sutikus, jis vairavo Sergejui priklausanti automobili, važiavo ten, kur sake S. L.. Važiuojant automobiliu Sergejus pastoviai su kažkuo kalbejo telefonu. S. L. i Švencioniu rajona jis veže du kartus. Pirma karta S. L. nežinojo kelio, todel pastarajam paprašius, jis viename kaime klause kelio. Pastoviai jis buvo už vairo, kur Sergejus liepe sustoti, ten sustodavo, Sergejus išlipdavo iš mašinos ir eidavo pescias, o jam liepdavo palaukti. Kai griždavo i mašina, važiuodavo namo. Jis klause Sergejaus, kur jie važiuoja, bet normalaus atsakymo nesulaukdavo. Važiuojant mašinoje buvo du jo telefonai, kuriais naudojosi ir jis, ir S. L., nes jie buvo bendri. Mašinoje dar buvo du S. L. telefonai. Gošai jis nebuvo daves savo telefono numerio. Tai, kad iš jo telefono buvo skambinta i Gošos telefono numeri, aiškina tuo, kad Sergejus skambino iš jo telefono Gošai, o paskui tas perskambindavo Sergejui. Kartais Goša skambindavo i jo telefona, prašydavo Sergejaus, tada jis perskambindavo Sergejui ir sakydavo, kad jam skambina. Gošos jis nepažista. Jei buvo Gošai skambinta iš jo telefono, vadinasi, tuo metu jo telefona turejo S. L.. Kuomet ji sulaike pareigunai, jis pasake, kad atvažiavo del malku, nes nežinojo ka daugiau pasakyti. Sergejus visada jam padedavo, paskolindavo pinigu kai reikedavo, todel jis jam padedavo, nuveždavo kur reikia. Kad Sergejus važiuoja paimti pinigu, jam nebuvo žinoma. Už S. L. vežiojima, pastarasis jam pinigu nemokejo, tik nupirkdavo pavalgyti ar paskolindavo pinigu (t. 4, b.l. 149-150).
Pirmosios instancijos teisme nukentejusioji V. L. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos ji neprisimena, apie 18 val., jai paskambino vyriškis. Pasirode, kad tas žmogus verkia ir pasake, kad atsitiko nelaime. Kas skambino, ji nepažino, bet pagalvojo, kad skambina jos anukas Marekas. Ji paklause „ar tai tu Marekai?“ Tada tas vyriškis pasake, kad Marekas padare avarija ir stipriai sužalojo žmogu ir tam, kad išvengti atsakomybes, reikalingi pinigai, t.y. 9000 Lt. Ji nepadejusi telefono ragelio, nes taip liepe tas vyriškis, nuejo i kambari, paeme savo santaupas ir tam vyriškiui pasake, kad surinko tik 4000 Lt Vyriškis liepe rašyti lapelyje ir pats diktavo, nurode pareiguno varda, pavarde, savo adresa ir pinigu kieki. Tada vyriškis pasake, kad greitai prie namu atvažiuos nukentejusiojo tevas, kuriam reikia atiduoti pinigus. Taip pat buvo pasakyta, kad ji atvažiavusio vyriškio nieko neklausinetu ir su juo nekalbetu. Kalbedama telefonu ji buvo labai susijaudinusi. Kai jai skambines vyriškis pasake, kad po 5 minuciu ateis vyras pinigu, ji išejo i lauka, bet nieko nebuvo. Tada dar karta išejusi i lauka pamate ateinanti aukšta vyra, kuris kalbejo telefonu. Ji pasiule tam vyrui užeiti i nama ir miegamajame padave 4000 Lt. Vakare paskambinusi ji sužinojo, kad anukas jokios avarijos nepadare. Ji savo civilini ieškini palaiko ir prašo priteisti iš kalto asmens 4000 Lt žalai atlyginti (t. 4, b.l. 129). Asmens parodymo atpažinti metu nukentejusioji V. L. atpažino S. L. kaip asmeni, kuris 2009-04-17 atejo i jos namus paimti pinigus (t. 3, b.l. 16-19).
Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. L. paaiškino, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, vakare i jos motinai priklausancius namus atejo vyriškis, kuris su motina nuejo i miegamaji. Jis buvo neblaivus, sedejo virtuveje, miegamojo durys buvo privertos, todel nelabai ka mate. Kai vyriškis išejo motina pasake, kad atidave 4000 Lt. Ji sake, kad anukas Marekas padare avarija, todel reikejo pinigus atiduoti. Atejusio vyriškio jis neisidemejo, todel atpažinti negaletu (t. 4, b.l. 129-130).
Iš daiktu, dokumentu pateikimo protokolo matyti, kad nukentejusioji V. L. pateike pakvitavima, adresuota budinciam inspektoriui tyrejui G. M., kuriame nurodyta „Aš senele sutinku padeti savo anukui M. K. ir skolinu 4000 Lt nukentejusiojo piliecio M. B. gydymui“ (t. 3 b.l. 10-12).
Pirmosios instancijos teisme nukentejusysis N. K. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, jam i namus paskambino telefonu vyriškis ir prisistate tardytoju. Tas vyriškis pasake, kad Švencionyse jo draugas P. B. automobiliu partrenke pesciaji ir reikia sumoketi 5000 Lt, kad nebutu perduota policijai. Jis pasake, kad tiek pinigu neturi, tada vyriškis liepe pasiskolinti pinigu. Po kurio laiko tas vyriškis vel paskambino ir pasake, kad reikia sumoketi nors 1000 Lt. Kadangi tiek pinigu jis turejo, todel sutiko. Vyriškis sake, kad pinigu paimti atvažiuos nukentejusiojo sunus. Po kurio laiko jis pamate pro langa, kad važiuoja balta mašina, kuri pravažiavo pro jo namus ir nuvažiavo toliau. Tada jis pamate ateinanti vyriški, kuri pakviete i namus ir jam padave 1000 Lt. Tas vyriškis pasiraše, kad gavo pinigus. Kai vyriškis išejo balta mašina nuvažiavo. Veliau jis prisiskambino savo draugui P. B. ir suprato, kad ji apgavo. Apie ši ivyki jo žmona praneše policijai (t. 4, b.l. 128-129). Asmens parodymo atpažinti metu nukentejusysis N. K. atpažino S. L. kaip asmeni, kuris 2009-04-18 atejo i jo namus (t. 3, b.l. 54-57).
Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. A. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos ji neprisimena, ji su vyru N. K. buvo namuose. Paskambino telefonu kažkoks vyriškis ir jos vyras su juo ilgai kalbejo. Ji vyro klause, kodel taip ilgai kalba, bet jis jai liepe netrukdyti, sake veliau papasakos. Vyras buvo labai susinervines. Veliau jis pasake, kad ateis vyriškis, kuriam reikia atiduoti 1000 Lt, nes ju geras draugas P. B. važiuodamas iš Vilniaus padare avarija, kad jam reikia pinigu. Sake, kad praše 3000 Lt, bet tiek vyras neturejo, todel tik 1000 Lt gali duoti. Greitai po telefoninio skambucio ji pamate, kad pravažiavo baltos spalvos mašina ir i namus atejo vyriškis, kuriam vyras atidave 1000 Lt (t. 4, b.l. 130). Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja M. A. atpažino S. L. kaip asmeni, kuris 2009-04-18 atejo i jos namus ir kuriam jos vyras N. K. atidave 1000 Lt (t. 3, b.l. 60-64 ).
Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. B. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, jis buvo (duomenys neskelbtini) k., Švencioniu r., pas motina. Prie namu privažiavo automobilis Audi 100 Avant, kuriame sedejo trys vyriškiai. Automobilio vairuotojas priejo ir paklause, kur gyvena N. K.. Jis parode nama ir automobilis nuvažiavo, bet N. K. nama pravažiavo, po to apsisuko ir grižo. Automobili vairavo O. R., jis ir klause, kur gyvena N. K., be to, šis vyriškis visa laika kalbejo telefonu (t. 4, b.l. 130-131). Asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas A. B. atpažino O. R. kaip asmeni, kuris 2009-04-18 buvo atejes prie jo motinai priklausancio namo ir klausinejo apie N. K. ( t. 3 b.l. 66-69 ).
Iš daiktu, dokumentu pateikimo protokolo matyti, kad nukentejusysis N. K. pateike pakvitavima adresuota budinciam tyrejui G. M., kuriame nurodyta „Aš, N. K. sutinku atlyginti žala už nukentejusiojo M. B. gydyma 1000 Lt.“( t. 3 b.l. 49-51).
Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. N. parode, kad 2009 m. jis dirbo A. K. II saugos tarnybos darbuotoju. 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, vakarop pastebejo nuo Adutiškio mst. Švencioniu m. link važiuojanti baltos spalvos automobili Audi 100 Avant. Tuo metu „Panevežio keliai“ state tilta ir jis buvo atsakingas už objekto sauguma ir paliktus daiktus. Tas automobilis sustojo apie 200 metru atstumu nuo tilto ir kuri laika stovejo. Jis pagalvojo, kad automobilyje buve žmones nori ka nors pavogti, todel užsiraše to automobilio numeri. Automobilis pastovejo apie 5 min. ir nuvažiavo Švencioniu m. link (t. 4, b.l. 131).
Pirmosios instancijos teisme nukentejusioji O. P. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos ji neprisimena, po pietu, jai i namus paskambino vyriškis ir pasake, kad jos anukas Ricardas padare avarija, smarkiai sužalojo žmogu, kuriam lužo kaukole, sulaužytos kojos ir rankos. Tam, kad jis išvengtu atsakomybes, reikalingi pinigai. Paskambines vyriškis pasake, kad yra policijos pareigunas, pradejo klausineti kur ji gyvena. Ji jam tiksliai nurode adresa, apibudino kaip atrodo namas ir paaiškino kokiu keliu važiuoti. Po skambucio ji labai išsigando ir susijaudino. Noredama padeti anukui ji viska vykde kas jai buvo sakoma. Vyriškis su ja pastoviai kalbejo telefonu, jis pasake, kad reikia 10000 Lt. Ji neturejo tiek pinigu, bet vyriškis sake, jog reikia surinkti. Vyriškis pasake, kad jos anukui gresia keturi metai kalejimo, kad ji turi pasiskolinti pinigu. Tas vyriškis padiktavo telefono numeri, kuriuo ji turejo paskambinti kai tik tures pinigus. Ji užsiraše telefono numeri ir nuejo pas kaimyne M. D. iš kurios pasiskolino 2000 Lt, tada nuejo pas kita kaimyne B. G. ir iš jos pasiskolino 2000 Lt. Pasiskolinusi pinigu ji grižo namo ir paskambino duotu telefono numeriu ir pasake, jog turi 4000 Lt. Vyriškis liepe imti popieriaus lapa ir rašyti tai, ka jis diktavo. Ji pamate, kad atvažiavo med. felcere M. S. ir užejusi pas ja i namus gestais parode, kad ji padetu telefono rageli. Supratusi, kad kažkas negerai, ji iš karto padejo telefono rageli. M. S. pasake, kad jos anukui viskas gerai, kad jis jokios avarijos nepadare. Supratusi, kad buvo bandoma išvilioti iš jos pinigus, ji paskambino i policija. Labai greitai atvažiavo policijos pareigunai. Tuo metu paskambino vyriškis ir sake išeiti i kiema su pinigais. Ji mate, kad ant kalno stovi baltos spalvos automobilis iš kurio išlipes vyriškis ejo prie jos namu. Ji pinigu niekam neperdave, nes vyriškis kieme buvo sulaikytas policijos pareigunu (t. 4, b.l. 150-151).
Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. S. paaiškino, kad ji yra kaimo medike. 2009 m. balandžio menesi, tikslios datos ji neprisimena, jai paskambino O. P. sesuo Nalivaikiene ir pasake, kad pastaroji negali prisiskambinti seseriai ir jos papraše nuvažiuoti pas seseri ir pasakyti, kad su O. P. anuku viskas gerai. Ji iš karto nuvažiavo pas O. P. ir užejus i namus, pamate, kad pastaroji kalba telefonu. Ji pasake O. P. padeti telefono rageli ir paaiškino, kad jos anukui viskas gerai. O. P. buvo iraudusi, susijaudinusi, pasake, kad žmones atvažiuos pinigu. Ji suteike O. P. pirmaja medicinine pagalba, nes jai buvo labai silpna, buvo sutrikes širdies ritmas. O. P. sake, kad žmones, kalbeje telefonu praše 10000 Lt (t. 4, b.l. 131).
Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. D. parode, kad 2009 m. balandžio menesio pabaigoje, tikslios datos ji neprisimena, apie 16-17 val. pas ja atejo verkdama O. P. ir pasake, kad jos anukas padare avarija ir papraše paskolinti jai pinigu. Ji paskolino 2000 Lt. Kita diena O. P. pinigus gražino (t. 4, b.l. 131-132).
Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigunas S. P. parode, kad 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, buvo gautas iš budetojo dalies pranešimas, kad telefonu i policija kreipesi O. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini)kaime, kuri praneše, kad nepažistamas vyriškis telefonu iš jos reikalauja 10000 Lt už tariamai jos anuko padaryta eismo ivyki. Nedelsiant jis su kolegomis V. B., T. Š. ir R. V. išvyko i vieta. Pasitvirtinus informacijai, buvo surengta pasala. Jis su R. V. liko netoli degalines, o V. B. su T. Š. lauke prie nukentejusiosios namo. Jis pamate itartina automobili Audi 100 Avant baltos spalvos, iš kurio išlipo vyriškis ir nuejo link nukentejusiosios namo. Neužilgo iš kolegu, budejusiu prie nukentejusiosios namo, buvo gautas pranešimas, kad sulaikytas asmuo. Tada jis su R. V. sulaike asmeni, buvusi automobilyje, t.y. O. R.. Abu sulaikyti asmenys buvo pristatyti i policijos komisariata. O. R. nevykde ju reikalavimu, priešinosi, bande pabegti, jis aiškino, kad atvažiavo malku (t. 4, b.l 132).
Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigunas V. B. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Švencioniu r. PK kriminalines policijos tyreju. 2009 m. balandžio men., tikslios datos jis neprisimena, buvo gautas iš budetojo dalies pranešimas, kad telefonu i policija kreipesi O. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini)kaime, kuri praneše, kad nepažistamas vyriškis telefonu iš jos reikalauja 10000 Lt už tariamai jos anuko padaryta eismo ivyki. Jis su kolegomis S. P., T. Š. ir R. V. išvyko i vieta. Pasitvirtinus informacijai, buvo surengta pasala. Jis su T. Š. lauke O. P. namuose, o S. P. su R. V. - prie degalines. Budamas O. P. namuose per langa jis pamate lauke asmeni, kalbanti telefonu. O. P. labai pergyveno, buvo išsigandusi, šoko busenoje, todel nenoredami rizikuoti moters sveikata buvo nuspresta asmeni sulaikyti lauke. Tada jis su T. Š. išejo i lauka, prisistate ir tada vyriškis pradejo begti, bet buvo sulaikytas. Tai buvo kaltinamasis S. L.. Sulaikymo metu vyriškis priešinosi, todel buvo panaudoti koviniai veiksmai ir specialiosios priemones, buvo uždeti antrankiai. S. L. aiškino, kad atvažiavo iš sostines pakvepuoti grynu oru, veliau sake, kad malku (t. 4, b.l. 132-133).
Analogiškas aplinkybes teisiamajame posedyje nurode liudytoju apklaustas policijos pareigunas T. Š. (t. 4, b.l. 151).
Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad ivykio vieta yra O. P. priklausancio namo, esancio (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., teritorija. Atlikus apžiura, buvo paimtas automobilis Audi 100 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-15). Iš daiktu, dokumentu apžiuros protokolo matyti, kad buvo apžiuretas ivykio vietos apžiuros metu paimtas S. L. priklausantis automobilis Audi 100 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16-19).
Iš asmens kratos protokolo matyti, kad iš S. L. kratos metu buvo paimti pinigai – 590 Lt bei telefono aparatai Nokia 6288 ir Nokia 6020 (t. 1, b.l. 100-109). Šie daiktai buvo apžiureti (t. 1, b.l. 110-120).
Iš abonementu išklotiniu analizes schemu matyti susižinojimo ryšiai tarp O. R., S. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Goša, atkreipiant demesi i tai, kad negincytinai nustatyta, jog ivykiu diena ir laiku veik tuo paciu metu su asmeniu Goša bendravo tiek S. L., tiek O. R. (t. 3, b.l. 188-190).
Susipažinusi su bylos medžiaga, teiseju kolegija konstatuoja, kad priimti O. R. atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi pagrindo nebuvo. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, vertindamas irodymus, apylinkes teismas neatsižvelge i O. R. ir S. L. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, prieštaringuma bei nenuosekluma, nesiaiškino juose esanciu prieštaravimu, iš esmes analizavo tik ju teisme duotus parodymus, kurie iš esmes yra palankus O. R., todel nepagristai vertino juos kaip O. R. kalte paneigiancius irodymus. Šiu asmenu parodymu patikimumo klausimas turejo buti sprendžiamas bylos irodymu viseto kontekste.
Siekiant pašalinti O. R. ir S. L. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieštaravimus bei netikslumus, pastarieji buvo apklausti apeliacines instancijos teisme. Nuteistasis S. L. parode, kad O. R. pažista neseniai, apie pora metu, su juo tera pažistami, o ne draugai, kartu remontuodavo automobilius. Tai, kad Gošos nurodymu važiuodavo pasiimti iš žmoniu pinigus, O. R. nepasakojo. O. R. nieko nežinojo. Kodel ikiteisminio tyrimo metu sake, kad pastarasis galejo žinoti, kas vyksta, negali paaiškinti. Pas žmones su O. R. važiavo du kartus, viena karta pats vienas. Pasiule O. R. važiuoti kartu, nes jam, t.y. S. L., skaudejo nugara – kai sedi ilgiau kaip 2-3 val., pradeda skaudeti nugara. Pirma karta O. R. negalejo važiuoti kartu, nes buvo užimtas, todel jis važiavo vienas. Važiuojant atsiimti pinigu iš N. K., jie nerado pastarojo namo, todel jis papraše O. R. išlipti ir pasiklausti kelio, nes tuo metu jis, t.y. S. L., sedejo už vairo. Negali paaiškinti, kodel teisme sake, kad už vairo visada sedejo O. R.. Nugaros skausmai atsiranda po 2-3 val. važiavimo. Nežino kaip paaiškinti, kodel ikiteisminio tyrimo metu jis parode, kad su O. R. važiavo, nes reikejo pastarojo pagalbos, kad stebeti aplinka. O. R. pasieme kartu, nes del nugaros traumos buvo sunku toli važiuoti. Tai, kad O. R. per sulaikyma pareigunams parode, jog atvažiavo malku, ir šie parodymai sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duota versija, aiškina tuo, kad jis pakartojo O. R. žodžius, kuriuos išgirdo per O. R. sulaikyma. Iš anksto jie nesitare, ka sakyti pareigunams. Nevažiavo iš karto pas O. P. i namus, t.y. lauke miškelyje, nes turejo sulaukti Gošos skambucio, tuomet O. R. pasake, kad reikia palaukti. Taip pat parode, kad automobilyje buvo 5 mobilaus ryšio telefonai, vieni priklause jam, kiti - O. R.. Tai, kad pagal telefonu išklotines matyti, jog O. R. skambino Gošai, o Goša O. R., paaiškino tuo, kad buvo blogas ryšis, todel jei Goša negalejo prisiskambinti jam, skambino O. R.. Jis, t.y. S. L., dave Gošai O. R. telefono numeri. Tai, kad pagal minetas abonementu išklotines matyti, jog Gošai tuo paciu metu skambino ir jis, ir O. R., aiškina tuo, kad O. R. galejo skambinti Gošai tikslu kažko pasiteirauti, konkreciai nieko negali pasakyti.
Išteisintasis O. R. apeliacines instancijos teismo posedyje paaiškino, kad su S. L. tera pažistami, ne draugai, apie S. L. veikla nieko nežinojo, neklause to. Pora kartu jo teiravosi, kur važiuoja ir kokiu tikslu, taciau pastarasis nieko jam nesake. Neneigia, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigunams galejo pasakyti, jog kartu su S. L. važiavo del kompanijos. Iš tikruju kartu važiavo del to, kad S. L. praše jo pavairuoti mašina, nes jis del stuburo skausmu negali ilgai sedeti. Tvirtino, kad net kai juos sulaike policijos pareigunai, S. L. praše jo nemušti, nes jam buvo sulaužytas stuburas. Pareigunai apie tai tikrai žinojo, todel nežino, kodel apklausos protokole to nera nurodyta. S. L. prašymu buvo nuejes pasiklausti, kaip nuvažiuoti iki kaimo, nes nežinojo kelio. Su S. L. važiavo gal tris, keturis kartus. Automobilyje buvo penki telefonai, visi telefonai gulejo prie pavaru dežes. Telefonai priklause jiems abiems. Neneige, kad galejo skambinti savo telefonu Gošai, kai vienas sedejo už vairo ir norejo sužinoti, kur S. L.. Taip pat S. L. galejo iš jo telefono skambinti Gošai, nes viena karta savo telefonus buvo palikes pastarojo automobilyje ir šis galejo juo pasinaudoti. Jo nuomone, tai paaiškina, kodel V. L. priklausancio turto igijimo diena, kuomet jis neigia vežiojes S. L., iš jo telefono buvo skambinta i Gošos telefona. Taip pat parode, kad jo asmens kratos metu rasti pinigai priklause jo motinai, motina ju dave techninei apžiurai nusipirkti ir vaistams, nes motina buvo po operacijos. Nors su savo šeima gyvena atskirai, taciau kiekviena diena važiuoja pas motina, rupinasi ja. Todel nieko keisto, kad motina atidave jam savo pensija.
Ištirtu irodymu visuma teiseju kolegijai leidžia daryti išvada, kad O. R., veikdamas bendrai su S. L., neteisetai apgaules budu igijo V. L., N. K. priklausanti turta ir pasikesino apgaules budu igyti O. P. priklausanti turta, t.y. padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Kaip matyti iš S. L. ir O. R. parodymu, jie nebuvo nuoseklus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir dave vienas kitam prieštaraujancius parodymus. O. R., neigdamas savo kalte, iš pradžiu aiškino, kad važiavo malku, po to, kad tik palaike S. L. kompanija, ir tik veliau iškele versija, kad važiavo S. L. prašymu, nes šis jam skolindavo pinigu, todel jautesi isipareigojes. Butent tokios pozicijos O. R. laikesi ir teisme. Tuo tarpu S. L., kuris iš pradžiu neige savo kalte ir aiškino, kad jam inkriminuotose vietose nebuvo, automobilio niekam neskolino ir apie sukciavimus nieko nežino, veliau parodymus pakeite, prisipažino del jam inkriminuojamu veiku, o del O. R. dalyvavimo deste tokia pacia versija kaip ir pastarasis, t.y. kad O. R. kartu važiavo jo prašymu, už vairuotoja, o apie daromus nusikaltimus jam nieko nepasakojo. Apeliacines instancijos teismo posedyje S. L. parodymus vel pakeite, parode, kad važiuojant pas O. P. vairavo jis pats, taciau negalejo paaiškinti, kodel apylinkes teisme tvirtino, jog visuomet vairavo O. R.. Kita vertus, apeliacines instancijos teismo posedyje apklausiamas O. R. laikesi ankstesnes pozicijos, t.y. kad automobili vairavo jis. Tuo paciu pažymetina, kad iš minetu asmenu parodymu analizes matyti, jog tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacines instancijos teisme O. R. ir S. L. skirtingai ir nelogiškai aiškino ju asmens kratos metu rastu telefonu naudojimo bei ju abieju bendravimo su Goša aplinkybes. Ivertinant tai, apeliacines instancijos teismas šiuos O. R. ir S. L. parodymus vertina kritiškai, kaip O. R. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybes už padarytus nusikaltimus, o S. L. - siekiant padeti draugui išvengti atsakomybes.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad S. L. versija del buvusios stuburo traumos ir O. R., kaip vairuotojo reikalingumo, priešingai nei kad konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais irodymais. Gi, iš pradžiu S. L. neigdamas savo kalte, aiškino, kad automobiliu naudojosi jis pats, t.y. vadinasi pats ir vairuodavo, o veliau aiškindamas sukciavimo V. L. atžvilgiu aplinkybes, t.y. kad jis važiavo vienas i (duomenys neskelbtini) km., Švencioniu raj., nenurode, kad vairuoti buvo sunku del stuburo traumos. Tuo paciu pažymetina, kad priešingai pirmosios instancijos teisme destytai pozicijai, jog visuomet vairavo O. R., apeliacines instancijos teisme S. L. jau aiškino, kad važiuojant pas O. P. vairavo jis pats, o ne O. R.. Logiškai paaiškinti, kodel pirmosios instancijos teisme nurode kitaip, jis negalejo. Analizuojant O. R. parodymus matyti, kad jis taip pat nebuvo nuoseklus, nes iš pradžiu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parode, kad visa laika vairavo S. L., ir tik veliau nurode, jog visada vairavo jis, t.y. O. R.. Kolegijos vertinimu, toks parodymu nenuoseklumas, atkreipiant demesi i tai, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigunams, nei pirmosios ar apeliacines instancijos teismui nebuvo pateikti jokie S. L. stuburo trauma patvirtinantys rašytiniai irodymai, leidžia daryti pagrista išvada, jog mineta versija buvo iškelta tikslu padeti O. R. išvengti atsakomybes.
Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, tai, kad O. R. duodamas sau palankius parodymus siekia išvengti atsakomybes, liudija ne tik anksciau minetos aplinkybes, bet ir nepasitvirtines pinigu skolinimosi iš S. L. faktas. Iš S. L. parodymu analizes matyti, jog apie pinigu skolinima O. R. jis net neužsimine, atkreipiant demesi i tai, kad kaip nusikaltimo padarymo motyva jis nurode sunkia materialine padeti: nedirba, reikejo pinigu, todel sutiko su Gošos pasiulymu. Taigi, tokie S. L. paaiškinimai, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrista išvada, jog skolinti O. R. pinigu jis negalejo, o jeigu ir butu skolines, neabejotinai jau ikiteisminio tyrimo metu butu nurodes šia aplinkybe. Kita vertus, pats pinigu skolinimas tik pažistamui, kaip kad apeliacineje instancijoje savo tarpusavio ryšius apibudino O. R. ir S. L., teiseju kolegijai nera suprantamas. Atkreiptinas demesys ir i tai, jog pagal O. R. paaiškinimus, jo asmens kratos metu rasti pinigai 964,86 Lt sumoje priklause motinai, kad isigyti technine apžiura ir vaistu. Tuo paciu pažymetina, kad apie tai, jog mineti pinigai priklauso motinai, O. R. nurode tik veliau, o pirmosiose apklausose del pinigu net neužsimine. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. R. motina sunaus nurodytu aplinkybiu nepatvirtino. Kita vertus, jeigu vadovautis O. R. versija, kad motina jam atiduodavo savo pensija, o jis tuo paciu ja prižiuredavo, pirkdavo jai vaistu, isigydavo sau reikalingus daiktus, darytina neabejotina išvada, jog O. R. nebuvo jokio pagrindo skolintis pinigu iš S. L.. Todel, ivertinus šias aplinkybes ir tai, jog S. L. pripažino, kad jo asmens kratos metu rasti ir paimti 590 Lt buvo gauti iš nusikalstamu veiku, darytina neabejotina išvada, kad O. R. asmens kratos metu rasti pinigai taip pat buvo gauti su S. L. darant bendras nusikalstamas veikas.
Teiseju kolegijos nuomone, O. R. ir S. L. susitarima daryti nusikalstamas veikas, irodo ne tik aukšciau aptarti irodymai, bet ir telefonu išklotiniu analize. Nežiurint i tai, kad O. R. neigia ka nors žinojes apie vykdomus nusikaltimus, o S. L. palaiko tokia pozicija ir prisiima visa kalte sau, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo patiketi O. R. parodymais, neva jis atsiliepdavo mašinoje paliktais telefonais ir jeigu ieškodavo S. L., šiam perskambindavo pranešti apie skambuti. Gi, O. R. pirmosios instancijos teisme aiškindamas, kad važiuojant automobiliu Sergejus pastoviai su kažkuo kalbejo telefonu (pagal telefonu išklotines nustatyta, kad tai Goša), tuo paciu tvirtino, jog jeigu iš jo telefono buvo skambinta i Gošos telefono numeri, vadinasi, tuo metu jo telefona turejo S. L., o tai, kad Goša galejo skambinti i jo telefono numeri, aiškino tuo, kad nors Gošos nepažista, šis budavo skambindavo i jo telefona, prašydavo Sergejaus, tada jis perskambindavo Sergejui. Taip pat O. R. apeliaciniame teisme nurode, kad neva dvejais jam priklausanciais telefonais, kurie budavo automobilyje, jis su S. L. naudojosi bendrai. Kolegijos nuomone, tokia naujai iškelta versija O. R. bando paaiškinti, kodel pagal telefonu išklotiniu rezultatus i šiuos du O. R. telefonus buvo nustatyti ieinantys ir išeinantys skambuciai Gošai. Taciau byloje negincytinai nustatyta, kad visuose trijose O. R. asmens kratos metu paimtu telefonu adresu knygelese buvo ivesti net trys Gošos telefonu numeriai, o pagal minetas telefonu išklotines nustatyti ieinantys ir išeinantys skambuciai Gošai, atkreipiant demesi i tai, kad pagal minetu telefonu išklotiniu analize (schema) matyti, jog tuo paciu metu su Goša bendraudavo tiek O. R., tiek S. L. (t. 3, b.l. 188-190). Atsižvelgtina ir i tai, kad S. L., duodamas parodymus apie nusikaltimu aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme net neužsimine apie Gošos skambucius i O. R. telefona ir jo neva naudojimasi O. R. telefonu, ir tik apeliacines instancijos teisme paaiškino, kad Goša i O. R. telefona galejo skambinti del blogo ryšio, kai negalejo prisiskambinti jam, nes Gošai buvo daves O. R. numeri. Taciau nurode, kad nežino, kokiu tikslu tuo paciu metu Gošai skambino jis ir O. R.. Todel, akivaizdu, kad O. R. versija apie tai, jog jo telefonais galejo naudotis S. L., atkreipiant demesi i tai, kad pats S. L. naudojosi dviems telefonais, kai jis buvo pamiršes telefonus automobilyje, kad Gošai skambino tik ieškodamas S. L. ar pan., paneigta byloje ištirtais irodymais. Kolegijos nuomone, neitiketina, jog O. R. girdedamas S. L. su Gošos pokalbius, nesuprato, kokiu tikslu buvo važiuojama i Švencioniu rajona. Juolab, kad pirmosios instancijos teisme S. L. kategoriškai nurode, kad su O. R. yra draugai, Gošos nurodymu važiavo ne tik i Švencioniu rajona pasiimti pinigu, bet ir i Moletu rajona 2009 m. vasario-kovo menesiais (t. 4, b.l. 148). Gi, O. R. pirmosios instancijos teismo posedyje taip pat nurode, kad su S. L. pradejo draugauti (t. 4, b.l. 149). Tai, kad apeliacines instancijos teisme parodymus jie pakeite, tvirtindami, kad tera pažistami, kolegijos nuomone, dar karta parodo ju parodymu nenuosekluma ir S. L. sieki padeti draugui išvengti atsakomybes.
Kolegijos nuomone, duomenys pagal telefonu išklotiniu schemas (t. 3, b.l. 188-190), t. y. tai, kad tiek V. L. priklausancio turto igijimo apgaule diena, tiek N. K. priklausancio turto igijimo apgaule diena, tiek pasikesinimo igyti O. P. priklausanti turta diena vyko aktyvus bendravimas tarp O. R. ir S. L. ir šiu asmenu atskirai su asmeniu vardu Goša, irodo O. R. dalyvavima jam inkriminuotose nusikalstamose veikose. Be to, kaip jau mineta, O. R. ir S. L. parodymu analize rodo, kad jie nebuvo nuoseklus, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodymus keite atsižvelgiant i pareigunu ir teismo objektyviai nustatytas bei pateiktas faktines aplinkybes, kas leidžia daryti išvadas apie šiu asmenu tiksla išvengti baudžiamosios atsakomybes/ padeti bendrui išvengti baudžiamosios atsakomybes.
Atsižvelgdama i tai, kas aukšciau išdestyta, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad O. R. apgaule savo naudai igijo svetima turta, o butent: 2009-04-17, apie 18 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „Goša“, iš anksto susitares ir veikdamas grupeje su juo ir S. L., paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona V. L., gyvenanciai (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti V. L. turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiosios anukas M. K. padare eismo ivyki ir tam, kad anukas išvengtu atsakomybes, turi sumoketi 9000 Lt, ir O. R. kartu su S. L., pastarojo automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., O. R. likus automobilyje Audi 100, Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebeti aplinkos, kad neitu pašaliniai asmenys, o S. L. užejus i V. L. gyvenamaji nama ir paemus iš nukentejusiosios 4000 Lt, šiuos pinigus užvalde apgaules budu, tuo nukentejusiajai padarydamas 4000 Lt turtine žala, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Be to, O. R. apgaule savo naudai igijo svetima turta, o butent: 2009-04-18, apie 16-17 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „Goša“, iš anksto susitares ir veikdamas grupeje su juo ir S. L., paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona N. K., gyvenanciam (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti N. K. turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiojo giminaitis P. B. padare eismo ivyki ir už eismo ivykio metu padaryta žala turi sumoketi 1000 Lt, ir O. R. kartu su S. L., pastarojo automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., O. R. likus automobilyje Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebeti aplinkos, kad neitu pašaliniai asmenys, o S. L. užejus i N. K. gyvenamaji nama ir paemus iš nukentejusiojo 1000 Lt, šiuos pinigus užvalde apgaules budu, tuo nukentejusiajam padarydamas 1000 Lt turtine žala, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Taip pat O. R. apgaule savo naudai pasikesino igyti svetima turta, o butent: 2009-04-21, laikotarpyje nuo 16-18 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „Goša“, iš anksto susitares ir veikdamas grupeje su juo ir S. L., paskambino iš judriojo ryšio telefono aparato i fiksuoto ryšio telefona O. P., gyvenanciai (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., siekdamas apgaules budu užvaldyti jos turta – pinigus, melagingai praneše, kad nukentejusiosios anukas Ricardas padare eismo ivyki ir tam, kad anukas išvengtu atsakomybes, reikalinga sumoketi 10000 Lt, O. R. kartu su S. L., pastarojo automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus i (duomenys neskelbtini), Švencioniu r., ir palikus automobili 300 metru atstumu nuo gyvenamojo namo ir O. R. likus automobilyje stebeti aplinkos, kad neitu pašaliniai asmenys, o S. L. atejus prie O. P. gyvenamojo namo paimti pinigu, nusikalstamos veikos nebaige, nes buvo sulaikytas policijos pareigunu, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Skiriant O. R. bausme, teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni ir pobudi, stadija, kaltes forma, kaltininko asmenybe, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu buvima bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Bylos duomenimis, O. R. nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, anksciau 8 kartus teistas, ankstesniais nuosprendžiais pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobudžio nusikalstamas veikas nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu, teistumas išnykes. Be to, skiriant pastarajam bausme bei nustatant jos dydi atsižvelgiama i tai, kad padare du tycinius nusikaltimus ir pasikesino padaryti viena tycini nusikaltima, kurie priskiriami nesunkiu nusikaltimu kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), kad nusikaltimo nebaige del nuo jo valios priklausanciu aplinkybiu, nes buvo sulaikytas policijos pareigunu. Butina atsižvelgti i tai, kad nusikaltimai buvo daromi prieš senyvo amžiaus žmones, informuojant juos apie ju šeimos nariams ir artimiesiems kilusia nelaime ar pavoju, kas sukele didelius pergyvenimus šiems asmenims. Padaryta nusikalstimais žala neatlyginta. Teiseju kolegija nenustate O. R. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažistama tai, kad nusikaltimus jis padare veikdamas bendrininku grupeje (LR BK 60 str. 1 d. 1).
Motyvai del S. L. bausmes paskyrimo
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog prokurore apeliaciniame skunde pagristai nurode, kad apylinkes teismas nepagristai pripažino S. L. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padares jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), delko buvo paskirta aiškiai per švelni bausme.
Apeliacines instancijos teismo nuomone, S. L. teiginys, kad jis prisipažino del jam inkriminuojamu veiku ir nuoširdžiai gailisi, yra deklaratyvus. Pagal iprastini baudžiamojo istatymo aiškinima ir susiklosciusia teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybe lengvinanti aplinkybe nera nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo, jos nustatymas turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma: pranešima apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. iškart po sulaikymo neige bet kokio sukciavimo fakta, teigdamas, kad atvažiavo malku, o veliau tik verciamas objektyviu aplinkybiu – kai nukentejusiuju buvo atpažintas kaip asmuo, atejes paimti pinigus, prisipažino kaltu ir dave parodymus, atkreipiant demesi i tai, kad nutylejo apie O. R. dalyvavima nusikaltimuose, keite parodymus tikslu padeti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybes. Teiseju kolegijos nuomone, tokia S. L. pozicija, kai neigiamos esmines aplinkybes liudija S. L. nenuoširduma. Kolegijos vertinimu nera pagrindo pripažinti atsakomybe lengvinancios aplinkybes, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Toks vertinimas atitinka istatymo nuostatas ir teismu praktikos patirti.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. L. griežciausia straipsniu sankcijoje numatyta bausmes ruši - laisves atemima, pagristai atsižvelge i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni ir pobudi, kad S. L. padare du tycinius nusikaltimus ir pasikesino padaryti viena tycini nusikaltima. Nusikaltimai savanaudiški, buvo daromi prieš senyvo amžiaus žmones, informuojant apie ju šeimos nariams ir artimiesiems kilusia nelaime ar pavoju, kas ypatingai parodo kaltininku savanaudiškuma. Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino S. L. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikaltimus jis padare veikdamas bendrininku grupeje (LR BK 60 str. 1 d. 1). Taciau teiseju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad LR BK 75 str. nuostata S. L. atžvilgiu buvo pritaikyta nepagristai. Kaip teisingai nurode prokurore, LR BK 75 str. gali buti taikomas tuomet, kai teismas prieina išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Išnagrinejusi bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentus, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija prieina išvados, kad nera pagrindo manyti, jog bausmes atidejimo atveju S. L. bus sulaikytas nuo nusikalstamu veiku darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis istatymu ir nebenusikals, bei tuo bus užtikrintas teisingumo principo igyvendinimas. Tuo paciu pažymetina, kad S. L. asmenybe, nusikaltimu padarymo motyvai ir tikslai, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad pastarojo nusikalstami poelgiai nera atsitiktiniai, kad nuteistasis nera nuoširdus. Nuteistajam skirtina reali laisves atemimo bausme.
Atsižvelgiant i tai, jog konstatuota, kad nusikalstamas veikas S. L. ir O. R. padare veikdami bendrai, o tai reiškia, suvokdami savo veikos padarinius ir ju siekdami, taigi veikdami bendra tycia, todel atsako už bendrai del ju nusikalstamu veiku kilusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad del nusikalstamu veiku nukentejusiajai V. L. buvo padaryta 4000 Lt turtines žalos, nukentejusiajam N. K. – 1000 Lt turtines žalos. Ši žala nukentejusiesiems atlygintina solidariai iš S. L. ir O. R., nes žala padaryta ju bendrais veiksmais (LR BK 109 str., 115 str.), atimant dali iš nuteistuju paimtu pinigu lygiomis dalimis, nukreiptinu civiliniu ieškovu ieškiniams patenkinti.
Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 1 p., daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, t.y. judriojo ryšio telefono aparatas Nokia 3100 1MEI (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparatas Nokia 6100 IMEI (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparatas Samsung SGH-E900 IMEI (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Švencioniu r. PK, - konfiskuotini. Iš O. R. paimti pinigai - 964,86 Lt, kaip ir iš S. L. paimti pinigai – 590 Lt, saugomi Vilniaus apskrities VPK Finansu skyriuje, - skaiciuojant nuo bendros šiu pinigu sumos lygiomis dalimis gražintini nukentejusiesiems turtines žalos daliniam atlyginimui.
Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismas spresdamas S. L. nuosavybes teise priklausancio automobilio Audi 100 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini), saugomo UAB „Varimeda“, likima, nepagristai pritaike LR BK 72 str. 2 d. nuostata ir konfiskavo automobili, kaip nusikaltimu padarymo priemone. Pagal LR BK 72 str. 2 d. turi buti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstama veika kaip irankis ar priemone. Pagal formuojama teismu praktika, BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonemis pripažistami irenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kuri kaltininkas naudoja tam, kad sudarytu salygas ar palengvintu nusikalstamos veikos padaryma. Visu pirma tokia priemone pripažistamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t.y. kai pakeista jo paskirtis ar savybes. Pagal teismu praktika, nenustacius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padaryma, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažistamas, todel negali buti konfiskuojamas. Vien tai, kad kaltininkas nusikaltima padare vairuodamas savo automobili, neduoda pagrindo laikyti šio automobilio nusikaltimo priemone (kasacine byla Nr. 2K-346/2004). Todel S. L. nuosavybes teise priklausantis automobilis Audi 100 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui isiteisejus jam gražintinas.
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacinis skundas tenkinamas, Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendis keistinas dalyje del netinkamo baudžiamojo istatymo taikymo ir del to neteisingai paskirtos bausmes, netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu (LR BPK 328 str. 1, 2, 4 p.), taip pat naikinamas dalyje del nepagristo išteisinimo (LR BPK 329 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 4 p., 329 str. 2 p.,
nusprende:
Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores apeliacini skunda patenkinti.
Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendi dalyje del O. R. išteisinimo panaikinti ir priimti nauja sprendima: O. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (V. L. turto užvaldymas) ir nubausti laisves atemimu vieneriems metams dviems menesiams; O. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (N. K. turto užvaldymas) ir nubausti ji laisves atemimu vieneriems metams trims menesiams; O. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d.,182 str. 1 d. ir nubausti laisves atemimu vieneriems metams trims menesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir O. R. galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima vieneriems metams septyniems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. I paskirtos bausmes laika, vad. LR BK 66 str., iskaityti sulaikymo ir suemimo laikotarpi nuo 2009 04 21 iki 2009 05 13.
Kardomasias priemones paskirtas O. R. – rašytini pasižadejima neišvykti bei dokumento paemima ir ipareigojima periodiškia registruotis policijos istaigoje, nuosprendžiui isiteisejus, - panaikinti.
Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendi dalyje del bausmes paskyrimo S. L. pakeisti: S. L., pripažintam kaltu pagal LR BK 182 str. l d. (V. L. turto užvaldymas), paskirti laisves atemima šešiems menesiams; S. L., pripažintam kaltu pagal LR BK 182 str. l d. (N. K. turto užvaldymas), paskirti laisves atemima aštuoniems menesiams; S. L., pripažintam kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. l d., paskirti laisves atemima dešimciai menesiu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir S. L. galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima vieneriems metams penkiems menesiams.
Panaikinti nuosprendžio dali, kuria S. L. buvo taikytas LR BK 75 str. ir paskirtos bausmes vykdymas buvo atidetas ir nustatyti jam paskirta vieneriu metu penkiu menesiu laisves atemimo bausme atlikti pataisos namuose. I paskirtos bausmes laika, vad. LR BK 66 str., iskaityti sulaikymo ir suemimo laikotarpi nuo 2009 04 21 iki 2009 05 13.
Bausmes pradžia O. R. ir S. L. skaiciuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendi, dienos.
Likusia nuosprendžio dali S. L. atžvilgiu palikti nepakeista.
Pakeisti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendi dalyje del daiktu, turinciu reikšmes bylai tirti ir nagrineti bei del civiliniu ieškiniu išsprendimo:
S. L. nuosavybes teise priklausanti automobili Audi 100 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini), saugoma UAB „Varimeda“, nuosprendžiui isiteisejus gražinti jo savininkui;
Judriojo ryšio telefono aparata Nokia 3100 1MEI (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparata Nokia 6100 IMEI (duomenys neskelbtini), judriojo ryšio telefono aparata Samsung SGH-E900 IMEI (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities VPK Švencioniu r. PK, - konfiskuoti;
Iš O. R. paimtus pinigus - 964,86 Lt bei iš S. L. paimtus pinigus – 590 Lt (viso paimtu pinigu suma yra 1554,86 Lt), saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansu skyriuje, lygiomis dalimis, t. y. po 777,43 Lt nukreipti nukentejusiesiems V. L. ir N. K. padarytos turtines žalos daliniam atlyginimui.
V. L. ir N. K. civilinius ieškinius patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš S. L. ir O. R. V. L. 3222,57 Lt, N. K. 222,57 Lt turtinei žalai atlyginti; priteisti solidariai iš S. L. ir O. R. valstybes naudai 48 Lt teismo turetu pašto išlaidu.
Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.