Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-317/2020 A. O. kaltinamas:

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, grupuotės lyderių nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, padarė neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.

1.2. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, padarė pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka A. O. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir pakeisti A. O. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Gynėjo nuomone, kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nesant suėmimo taikymo pagrindų, taip pat kardomosios priemonės – suėmimo taikymas ne tik neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, bet prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai.

4.2. Gynėjo teigimu, suėmimo terminas A. O. pratęstas nenustačius šiai kardomajai priemonei taikyti būtinų pagrindų. Nors remiantis baudžiamojo proceso įstatymo formuluote bei teismų praktika nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojimai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti skiriamas ir nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tuo labiau kad A. O. jau gana ilgą laiką yra suimtas ir šis laikotarpis bus įskaitytas į paskirtą bausmę. Taikant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgtina ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. A. O. Lietuvos Respublikoje turi gyvenamą vietą, gyvena su sutuoktine, veda su ja bendrą ūkį, su kuria palaiko santykius ir būdamas suimtas, turi 3 nepilnamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo. Taigi, kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva vertintini kaip tvirti. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, A. O. neturi jokių ryšių užsienyje, o už tai, kad tokių ryšių galimai turi neva jo bendrininkai, kaltinamasis atsakyti negali. Todėl argumentuoti suėmimo taikymą vien gręsiančių bausmių griežtumu negalima. Kita vertus, už A. O. inkriminuotas nusikalstamas veikas straipsnių sankcijose numatytos minimalios bausmės yra pakankamai žemos, netgi leidžiančios pretenduoti į lygtinį paleidimą. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo nurodoma, kad paskutinė A. O. inkriminuota veika padaryta tik 2011 metais, t. y. prieš 9 metus, be to, kaltinamojo galimai padarytos veikos yra visiškai buitinio pobūdžio, t. y. nesunkus ir sunkus kūno sužalojimai.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apygardos teismas tolimesnį suėmimo A. O. taikymą argumentuoja ir kito ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis neva A. O. yra siejamas su nusikalstamu susivienijimu, kuris veikė daugelyje užsienio valstybių, iš nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikaltimų galimai buvo gaunamos lėšos pragyvenimui ir kt. Tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 medžiaga nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas, todėl ja negalima remtis sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo klausimus nagrinėjamoje byloje. Pažymima ir tai, kad gynyba negina A. O. nurodytame kitame ikiteisminiame tyrime. Visgi jei vadovautis kito ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai būtina atsižvelgti, kad A. O. vienintelis tarp suimtų asmenų, kuriam įtarimai pareikšti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o ne šio straipsnio 3 dalį. Be to, A. O. nuo 2011 metų buvo suimtas ir atlikinėjo bausmę, todėl jo dalyvavimas nusikalstamame susivienijime yra labai abejotinas. Minėto kito ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis negalima vadovautis dar ir todėl, kad minėtame ikiteisminiame tyrime A. O. jau buvo suimtas maksimalų BPK 127 straipsnyje numatytą laikotarpį. Taip pat kiti teisiamieji (viso 9 asmenys) šiame procese dalyvauja su iš esmės analogiško dydžio užstatais, analogiškais kaltinimais ir įtarimais ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10.

4.4. Gynėjo nuomone, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės A. O. parinkimo, įvertintina ir BK 63 straipsnio nuostatų taikymo galimybė priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje A. O. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos padarytos 2010 ir 2011 metais. Tačiau A. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, iš kurios A. O. yra atlikęs 3,5 metų. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais nauju nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos ir į galutinę subendrintą bausmę turi būti įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė. Taigi, net ir pripažinus A. O. kaltu nagrinėjamoje byloje, į jam paskirtą bausmę turės būti įskaitytas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikotarpis. Kadangi nagrinėjamoje byloje A. O. jau yra suimtas 30 mėnesių, todėl A. O. faktiškai jau yra atlikęs 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai leidžia suabejoti, ar A. O. nebus laikomas suimtas ilgesnį laikotarpį nei jam galimai bus paskirta galutinė subendrinta bausmė.

4.5. Skunde akcentuojamas ir piktnaudžiavimas BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatomis. BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariams suėmimas ikiteisminio tyrimo metu negali trukti ilgiau nei 18 mėnesių. Tos pačios nusikalstamos veikos, kurios inkriminuotos kaltinamiesiems nagrinėjamoje byloje, buvo tiriamos ir ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10, kur pagal įtarimų formuluotes šias veikas padarė asmenys veikdami nusikalstamame susivienijime. Atskyrus ikiteisminius tyrimus ir perdavus bylą į teismą, įtarimai buvo pakeisti į dalyvavimą organizuotoje grupėje, nors kitos formuluotės kaltinime liko tos pačios. Iš to galima spręsti, jog realiai teismui yra perduoti nagrinėti nusikalstamo susivienijimo galimai padarytų kelių veikų epizodai. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. O. išbuvo suimtas maksimalų leidžiamą laiką – 18 mėnesių, todėl BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimams apeiti buvo sugalvota kaltinimus pašvelninti iki organizuotos grupės ir bylą atiduoti į teismą, o suėmimo taikymą toliau argumentuoti tuo pačiu ikiteisminiu tyrimu Nr. 23-1-00696-10.

4.6. Be to, tolimesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas A. O. neatitinka EŽTT praktikos. Skunde cituojamas EŽTT sprendimas byloje WRONA prieš Lenkiją (Pareiškimas Nr. 29345/09), kurioje buvo sprendžiama dėl dviejų metų vienuolikos mėnesių ir penkiolikos dienų suėmimo termino atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos garantuoja asmens teisę būti paleistam proceso metu. Tik pirminėje proceso stadijoje suėmimo taikymą galima grįsti tokiomis aplinkybėmis kaip inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, pobūdis (pavyzdžiui, nusikalstamų veikų padarymas galimai veikiant organizuotai), būtinybe surinkti didelį kiekį įrodymų ir nustatyti kiekvieno iš įtariamųjų (kaltinamųjų) atsakomybės laipsnį, užtikrinti tinkamą proceso eigą (iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, surašytas kaltinamasis aktas bei išklausyti kaltinamųjų ir svarbiausių liudytojų parodymai), tačiau šiomis aplinkybėmis negalima grįsti ilgą laiką besitęsiančio suėmimo. Vertinant EŽTT suformuotus kriterijus nagrinėjamos bylos kontekste, pažymima, kad Kauno apygardos teisme svarbiausi kaltinimui liudytojai (H. B. ir A. Z.) jau yra apklausti, šiuo metu procese yra suplanuotos kaltinamųjų apklausos ir prašymų pateikimas, todėl, gynėjo manymu, tolimesnis suėmimo A. O. taikymas laikytinas pertekliniu.

4.7. Gynėjo nuomone, dabartinėje proceso stadijoje svarstytinas klausimas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių A. O. skyrimo. Už kaltinamąjį yra iš viso įmokėta 15 000 Eur kaip užstatas, papildomai pritaikius areštą ir intensyvią priežiūrą, BPK 119 straipsnio tikslai būtų pasiekti ir be pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus kaltinamojo A. O. gynėjo skundą bei įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas, 2020 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. O. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę. Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad apygardos teismo priimtoje nutartyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas formaliais pagrindais, priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo įvertinta kardomosios priemonės termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių visuma, o ne atskiros iš šių aplinkybių.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

7.1. Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

7.2. Pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės kompetentingų institucijų surinktoje medžiagoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

8. A. O. kaltinamas padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

9. Kaip vieną iš kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindų apygardos teismas nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kad kaltinamasis A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

9.1. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

9.2. A. O. kaltinamas padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. Už labai sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 135 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir šiomis aplinkybėmis taip pat gali būti grindžiamas suėmimo taikymas. Sutiktina su tuo, kad vien galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Tačiau priimant skundžiamą nutartį apygardos teismas vadovavosi ne tik šiomis aplinkybėmis, o kaltinamojo galimą pasislėpimo nuo teismo riziką vertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių kontekste. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. O. iki sulaikymo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, turi mažamečių vaikų. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo turimus socialinius (šeiminius, darbinius) ryšius, bet joms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, vertinant teismo išvados, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo pagrįstumą, kaip tai daroma skunde. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą įvertinti ir kitas suimtojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes kaip teistumas, galimi ryšiai užsienyje, ką ir padarė apygardos teismas. A. O. anksčiau yra teistas 4 kartus tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, pastarąjį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje. Kaltinamasis turi Jungtinėje Karalystėje gyvenantį brolį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. O. inkriminuotos nusikalstamos galimai padarytos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje, buvo gerai organizuotos ir suplanuotos. Taip pat A. O. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10, kuriame A. O. įtariamas dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, veikusiame ir Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje bei kitose užsienio valstybėse. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. O. gali turėti ryšių užsienyje.

9.3. Taigi, įvertinus ne tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas bei baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

10. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas.

10.1. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

10.2. A. O. kaltinamas galimai padaręs ir vieną sunkų bei du labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, sprendžiant dėl suėmimo taikymo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atsižvelgiama į ankstesnius asmens teistumus kaip į vieną iš asmenį charakterizuojančių aplinkybių. A. O. praeityje yra 4 kartus teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, pastarąjį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. A. O. pavojingumą patvirtina ir tai, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos veikiant organizuota grupe, disponuojant šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, nebuvo atsitiktinės, o gerai organizuotos ir suplanuotos.

10.3. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas A. O. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Atmetami kaip nepagrįsti kaltinamojo A. O. gynėjo teiginiai, jog pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepagrįstai buvo vadovautasi kaltinamojo atžvilgiu atliekamo kito ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 duomenimis. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgtina sprendžiant dėl suėmimo taikymo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į atskiras aplinkybes iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, apibūdinančias kaltinamojo asmenybės pavojingumą, galimus ryšius užsienyje, kurios yra reikšmingos, sprendžiant, ar byloje yra pagrindai kardomosios priemonės – suėmimo taikymui.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais dėl BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų suėmimo taikymo terminų pažeidimų. A. O. šiuo metu yra suimtas daugiau nei 2 metus ir 6 mėnesius. Tačiau BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti terminai dėl maksimalios suėmimo turimės taikytini tik ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti ir A. O., šiuo metu yra nagrinėjama teisme. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kadangi A. O. už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų, todėl šiuo metu suėmimo taikymo kaltinamajam terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Taip pat skunde nepagrįstai prašoma atsižvelgti ir į galimą BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymą apkaltinamojo nuosprendžio A. O. priėmimo atveju, skaičiuojant ne tik nagrinėjamoje byloje suėmime išbūtą laikotarpį, bet ir ankstesniu nuosprendžiu A. O. atliktą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio nuostatų taikymas yra ne skundą dėl suėmimo termino pratęsimo nagrinėjančio aukštesniojo teismo, o išimtinai baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Bausmių skyrimo, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bausmių bendrinimo būdo parinkimo klausimai sprendžiami išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

13. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad A. O. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir jo paties asmenybės pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 1 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ilgas suėmimo terminas pats savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Byloje nustatytos aplinkybės dėl galimai padarytų gerai suplanuotų ir organizuotų nusikalstamų veikų, veikiant organizuota grupe, disponuojant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sutrikdant kitų asmenų sveikatą ir taip siekiant įtvirtinti autoritetą nusikalstamame pasaulyje, patvirtina ypatingą kaltinamojo ir jo galimai padarytų veikų pavojingumą visuomenei, o kartu pateisina griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą ilgą laiką siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde cituojamoje Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje netgi dėl ilgesnio nei kaltinamojo atžvilgiu suėmimo taikymo nebuvo konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas būtų užtikrintas paskyrus kaltinamajam A. O. vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, užstatą ir kt.). Skunde akcentuojamas švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas kitų asmenų atžvilgiu savaime nepaneigia suėmimo A. O. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kiekvieno asmens atžvilgiu priima individualų sprendimą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. O. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.