Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-360/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
1A-161-360/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17676-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
K. K., V. N., E. Š., E. Š. V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-360/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17676-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 2.4.6.4.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. K., V. N. bei nuteistojo E. Š. gynėjos advokatės V. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-04-06 nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2022-12-12 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2023-02-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeista subendrinta bausme ir 2023-01-25 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios naujuoju nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį 2022-12-12 ir 2023-01-25 nuosprendžiais paskirtų subendrintų švelnesnių bausmių ir galutinė subendrinta bausmė V. N. paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. N. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022-10-21 iki 2023-04-06 ir atlikta bausmė pagal 2022-12-12 Plungės apylinkės teismo ir 2023-01-25 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį; E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2023-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios 2023-03-03 nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė E. Š. paskirta - laisvės atėmimas 4 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-02-08 iki 2021-03-12, nuo 2022-10-25 iki 2023-04-06 ir atlikta bausmė pagal 2023-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį.

Nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų K. K., V. N. ir E. Š. ADB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) , priteista 2637,36 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų K. K., V. N. ir E. Š. V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) , priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistųjų K. K., V. N. ir E. Š. priteista lygiomis dalimis 3000 Eur, iš kiekvieno priteisiant po 1000 Eur, proceso išlaidų nukentėjusiesiems M. K. ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. K., V. N. ir E. Š. nuteisti už tai, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: veikdami bendrininkų grupe, 2020 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2020-05-07, K. K. iš keršto užsakius padegti V. K. priklausantį automobilį “Audi A7”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) M. K., K. K. parūpinus šio nusikaltimo padarymo įrankį - butelį su padegamuoju skysčiu - dyzelinu bei parodžius, kokiu adresu minėtą automobilį galima rasti, 2020-05-08 apie 01.08 val. daugiabučio namo nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), V. N. su savimi atsineštu, K. K. parūpintu degiu skysčiu - dyzelinu apipylė automobilio “Audi A7”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, o E. Š. jį padegė. Kilusio gaisro metu išdegė automobilio vairuotojo pusės priekinio sparno plastikinis posparnis ir po juo buvę elektros instaliacijos laidai, dugno apsauga, apsilydė stiklų valytuvas ir plastikinė dalis tarp variklio dangčio šalia priekinio stiklo. Nukentėjusiesiems V. K. ir M. K. padaryta 2637,36 Eur turtinė žala.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas jam parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri yra per griežta. Apeliantas pažymi, kad prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų, padengė didžiąją žalos dalį. Jis praeityje neteistas, dirba, turi savo verslą, išlaiko šeimą, mažametį vaiką. Laisvės atėmimo bausmė pašalins iš normalios socialinės aplinkos, sutrukdys gauti legalias pajamas ir taip sugriaus gyvenimo planus.

3. Nuteistasis V. N. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, įskaičiuoti 5 sulaikymo mėnesius nuo 2020-11-30 iki 2021-04-30, sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, nebuvo atsižvelgta į atvirą prisipažinimą, nuoseklų parodymų davimą. Neįskaičiuoti sulaikymo 5 mėnesiai šiame tyrime, nors E. Š. tai buvo padaryta. Apeliantas teigia, kad bausmė per griežta, teismų praktikoje skiriamos švelnesnės, iki 1 metų bausmės.

4. Nuteistojo E. Š. gynėja advokatė V. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti E. Š. skirtą bausmę, sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį taip pat proceso išlaidų dydį.

4.1. Nurodo, kad E. Š. ikiteisminio tyrimo metu, jam įteikus pranešimą apie įtarimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė asmenis, su kuriais padarė inkriminuotą veiką. Teisiamojo posėdžio metu savo pozicijos nekeitė ir davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl neapgalvotų savo veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių. Teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau neįvertinta ta aplinkybė, kad E. Š. pripažinus kaltę pagal BK 64¹ str., byla galėjo būti nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vis dėl to tam sutrukdė kito kaltinamojo K. K. kaltės nepripažinimas. Atlikęs bausmę pagal 2018-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį, E. Š. neturėjo darbo ir pragyvenimo šaltinio, todėl sutiko su V. N. pasiūlymu už atlygį padėti padegti automobilį. Nors E. Š. teistas ne vieną kartą, tačiau daugiau kaip pusę nusikaltimų jis padarė būdamas nepilnametis. Pripažintina, kad asmenims, paleistiems į laisvę atlikus bausmę laisvės atėmimo vietose, sunku integruotis į visuomenę, rasti darbą. Tik 2022-06-16 E. Š. pavyko įsidarbinti statybos darbininku. Į bylą pateikta išduota E. Š. charakteristika, kurioje nurodyta, kad E. Š. tinkamai atlieka pavestą darbą, drausminių nuobaudų neturi. Taigi paneigtina teismo nurodyta aplinkybė, kad jis nekeičia gyvenimo būdo. Manytina, kad yra pakankamas pagrindas suteikti E. Š. galimybę įrodyti, kad jis gali pasitaisyti, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą ir pateisinti teismo parodyta pasitikėjimą. Padegtas automobilis, kuris priklausė V. K., visiškai nesudegė, o tik buvo apgadintas. Šiuo metu automobilis pilnai atstatytas. Nuteistasis pilnai sutiko su draudimo įmonės pareikštu civiliniu ieškiniu ir nurodė, kad esant galimybei žalą atlygins. Nesutiktina su teismo išvada, kad šiuo inkriminuotu apysunkiu nusikaltimu padaryta didelė žala nukentėjusiesiems. Gaisro metu tik išdegė automobilio vairuotojo pusės priekinio sparno plastikinis posparnis ir po juo buvę elektros instaliacijos laidai, dugno apsauga, apsilydė stiklų valytuvas ir plastikinė dalis tarp variklio dangčio šalia priekinio stiklo. Pagal į bylą pateiktą sąmatą automobilio remonto išlaidos sudarė 2637,36 Eur. Tuo tarpu didelės vertės turtas yra 12 500 Eur ir daugiau (BK 190 straipsnio l dalis), o šiuo konkrečiu atveju visuotinai pavojingu būdu sugadinto turto mastas yra 2637,36 Eur.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, nepakankamai išanalizavo visus nurodytus kriterijus, neįvertino kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmės sprendžiant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad automobilio savininkas atėjo, kai gaisras jau buvo užgesintas. Liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiųjų deklaratyvius parodymus, kad jų vaikai ir jie patys matė degantį automobilį, vaikų išgąstį ir jų pačių patirtą emocinį šoką, matant degantį automobilį. Tikėtina, kad nukentėjusieji V. K. ir M. K. patyrė neturtinę žalą, nes dėl sugadinto automobilio, jį padegus, nukentėjusieji galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad padegant automobilį buvo pasikėsinta į nukentėjusiųjų nuosavybę, nekeliant pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai. Nusikalstama veika nesukėlė ilgalaikių pasekmių nukentėjusiesiems. Automobilis, kuris priklausė nukentėjusiesiems, dėl jo padegimo nebuvo visiškai sunaikintas, o tik apgadintas, ir atlikus jo remontą, jo eksploatacija visiškai atstatyta. Automobilio remonto išlaidos nukentėjusiesiems atlygintos. Automobilio remonto darbai užtruko neilgai, be to, kaip nurodė V. K., jie turėjo du automobilius, todėl susisiekimo galimybės nebuvo apribotos ar sumažintos. Teismas, nustatydamas V. K. ir M. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į E. Š. interesus. E. Š. neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi mažametį vaiką, kuriam būtinas materialinis išlaikymas, o po bausmės atlikimo bus sunku susirasti pastovų darbą ir gauti nuolatines pajamas, iš kurių būtų galima atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Neatsižvelgta į teismų praktiką.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteista atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistiną proceso išlaidų dydį, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, nes padarytas apysunkis nusikaltimas, E. Š. visiškai pripažino savo kaltę, viso proceso metu abiem nukentėjusiesiems atstovavo vienas atstovas, byloje nagrinėti klausimai tiek procesine, tiek teisine prasme nebuvo sudėtingi, o taikytinos teisės normos buvo aiškios, nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai. Teismas, spęsdamas dėl proceso išlaidų dydžio, be kita ko, turėjo atsižvelgti į tai, kad patenkinta tik 0,08 dalis (8 proc.) civilinio ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos. Taigi, teismas, nusprendęs tenkinti nukentėjusiųjų prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo visa apimtimi ir priteisęs iš E. Š. tokio paties dydžio proceso išlaidas kaip ir iš kitų nuteistųjų, nuosprendyje tokio savo sprendimo nemotyvavo, nepasisakė dėl E. Š. atsakomybės dydžio lyginant su kitų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiesiems taip pat keistina šias išlaidas sumažinant.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo visus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliaciniuose skunduose keliami bausmių individualizavimo klausimai, prašoma bausmes švelninti, be to, nuteistojo E. Š. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde prašoma sumažinti iš E. Š. priteistą neturtinę žalą bei proceso išlaidų dydį. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo.

7. Nuteistieji pripažinti kaltais pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės skyrimas kiekvienam nuteistajam motyvuotas. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistųjų padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes.

8. Nuteistajam K. K. paskirta straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. Kolegija nemano, jog apeliantas nubaustas per griežtai. Jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nors Lietuvoje neteistas, tačiau šiuo metu nuteistajam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl labai sunkaus nusikaltimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog šiuo metu pirmosios instancijos teisme dar nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas sunkaus ir nesunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, esama duomenų apie K. K. teistumą užsienyje (Airijoje). Nuteistasis baustas administracine tvarka. Taigi, nors K. K. Lietuvoje laikomas neteistu, tačiau bylos duomenys necharakterizuoja asmens kaip preciziškai besilaikančio įstatymų reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymėtas ir apelianto vaidmuo nusikaltimo padaryme, jis buvo iniciatorius ir organizatorius, dėl jo organizuotos nusikalstamos veikos padaryta didelė žala nukentėjusiesiems, nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors K. K. pažymi, kad prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų, padengė didžiąją žalos dalį, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Iš bylos duomenų matyti, jog K. K. kaltę pripažino iš dalies, be to, tai padarė teisme, iš esmės dėl surinktų įrodymų, todėl jam pagrįstai nepripažinta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Žalos atlyginimas K. K. pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę kaip ir į aplinkybę, jog K. K. turi šeimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog dirba, turi verslą, bausmė sugriaus gyvenimo planus, tačiau šie argumentai nepakankami vertinti, jog skundžiamu nuosprendžiu bausmė individualizuota netinkamai. Pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, kuri, natūralu, gali sukelti nepatogumų ir tai yra natūralus nusikalstamo elgesio rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu, o bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

9. Nuteistajam V. N. paskirta straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. Nėra pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai. Jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje ne kartą teistas, be to, ne kartą teistas ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tai rodo, jog nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų, visuotinai priimtinų elgesio normų. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog neatsižvelgta į jo prisipažinimą ir nuoseklų parodymų davimą, priešingai, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę. Nuteistojo atsakomybę, kaip ir kitų, sunkina tai, jog jie nusikalto bendrininkų grupe. Apeliantas užsimena, jog teismų praktikoje už panašias veikas skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau kiekvienu atveju, pripažinus, jog asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, bausmė individualizuojama, todėl net ir už tas pačias nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims skiriamos skirtingos bausmės. Šiuo atveju nuteistajam paskirta sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkį atitinkanti bausmė, kurios dydis nei rūšis abejonių nekelia. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas buvo šališkas, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis šališkumą sieja su jo netenkinančios bausmės paskyrimu. Nuteistojo netenkinančio sprendimo priėmimas savaime nerodo teismo šališkumo. Šiuo atveju skiriant V. N. bausmę, buvo tinkamai įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma.

10. Apeliaciniame skunde V. N. prašo į bausmės laiką papildomai įskaityti 5 mėnesių laikotarpį, nuo 2020-11-30 iki 2021-04-30, kurį, kaip teigia, buvo sulaikyme. Toks prašymas nepagrįstas. Skundžiamo nuosprendžio byloje ikiteisminio tyrimo metu V. N. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo skirta, todėl įskaityti šį laikotarpį į skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

11. Nuteistajam E. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta švelnesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. E. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje ne kartą teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, tokiu elgesiu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rodo, jog išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų, visuotinai priimtinų elgesio normų. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad E. Š. prisipažino, davė parodymus, gailėjosi, tačiau tai skundžiamu nuosprendžiu pripažinta E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad padegtas automobilis visiškai nesudegė, buvo apgadintas, yra pilnai atstatytas, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje Nagrinėjamu atveju didesnės žalos išvengta dėl aplinkinių aktyvių veiksmų gesinant padegtą automobilį. Šiuo atveju E. Š. asmenybė leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat ir tai, kad darbdavio nuteistasis buvo charakterizuojamas teigiamai, turi išlaikyti sūnų, buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, pirmosios instancijos teismas E. Š. teisingai paskyrė sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę.

12. Gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašoma jį sumažinti, atsižvelgti, jog nusikalstama veika nesukėlė ilgalaikių padarinių, automobilio eksploatacija atstatyta, šeima turėjo ir kitą automobilį, todėl susisiekimo galimybės nebuvo apribotos, teiginiai apie šoką dėl degančio automobilio deklaratyvūs, kadangi savininkui atėjus, gaisras jau buvo užgesintas, be to, neatsižvelgta į E. Š. turtinę padėtį, teismų praktiką. Apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

13. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų nurodytomis bei pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jiems padarytos žalos pasireiškimą, konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai vertino tai, kad dėl nusikaltimo šeima patyrė išgąstį, didelį stresą, įtampą dėl nežinomybės ir žiniasklaidos bei aplinkinių dėmesio, nepatogumus, nerimą ir baimę, turėjo kviestis gelbėjimo tarnybas, buvo į tai įtraukti ir išgąsdinti nepilnamečiai vaikai, patyrė didelius nepatogumus dėl automobilio remonto. Kolegija papildomai pastebi, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais, įžūliais nuteistųjų veiksmais, kurie buvo iš anksto suplanuoti, pasirinktas pavojingas turto sugadinimo būdas (automobilio padegimas). Rimtesnių pasekmių išvengta dėl kaimynų rūpestingumo, kurie, pastebėję degantį automobilį, suskubo šį gesinti. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog E. Š. neturi turto, tačiau, kaip matyti, nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus. Nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į šiuo atveju reikšmingų aplinkybių visumą, neprieštarauja teismų praktikai, yra protingas, proporcingas, atitinka kaltininko ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo principus. Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiesiems, pakankamai atsižvelgė į įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kitas reikšmingas aplinkybes, todėl mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti iš E. Š. priteistų proceso išlaidų dydį. Skundžiamu nuosprendžiu iš E. Š. priteista 1000 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog neatsižvelgta į bylos sudėtingumą, nuteistojo kaltės pripažinimą, atsakomybės dydį, patenkintus reikalavimus, tačiau šie argumentai proceso išlaidų dydžio klausimu neduoda pakankamo pagrindo daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiesiems buvo teikiama teisinė pagalba, parengtas civilinis ieškinys, užtruko ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiųjų interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos už advokato paslaugas adekvačios, pagrįstos rašytiniais dokumentais, todėl pagrįstai priteistos nukentėjusiesiems iš kaltu pripažinto asmens.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų K. K., V. N. bei nuteistojo E. Š. gynėjos advokatės V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Savinijus KatauskasLinas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė